
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį, lapkričio 16-ąją, pradėjo nacionalinį mokytojų streiką, pagrindinis siekis – didesnis pedagogų darbo užmokestis. Ar prie jo prisidėjo Telšių rajono mokytojai ir kokios pozicijos laikosi jiems atstovaujančios profesinės sąjungos? Apie tai kalbamės su dviejų profesinių sąjungų Telšiuose pirmininkėmis.
Aurelija SERVIENĖ
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Telšių susivienijimo pirmininkė Vilija Vaičiulienė informavo, kad derybose nepavykus susitarti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmadienį prasidėjo šios profsąjungos narių neterminuotas streikas. Telšių susivienijimas jam pritaria. Pasak pirmininkės, pirmadienį prie streiko prisijungė Telšių „Germanto“ progimnazijos mokytojai. Kitos ugdymo įstaigos, kuriose veikia LŠDPS, streikui pritaria, tačiau sprendimus dėl dalyvavimo jame priims individualiai.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) Telšių r. susivienijimo pirmininkė Lina Dijokienė, paklausta apie Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pradėtą streiką, pabrėžė, kad jos atstovaujama organizacija renkasi kolektyvines derybas ir ilgalaikius susitarimus.
„Gerbiame kiekvienos profesinės sąjungos teisę pasirinkti savo veikimo būdus, taip pat ir streiką. LŠMPS pasirinko kitą kelią – kolektyvines derybas ir ilgalaikius, pamatuojamus įsipareigojimus“, – teigė L. Dijokienė.
Pasak pirmininkės, spalio 16 d. paaiškėjo, kad Vyriausybė pritarė 2027–2029 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame nuo 2027 m. sausio 1 d. numatytas 7,56 proc. pedagogų, mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimas. Tam numatyta daugiau kaip 245 mln. eurų.
L. Dijokienės teigimu, LŠMPS šis sprendimas svarbus ne tik dėl konkretaus atlyginimų augimo. Toks sprendimas parodo, kad nuoseklus socialinis dialogas, kolektyvinės derybos ir pasiekti susitarimai gali virsti realiais valstybės finansiniais įsipareigojimais.
„Būtent to LŠMPS nuosekliai siekia – kad pedagogų darbo užmokesčio augimas nepriklausytų nuo kasmetinių politinių pažadų, o būtų grindžiamas aiškiais, ilgalaikiais kolektyviniais susitarimais“, – pažymėjo pirmininkė.

Anot jos, pasirašytoje šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas ne vien vienų metų atlyginimų didinimas, bet ir atlyginimų augimo principas iki 2030 metų.
„Ar norėtume didesnio atlyginimų augimo? Žinoma. Tačiau profesinės sąjungos veiklą vertiname ne pagal paskelbtų reikalavimų dydį, o pagal tai, kiek jų tampa pasirašytais susitarimais ir realiais pinigais darbuotojų atlyginimuose“, – teigė L. Dijokienė.
Pirmininkė informavo, kad artimiausiu metu LŠMPS taryboje, įvertinus narių nuomonę, bus formuojami reikalavimai 2027 m. deryboms dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Siekiama ne tik didesnių atlyginimų, bet ir geresnių mokytojų darbo sąlygų, mažesnio perteklinio krūvio, saugios darbo aplinkos bei didesnės pagarbos kiekvienam švietimo darbuotojui.
„Todėl kitų profesinių sąjungų veiksmų nekomentuosime – atsakysime už savo darbus ir savo pasiektus rezultatus“, – sakė ji.
L. Dijokienė taip pat informavo, kad LŠMPS Telšių r. susivienijimas kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę dėl derybų ir įteikė teritorinės kolektyvinės sutarties projektą. Gruodžio 3 d. sutartas derybinių grupių posėdis.
Pasak pirmininkės, šiuo metu profesinė sąjunga taip pat dirba siekdama suvaldyti smurto apraiškas švietimo įstaigose ir, pirmininkės teigimu, priešinasi valstybės bandymui mokytojams užkrauti jiems nepriklausančias funkcijas.










































Parašykite komentarą