
Iš už neteisėtą prekybą šuniukais neturint leidimo baustos moters paimti ir keliems mėnesiams prieglaudai patikėti šunys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir teismo sprendimu grąžinami atgal į tas pačias rankas. Nors įstatymas už prekybą gyvūnais be leidimo numato privalomą turto konfiskavimą, tarnyba nusprendė pritaikyti išimtį – šunis pripažino „socializuotais“, o jų atėmimą – „neproporcinga bausme“. Tuo tarpu prieglaudos atstovė atvirai prabyla apie institucinį absurdą, tikrosios savininkės valios ignoravimą ir baimę sulaukti keršto už nepatogius klausimus.
Diana PUZERĖ
Ši istorija prasidėjo 2026 metų liepos 10 dieną, kai VMVT inspektoriai Telšių rajone atliko patikrinimą dėl neteisėto gyvūnų veisimo. J. Š. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 127 straipsnio 1 dalį (neteisėtas vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos ar leidimo).
Tyrimo metu nustatyta, kad moteris, neturėdama teisės veisti gyvūnus, internete pardavinėjo šuniukus. Tad veislinė kalė, vardu Fanta, ir keturi jos mažyliai buvo paimti ir skubos tvarka perduoti VšĮ „Telšių šuniukų namai“ globai. Gyvūnai buvo paskirstyti pas laikinus globėjus ir jais rūpintasi ištisus mėnesius.
Tačiau po beveik trijų mėnesių tylos prieglaudą ištiko šokas: VMVT inspektoriai pareikalavo skubiai, vos per kelias valandas, suvežti ir grąžinti visus penkis šunis tai pačiai moteriai.
Įstatymas reikalauja atimti, bet institucija pasigailėjo
Didžiausią nuostabą gyvūnų gerovės gynėjams kelia teisinis šios bylos posūkis. ANK 127 straipsnio 4 dalis nurodo: už nelegalią komercinę veiklą privaloma skirti pagamintos produkcijos, įrankių ar gautų pajamų konfiskavimą. Šiuo atveju gyvūnai teisiškai buvo nelegalios komercinės veiklos „produkcija“.
Tačiau 2026 metų spalio 1 dienos nutarimu pati VMVT nusprendė privalomo konfiskavimo netaikyti, o spalio 5 dieną šį sprendimą sankcionavo Telšių apylinkės teismo teisėjas. Paprašyta paaiškinti tokį sprendimą, VMVT „Telšių ŽINIOMS“ atsiųstame atsakyme nurodė, jog pasinaudota ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta teise netaikyti administracinio poveikio priemonės: „Taikant šią išimtį vertinamas nusižengimo pobūdis, kaltės forma ir rūšis, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Šioje byloje atsižvelgta į patikrinimo metu užfiksuotą gyvūnų judrumą, socializaciją, šėrimą ir akivaizdžių sunkių sužalojimų nebuvimą. Nutarime padaryta išvada, kad atsakomybės tikslai pasiekiami paskiriant baudą, papildomai neatimant gyvūnų.“
Valstybinė institucija konstatavo: kadangi nelegaliai veisti šunys nebuvo suluošinti ar badaujantys, o moteris nebuvo bausta sistemiškai, pakanka simbolinės baudos, o nelegalios veiklos objektus galima grąžinti atgal.

Tikroji savininkė šunį perleido prieglaudai
Pagal oficialų Gyvūnų augintinių registrą, paimta kalytė Fanta niekada nebuvo registruota J. Š. vardu – mikroschemoje nurodyti visai kito žmogaus duomenys.
Tačiau VMVT tai nesutrukdė gyvūnus atiduoti būtent J. Š.: „Pagal ANK 599 straipsnio 1 dalį paimti gyvūnai grąžinami teisėtam valdytojui. Teisėtas valdytojas nebūtinai yra gyvūno savininkas, todėl registro įrašas kito asmens vardu savaime nepaneigia teisėto laikymo galimybės. Ginčas dėl nuosavybės teisės ar jos perleidimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o VMVT neatlieka teismo funkcijų.“
Į tai griežtai sureagavo VšĮ „Telšių šuniukų namai“ vadovė Roberta Šliogerytė. Pasak jos, prieglauda turi neginčijamus įrodymus, kad tikroji Fantos savininkė siekė gyvūną apsaugoti ir perleido jį prieglaudai: „Kreipiamės į VMVT Poveikio priemonių skyrių ir ypač prašome atsakymų iš Julijos Berlinskienės, kuri priėmė šį sprendimą. Kodėl, nubaudus už nelegalią veiklą – kalės Fantos dauginimą, grąžinami šuniukai? Kokia bausmės prasmė, jei nelegalios veiklos rezultatai ir toliau atitenka tam pačiam žmogui? Kodėl, paėmus mikroschema pažymėtą Fantą, nebuvo susisiekta su pirmąja savininke, kurios duomenys registruoti mikroschemoje? Fantos savininkė pagal mikroschemą šunį oficialiai perleido mums.“
Prieglaudos vadovė atskleidžia ir daugiau detalių apie pirminį paėmimą: „Tarnybos atstovai patys dalyvavo šunų paėmime ir matė, kaip buvo susitarta dėl keturių mažylių perdavimo globėjams, sumokant kompensaciją daugintojai. Norime aiškių atsakymų, o ne tylos ar formalių paaiškinimų. Pabrėžiame, kad turime visus garso įrašus ir pokalbius tiek su VMVT, tiek su J. Š. Turime faktus ir galime pagrįsti kiekvieną savo žodį – ši situacija nėra paremta vien emocijomis ar interpretacijomis.“
Sąskaitas apmoka prieglauda?
Prieglauda ir laikinieji globėjai beveik keturis mėnesius rūpinosi keturiais mažyliais ir jų motina: dengė kokybiško pašaro, skiepų, vaistų nuo parazitų, ženklinimo mikroschemomis bei veterinarinės priežiūros išlaidas.
Tačiau VMVT savo atsakyme redakcijai leido suprasti – prieglaudai šių išlaidų kompensuoti nenumatyta. Tarnyba remiasi tuo, kad perėmimo akte buvo įrašyta sąlyga dėl „neatlygintinos priežiūros“, o įstatyme numatyta pareiga atlyginti išlaidas atsiranda tik tuomet, kai fiksuojamas žiaurus elgesys su gyvūnais. Kadangi moteris bausta tik už nelegalią komercinę veiklą, įstatymai neva neįpareigoja padengti kaštų.
Sužinoję, kad valstybė šuniukus atiduoda atgal, globėjai ir prieglauda buvo įvaryti į kampą: kad mažyliai nebūtų išplėšti ir vėl nepatektų į nelegalios prekybos ratą, moteriai buvo sumokėta jos užsiprašyta 1 400 eurų suma – vien tam, kad ji leistų šuniukus pasilikti globėjams. Faktiškai įvyko tai, prieš ką valstybė neva kovoja: nelegalia veikla užsiėmęs žmogus gavo tūkstantinę naudą, o valstybinės institucijos tam sudarė tobulas sąlygas.
„Įstatymiškai galbūt ir galima dangstytis formuluotėmis, kad valstybė neprivalo kompensuoti priežiūros išlaidų, bet tokiu atveju prieglauda lieka tiesiog atpirkimo ožiu. Mes išleidome visuomenės pinigus gydymui ir priežiūrai, o galiausiai, kad apsaugotume gyvūnus nuo grąžinimo, dar turėjome sumokėti 1 400 eurų už nelegalią veiklą ir šuniukus. Tai kokia apskritai yra tokios „bausmės“ esmė ir prasmė, jei pažeidėjas vis tiek pasiekė savo tikslą ir gavo pinigus, o prieglauda ir visuomenė liko nubaustos? – neviltį lieja VšĮ „Telšių šuniukų namai“ vadovė R. Šliogerytė. – Prieglauda faktiškai tapo nemokamu viešbučiu ir tarpininku, padėjusiu nelegaliai pardavėjai sulaukti savo uždarbio.“
„Bijome, kad prieglaudų tiesiog neliks“
Prabilusi apie šį precedentą, prieglaudos vadovė neslepia nerimo dėl galimo institucijų spaudimo vietos gyvūnų gelbėtojams: „Suprantame, kad nuo šiandien galime tapti nepatogūs tarnybai, sulaukti neplanuotų patikrinimų ir papildomo dėmesio savo veiklai. Tačiau ar turėtume bijoti klausti ir reikalauti atsakomybės? Mes kovojame ne tik su tais, kurie skriaudžia gyvūnus, bet kartais tenka kovoti ir su institucijomis, iš kurių tikimės pagalbos.“
Anot R. Šliogerytės, tokie atvejai veda prie visiško savanoriškų organizacijų išsekimo: „Visai ne be pagrindo baiminamės, kad po kelerių metų daugybės prieglaudų gali nelikti. Ne todėl, kad žmonėms nustos rūpėti gyvūnai, o todėl, kad jie tiesiog fiziškai, emociškai ir finansiškai nebeatlaikys šios nesibaigiančios kovos. Kai išsenka tie, kurie gelbsti, galiausiai sumoka tie, kurie patys apsiginti negali. Mes neprašome privilegijų. Mes prašome skaidrumo, atsakomybės ir atsakymų.“
Apie spalio pradžioje priimtus sprendimus prieglauda oficialiu raštu nebuvo informuota beveik mėnesį – inspektoriai pasirodė netikėtai, pareikalavę šunis atiduoti per kelias valandas. VMVT tai teisina tuo, kad įstatymai nenumato konkrečių informavimo terminų valandomis ar dienomis.










































Parašykite komentarą