
Tęsinys.
Kaip Plungėje, taip ir Rietave bei Rietavo valsčiuje sovietų okupacijos metais veikė daugybė patriotiškai nusiteikusių žmonių. Įdomiausia tai, jog rietaviškiai ypač aktyvūs buvo jau pirmuoju Lietuvos pavergimo laikotarpiu. Nuostabą kelia faktai, liudijantys, kad čia, Rietave, jau 1940 m. pabaigoje atsirado Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) kovotojų grupė. Ji turėjo ir oficialiai suformuotą aktyvistų štabą.
Beveik tuo pačiu metu su čia paminėta byla buvo pradėta ir dar viena. Ją užvedė NKGB Rietavo valsčiaus operatyvinio punkto vyresnysis operatyvinis įgaliotinis kapitonas Chorevas. Saugumiečiai taip parašė: „Pradėta nauja agentūrinė byla „Belaja molj“. Lietuviškai būtų „Baltoji kandis“. Gal tos bylos pavadinimu norėta pasakyti, kad mūsų tautos patriotai sovietams kenkia lygiai taip, kaip drabužinės kandys?!
Tai apie ką ta byla? Pacituosime Telšių ir Rietavo saugumiečius: „Byloje „Baltoji kandis“ figūruoja priešiškai sovietų valdžiai nusiteikusių elementų grupė, įtariama priklausanti nacionalistiniam pogrindžiui. Agentūros žiniomis, ši tarpusavyje susijusi antisovietiškai nusiteikusių asmenų grupė Rietavo mieste ir valsčiuje užsiima antisovietine agitacija, prieš sovietų valdžią skleidžia visokiausius gandus ir šmeižtą, rengia bendrus susiėjimus, kuriuose skamba kontrrevoliucinės kalbos, pranašaujamas sovietų valdžios žlugimas Lietuvoje ir kapitalistinės santvarkos restauravimas.“
„Baltoji kandis“ buvo pradėta pildyti 1946 m. vasario mėnesį. Iš šios bylos sužinome, kad pradėti sekti trys asmenys: Kazys Kontrimas, gimęs 1909 metais Platelių valsčiuje, buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, niekur nedirbantis, gyvenantis Rietave; Juozas Levanauskas, Juozo sūnus, gimęs 1902 m. Labardžiuose, kilęs iš valstiečių, dabar dirbąs mėsos kombinato (neparašyta kokio) skyriaus produktų išnešiotoju, gyvenąs Rietavo mieste; Bronius Martinavičius, Leono sūnus, gimęs 1911 m. Kretingos valsčiuje, dirba parduotuvės vedėju, gyvena Rietave.
Šiems žmonėms sekti NKGB Rietavo valsčiaus operatyvinis punktas paskyrė slaptuosius informatorius Liūtą, Liliją, Limantą, Beržą, Uosį, Pukį ir kitus. Pacituosime vieną Beržo pranešimą saugumiečiams ir suprasime, kaip primityviai beveik visi tokie pranešimai atrodė: „Rietavo valsčiaus išvadavimo iš vokiškųjų fašistų dieną ant savo namo lauko sienų kabinau sovietų vadų portretus. Tuo metu pro šalį ėjo Kazys Kontrimas, todėl paprašiau jo pagalbos. Kontrimas į tai atsakė: „Tu baik juos (čia jis pasakė necenzūrinius žodžius)… kabinėti, greit ateis laikas, kai nebebus tie vadai reikalingi, visus portretus išmesim ir sutrypsim. Tu nemanyk, kad aš komunistas. Jei aš gerai sugyvenu su partorgu, su NKVD, tai nieko dar nereiškia. Aš žinau, ką darau. Ateis laikas ir atsiras tokių žmonių, kurie žino, ką aš veikiu. Pasakys svarų žodį. Tu esi lietuvis ir aš lietuvis, tad laikykis šitos linijos…“
O va Liūtui prie taurelės K. Kontrimas pasakęs: „ Vis tiek netrukus bus karas su Anglija, mažiausiai po keturių mėnesių Sovietų sąjunga bus priversta stoti į karą… ir virš Londono suplevėsuos sovietų vėliava.“ Po tų žodžių Kontrimas garsiai nusikvatojęs.
Slaptoji informatorė Lilija pastebėjusi, kad K. Kontrimas vakarais kažkur dingstąs, o grįžtąs tik apie trečią valandą nakties, kad susitikinėjąs su J. Levanausku, su pašto viršininku Norkumi… Pastaruoju metu jis stipriai susidraugavęs ir su Rietavo valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininku Pranu Jonaičiu, o šis vis dažniau užeinąs pas Kontrimą…
Tokių ir panašių saugumo agentų, informatorių pranešimų 1945 m. pabaigoje ir 1946 m. pradžioje pylėsi kaip iš gausybės rago.
Galų gale saugumiečiai 1946 m. balandžio mėnesį dar kartą perkratė savo agentūros pranešimus, susietus su „Baltosios kandies“ byla, ir nustatė, jog anksčiau minėti trys jos figūrantai nėra įkūrę jokios slaptos organizacijos.
Vis dėto K. Kontrimas buvo areštuotas, tačiau jis prieš save jokių parodymų saugumui nedavė, nieko blogo nepasakė ir apie kitus asmenis. „Kitos kompromituojančios medžiagos nėra“, – parašė kagėbistai. Tarp kitko, saugumas už dezinformaciją ir šmeižtą suėmė savo buvusį informatorių Limantą.
Norom nenorom Telšių NKGB turėjo pripažinti, jog „Baltosios kandies“ byla buvo sudaryta nepagrįstai. Ir su K. Kontrimo areštu paskubėta. Bet vis tiek nusprendė dar kartą patikrinti surinktą medžiagą, pavesdami tą „misiją“ visai kitiems agentams ir informatoriams. Pavaldiniams net buvo paskirtas terminas – jei iki 1946 m. gegužės 15-osios nepavyktų rasti naujos rietaviškius kompromituojančios medžiagos, „Baltosios kandies“ byla turėtų būti nutraukta ir atiduota archyvan.
Rimantas MĖČIUS









































Parašykite komentarą