Tę­si­nys. 

Kaip Plun­gė­je, taip ir Rie­ta­ve bei Rie­ta­vo vals­čiu­je so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais vei­kė dau­gy­bė pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių. Įdo­miau­sia tai, jog rie­ta­viš­kiai ypač ak­ty­vūs bu­vo jau pir­muo­ju Lie­tu­vos pa­ver­gi­mo lai­ko­tar­piu. Nuos­ta­bą ke­lia fak­tai, liu­di­jan­tys, kad čia, Rie­ta­ve, jau 1940 m. pa­bai­go­je at­si­ra­do Lie­tu­vos ak­ty­vis­tų fron­to (LAF) ko­vo­to­jų gru­pė. Ji tu­rė­jo ir ofi­cia­liai su­for­muo­tą ak­ty­vis­tų šta­bą.

Be­veik tuo pa­čiu me­tu su čia pa­mi­nė­ta by­la bu­vo pra­dė­ta ir dar vie­na. Ją už­ve­dė NKGB Rie­ta­vo vals­čiaus ope­ra­ty­vi­nio punk­to vy­res­ny­sis ope­ra­ty­vi­nis įga­lio­ti­nis ka­pi­to­nas Cho­re­vas. Sau­gu­mie­čiai taip pa­ra­šė: „Pra­dė­ta nau­ja agen­tū­ri­nė by­la „Be­la­ja molj“. Lie­tu­viš­kai bū­tų „Bal­to­ji kan­dis“. Gal tos by­los pa­va­di­ni­mu no­rė­ta pa­sa­ky­ti, kad mū­sų tau­tos pa­trio­tai so­vie­tams ken­kia ly­giai taip, kaip dra­bu­ži­nės kan­dys?!

Tai apie ką ta by­la? Pa­ci­tuo­si­me Tel­šių ir Rie­ta­vo sau­gu­mie­čius: „By­lo­je „Bal­to­ji kan­dis“ fi­gū­ruo­ja prie­šiš­kai so­vie­tų val­džiai nu­si­tei­ku­sių ele­men­tų gru­pė, įta­ria­ma pri­klau­san­ti na­cio­na­lis­ti­niam po­grin­džiui. Agen­tū­ros ži­nio­mis, ši tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­si an­ti­so­vie­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių as­me­nų gru­pė Rie­ta­vo mies­te ir vals­čiu­je už­sii­ma an­ti­so­vie­ti­ne agi­ta­ci­ja, prieš so­vie­tų val­džią sklei­džia vi­so­kiau­sius gan­dus ir šmeiž­tą, ren­gia bend­rus su­siė­ji­mus, ku­riuo­se skam­ba kontr­re­vo­liu­ci­nės kal­bos, pra­na­šau­ja­mas so­vie­tų val­džios žlu­gi­mas Lie­tu­vo­je ir ka­pi­ta­lis­ti­nės san­tvar­kos res­tau­ra­vi­mas.“

„Bal­to­ji kan­dis“ bu­vo pra­dė­ta pil­dy­ti 1946 m. va­sa­rio mė­ne­sį. Iš šios by­los su­ži­no­me, kad pra­dė­ti sek­ti trys as­me­nys: Ka­zys Kont­ri­mas, gi­męs 1909 me­tais Pla­te­lių vals­čiu­je, bu­vęs Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­ri­nin­kas, nie­kur ne­dir­ban­tis, gy­ve­nan­tis Rie­ta­ve; Juo­zas Le­va­naus­kas, Juo­zo sū­nus, gi­męs 1902 m. La­bar­džiuo­se, ki­lęs iš vals­tie­čių, da­bar dir­bąs mė­sos kom­bi­na­to (ne­pa­ra­šy­ta ko­kio) sky­riaus pro­duk­tų iš­ne­šio­to­ju, gy­ve­nąs Rie­ta­vo mies­te; Bro­nius Mar­ti­na­vi­čius, Leo­no sū­nus, gi­męs 1911 m. Kre­tin­gos vals­čiu­je, dir­ba par­duo­tu­vės ve­dė­ju, gy­ve­na Rie­ta­ve.

Šiems žmo­nėms sek­ti NKGB Rie­ta­vo vals­čiaus ope­ra­ty­vi­nis punk­tas pa­sky­rė slap­tuo­sius in­for­ma­to­rius Liū­tą, Li­li­ją, Li­man­tą, Ber­žą, Uo­sį, Pu­kį ir ki­tus. Pa­ci­tuo­si­me vie­ną Ber­žo pra­ne­ši­mą sau­gu­mie­čiams ir su­pra­si­me, kaip pri­mi­ty­viai be­veik vi­si to­kie pra­ne­ši­mai at­ro­dė: „Rie­ta­vo vals­čiaus iš­va­da­vi­mo iš vo­kiš­kų­jų fa­šis­tų die­ną ant sa­vo na­mo lau­ko sie­nų ka­bi­nau so­vie­tų va­dų po­rtre­tus. Tuo me­tu pro ša­lį ėjo Ka­zys Kont­ri­mas, to­dėl pa­pra­šiau jo pa­gal­bos. Kont­ri­mas į tai at­sa­kė: „Tu baik juos (čia jis pa­sa­kė ne­cen­zū­ri­nius žo­džius)… ka­bi­nė­ti, greit ateis lai­kas, kai ne­be­bus tie va­dai rei­ka­lin­gi, vi­sus po­rtre­tus iš­me­sim ir su­tryp­sim. Tu ne­ma­nyk, kad aš ko­mu­nis­tas. Jei aš ge­rai su­gy­ve­nu su par­tor­gu, su NKVD, tai nie­ko dar ne­reiš­kia. Aš ži­nau, ką da­rau. Ateis lai­kas ir at­si­ras to­kių žmo­nių, ku­rie ži­no, ką aš vei­kiu. Pa­sa­kys sva­rų žo­dį. Tu esi lie­tu­vis ir aš lie­tu­vis, tad lai­ky­kis ši­tos li­ni­jos…“

O va Liū­tui prie tau­re­lės K. Kont­ri­mas pa­sa­kęs: „ Vis tiek ne­tru­kus bus ka­ras su Ang­li­ja, ma­žiau­siai po ke­tu­rių mė­ne­sių So­vie­tų są­jun­ga bus pri­vers­ta sto­ti į ka­rą… ir virš Lon­do­no su­ple­vė­suos so­vie­tų vė­lia­va.“ Po tų žo­džių Kont­ri­mas gar­siai nu­si­kva­to­jęs.

Slap­to­ji in­for­ma­to­rė Li­li­ja pa­ste­bė­ju­si, kad K. Kont­ri­mas va­ka­rais kaž­kur dings­tąs, o grįž­tąs tik apie tre­čią va­lan­dą nak­ties, kad su­si­ti­ki­nė­jąs su J. Le­va­naus­ku, su pa­što vir­ši­nin­ku Nor­ku­mi… Pas­ta­ruo­ju me­tu jis stip­riai su­si­drau­ga­vęs ir su Rie­ta­vo vals­čiaus vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku Pra­nu Jo­nai­čiu, o šis vis daž­niau užei­nąs pas Kont­ri­mą…

To­kių ir pa­na­šių sau­gu­mo agen­tų, in­for­ma­to­rių pra­ne­ši­mų 1945 m. pa­bai­go­je ir 1946 m. pra­džio­je py­lė­si kaip iš gau­sy­bės ra­go.

Ga­lų ga­le sau­gu­mie­čiai 1946 m. ba­lan­džio mė­ne­sį dar kar­tą per­kra­tė sa­vo agen­tū­ros pra­ne­ši­mus, su­sie­tus su „Bal­to­sios kan­dies“ by­la, ir nu­sta­tė, jog anks­čiau mi­nė­ti trys jos fi­gū­ran­tai nė­ra įkū­rę jo­kios slap­tos or­ga­ni­za­ci­jos.

Vis dė­to K. Kont­ri­mas bu­vo areš­tuo­tas, ta­čiau jis prieš sa­ve jo­kių pa­ro­dy­mų sau­gu­mui ne­da­vė, nie­ko blo­go ne­pa­sa­kė ir apie ki­tus as­me­nis. „Ki­tos komp­ro­mi­tuo­jan­čios me­džia­gos nė­ra“, – pa­ra­šė ka­gė­bis­tai. Tarp kit­ko, sau­gu­mas už de­zin­for­ma­ci­ją ir šmeiž­tą suė­mė sa­vo bu­vu­sį in­for­ma­to­rių Li­man­tą.

No­rom ne­no­rom Tel­šių NKGB tu­rė­jo pri­pa­žin­ti, jog „Bal­to­sios kan­dies“ by­la bu­vo su­da­ry­ta ne­pag­rįs­tai. Ir su K. Kont­ri­mo areš­tu pa­sku­bė­ta. Bet vis tiek nu­spren­dė dar kar­tą pa­tik­rin­ti su­rink­tą me­džia­gą, pa­ves­da­mi tą „mi­si­ją“ vi­sai ki­tiems agen­tams ir in­for­ma­to­riams. Pa­val­di­niams net bu­vo pa­skir­tas ter­mi­nas – jei iki 1946 m. ge­gu­žės 15-osios ne­pa­vyk­tų ras­ti nau­jos rie­ta­viš­kius komp­ro­mi­tuo­jan­čios me­džia­gos, „Bal­to­sios kan­dies“ by­la tu­rė­tų bū­ti nu­trauk­ta ir ati­duo­ta ar­chy­van.

Rimantas MĖČIUS