Linos RUIBIENĖS nuotr.Plungėje – neretas svečias
Parodos atidarymas į Oginskių rūmus subūrė ne tik menininkų bičiulius, draugus, giminaičius ir meno mylėtojus, bet ir buvusius studentus.
Išskirtinį parodos atidarymo vakarą pradėjo Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Danutė Einikienė. Gausiai susirinkusiems svečiams ji pristatė jauną ir itin talentingą plungiškį – akordeonistą Elijų Danilevičių, kuris renginio pradžią nuspalvino muzikiniais kūriniais.
Po muzikinės įžangos visų dėmesys nukrypo į pagrindinį vakaro kaltininką. Dailininkas A. Visockis gimė 1941 metais Šiaulių apskrityje, Džiuikių kaime. Mokėsi Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje, kur tapo žinomo menininko Gerardo Bagdonavičiaus mokiniu. Šis kūrėjas padarė didelę įtaką jaunuolio meninei raidai bei estetiniam suvokimui.
Nuo 1968 metų A. Visockis pradėjo aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime kaip tapytojas ir interjerui skirtų monumentaliosios keramikos kūrinių bendraautoris – šiuos darbus jis kūrė kartu su žmona žinoma keramike A. Visockiene. Per ilgametį kūrybos kelią menininkas surengė 25 autorines parodas bei pristatė savo darbus maždaug 300 bendrų parodų Lietuvoje ir užsienyje: Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Švedijoje, Latvijoje, Estijoje, Nyderlanduose, taip pat Afrikos šalyse.
A. Visockio kūrybinių etapų punktyrai ryškiai atsiskleidžia kas ketverius metus Plungėje rengiamose Pasaulio žemaičių dailės parodose. Tad reikšminga, kad pristatyti savo jubiliejinę retrospektyvinę parodą „Didieji Grįžulo Ratai“ kūrėjas vėl sugrįžo į Plungę, į Žemaičių dailės muziejų.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Išsiskiria savitu braižu
Atidarymo metu parodą profesionaliai pristatė menotyrininkė prof. Ramutė Rachlevičiūtė. Ji išsamiai apžvelgė A. Visockio ir A. Visockienės kūrybos savitumą, meninės raiškos bruožus bei išskirtinę jų vietą Lietuvos dailės kontekste. Savo įžvalgose profesorė pabrėžė šviesias ir iškilias abiejų menininkų asmenybes. Menotyrininkės teigimu, Visockių gyvenimas ir bendras kelias liudija bekompromisį atsidavimą menui, kūrybinei laisvei bei nuolatiniam dvasiniam ieškojimui.
„Antano Visockio akvarelės darbuose visur galima įžvelgti šviesos liniją, spindulį, nukreiptą į dangų. Menininko darbai reikalauja įsijautimo, atidaus įsižiūrėjimo. Tai nėra tipiška, tradicinė, koloristinė tapyba, kur labai svarbu yra gestas, temperamentas. A. Visockiui būdingas švelnus, meditatyvus kūrybos stilius, ir tai išskiria jį iš visos Lietuvos akvarelės istorijos. Šis kūrėjas priklauso akvarelės aukso fondui“, – kalbėjo R. Rachlevičiūtė.
Menotyrininkė atskleidė ir tai, kad A. Visockio darbai išsiskiria unikalia tapybos technika, kurią galima pavadinti neoimpresionistine. Taip tapė prancūzų dailininkai.
Linos RUIBIENĖS nuotr.O pats A. Visockis susirinkusiesiems pasakojo, kad į gyvenimą žiūri romantiškai, nekonfliktuoja, o susilieja su gamta. Žmonos Aldonos tėviškė – Telšių rajonas, Žarėnų kaimas. Čia menininkas pjaudavo ir grėbdavo šieną, teko ir daržinėje vieną kitą naktį praleisti.
„Daržinės stogas būdavo pusiau kiauras, pro jį aiškiai matydavosi dangaus skliautas, mėnulis. Kartu – ir Didieji Grįžulo Ratai. Sužavėtas mane supančių žmonių ir nuostabaus gamtos grožio galvojau, kaip man visą tai perteikti ir parodyti kitiems“, – atviravo menininkas.
Šeimyninis tandemas
Žinomos Lietuvos keramikės ir ilgametės pedagogės A. Visockienės kūryba pasižymi išskirtiniu plastiškumu ir subtiliu dekoratyvumu. Baigusi studijas Vilniaus dailės institute, menininkė dešimtmečius aktyviai formavo Šiaulių regiono kultūrinį veidą, ne tik dėstė studentams, bet ir kartu su vyru A. Visockiu sukūrė monumentalių keramikos darbų įvairių visuomeninių įstaigų interjerams.
Jos vizitine kortele tapę plastiški, dekoratyvūs balto šamoto kūriniai nuolat eksponuojami šalies bei tarptautinėse parodose, o bendri projektai su šeima iki šiol žavi meno gerbėjus elegantišku formų bei spalvų dialogu.
„Darbe aš kantrybės turėjau ženkliai daugiau negu Antanas, tą turbūt nulėmė mano žemaitiškas charakteris. Nes viską, ką pradedu daryti, privalau iki galo ir užbaigti, o Antanas yra impulsyvesnis“, – kalbėjo keramikė.
A. Visockienė atskleidė, kad jos vyro tėvelis buvo operos dainininkas, iš jo sutuoktinis ir paveldėjo puikų balsą, muzikinius bei meninius gebėjimus.
Retrospektyvinė paroda „Didieji Grįžulo Ratai“ Žemaičių dailės muziejuje veiks iki 2027 metų sausio 15 dienos.











































Parašykite komentarą