Val­do JU­CIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Mei­lė, pa­kei­tu­si gy­ve­ni­mo kryp­tį

Val­das gi­mė ir užau­go Plun­gė­je, čia jis pra­lei­do pir­muo­sius dvi­de­šimt sa­vo gy­ve­ni­mo me­tų. Ta­čiau li­ki­mas jam bu­vo pa­ruo­šęs po­sū­kį į kai­my­ni­nį Rie­ta­vą. Ir dėl to kal­ta lem­tin­ga pa­žin­tis su bū­si­mą­ja žmo­na Si­mo­na. Bū­tent jos dė­ka plun­giš­kis jau 23 me­tus lai­min­gai gy­ve­na Rie­ta­ve.

Šian­dien Val­das ir Si­mo­na džiau­gia­si gra­žia ir dar­nia šei­ma bei au­gi­na dvi duk­ras. Vy­res­nio­ji Ga­bi­ja – 18-me­tė Rie­ta­vo Lau­ry­no Ivins­kio gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tė, o ma­žo­ji 4,5 me­tų Jo­rė dar tik pa­žin­di­na­si su pa­sau­liu ir lan­ko vai­kų dar­že­lį. Žmo­na Si­mo­na ne tik rū­pi­na­si na­mų ši­lu­ma bei bui­ties rei­ka­lais, bet ir yra de­ši­nio­ji Val­do ran­ka vers­le, at­sa­kin­gai tvar­ko įmo­nės fi­nan­si­nius rei­ka­lus.

Pa­čiam Val­dui iki nuo­sa­vo vers­lo te­ko nuei­ti il­gą ke­lią. Lie­tu­vo­je lie­jęs pa­ma­tus, mū­ri­jęs na­mus ir den­gęs sto­gus, vė­liau vy­ras 7-erius me­tus pra­lei­do Nor­ve­gi­jo­je. Ten jis spe­cia­li­za­vo­si su­dė­tin­guo­se skar­di­ni­mo bei plokš­čių sto­gų den­gi­mo dar­buo­se. Ši sun­ki, bet ver­tin­ga pa­tir­tis už­sie­ny­je lei­do su­kaup­ti pra­di­nį ka­pi­ta­lą sa­vo vers­lui.

Grį­žus į Lie­tu­vą, Val­dui ne­ti­kė­tai pa­si­tai­kė ri­zi­kin­ga, ta­čiau suint­ri­ga­vu­si ga­li­my­bė – įsi­gy­ti bank­ru­tuo­jan­čią UAB „Kir­da“. Ši įmo­nė Rie­ta­ve gy­va­vo nuo 1995 me­tų, ta­čiau 2011-ai­siais bu­vo pa­sie­ku­si vi­siš­ką fi­nan­si­nį dug­ną. Pa­si­ta­rę su uoš­viu Juo­zu nu­spren­dė su­ri­zi­kuo­ti, in­ves­tuo­ti už­dirb­tus pi­ni­gus ir iš­pirk­ti įmo­nę.

„Iš pra­džių ne­bu­vo leng­va. Su me­džio drož­lė­mis rū­ky­mui anks­čiau ap­skri­tai ne­bu­vau su­si­dū­ręs, apie to­kį pro­duk­tą nie­ko ne­ži­no­jau. Rei­kė­jo įdė­ti la­bai daug pa­stan­gų, lai­ko ir no­ro, kol per­pra­to­me vi­są ga­my­bos spe­ci­fi­ką ir tech­no­lo­gi­nius niuan­sus. Bet kai yra di­džiu­lis no­ras, ta­da vis­kas įma­no­ma“, – vers­lo pra­džią pri­si­mi­nė V. Ju­cys.

Val­do JU­CIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Nuo Že­mai­ti­jos iki Ai­ri­jos, Ang­li­jos ar Nor­ve­gi­jos

Šian­dien UAB „Kir­da“ yra sta­bi­lus ir jau­kus šei­mos vers­las. Čia pe­čius su­rė­mę dir­ba pa­ts Val­das, jo uoš­vis Juo­zas bei du sam­do­mi dar­bi­nin­kai. Be pa­grin­di­nės veik­los, įmo­nė už­sii­ma sta­ty­bi­nės me­die­nos pjo­vi­mu.

Ta­čiau tik­ro­ji įmo­nės vi­zi­ti­nė kor­te­lė – aukš­čiau­sios ko­ky­bės me­džio drož­lės, skir­tos mė­sai, žu­viai ir net sū­riams rū­ky­ti. Kaip pa­sa­ko­jo V. Ju­cys, tai vi­siš­kai na­tū­ra­lus, eko­lo­giš­kas pro­duk­tas be jo­kių che­mi­nių prie­mai­šų, ga­mi­na­mas iš kruopš­čiai at­rink­tos me­die­nos: juo­dalks­nis ir ąžuo­las rū­ko­miems pro­duk­tams su­tei­kia sod­rią spal­vą ir kla­si­ki­nį aro­ma­tą, obe­lis – švel­nų, sals­te­lė­ju­sį vai­sių dvelks­mą, bu­kas ga­ran­tuo­ja to­ly­gų rū­ky­mą ir su­ba­lan­suo­tą sko­nį.

Val­do JU­CIO as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.

Rie­ta­viš­kių ga­mi­na­mas pju­ve­nas ypa­tin­gai ver­ti­na stam­bie­ji Lie­tu­vos mė­sos ir žu­vies per­dir­bė­jai. Ne­ma­ža da­lis drož­lių iš­ke­liau­ja ir pas pri­va­čius pir­kė­jus. Į la­ga­mi­nus „Kir­dos“ drož­lių įsi­de­da ir į Ang­li­ją, Ai­ri­ją ar Nor­ve­gi­ją vys­tan­tys lie­tu­viai emig­ran­tai, kad sve­tur ga­lė­tų pa­tys iš­si­rū­ky­ti mė­sos ar žu­vies ir mė­gau­tis na­mus pri­me­nan­čiais aro­ma­tais.

Grei­tis įau­gęs krau­jy­je ir lai­kas su šei­ma

Nors vers­las ir kas­die­niai rū­pes­čiai ati­ma di­džią­ją da­lį lai­ko, Val­das tu­ri aist­rą, ly­din­čią jį nuo pat paaug­lys­tės. Bū­da­mas 16-os jis pir­mą kar­tą sė­do ant kro­si­nio mo­to­cik­lo ir rim­tai pa­si­nė­rė į mo­tok­ro­so spor­tą.

Nors šiuo me­tu ak­ty­viai ne­bes­por­tuo­ja, o ir sa­vo mo­to­cik­lo ne­tu­ri, ta­čiau mei­lė grei­čiui nie­kur ne­din­go. Šią aist­rą Val­das pa­ver­tė gra­žia šei­mos tra­di­ci­ja – vi­si kar­tu Ju­ciai vyks­ta ste­bė­ti Lat­vi­jo­je vyks­tan­čių pa­sau­lio mo­tok­ro­so čem­pio­na­to eta­pų.

„Tai yra pui­kus bū­das ne tik pa­lai­ky­ti spor­ti­nin­kus, pa­bū­ti ak­ty­viais sir­ga­liais, bet ir pa­ke­liau­ti, pail­sė­ti bei pa­bėg­ti nuo kas­die­ny­bės. O kai no­ri­si ra­my­bės, su vi­sa šei­ma trau­kia­me į Lie­tu­vos pa­jū­rį, kur pa­si­krau­na­me jė­gų nau­jiems dar­bams ir pro­jek­tams“, – pa­sa­ko­jo Val­das, ku­rio že­mai­tiš­kas už­si­spy­ri­mas, už­sie­ny­je įgy­ta pa­tir­tis ir stip­rus šei­mos už­nu­ga­ris pa­dė­jo su­kur­ti pro­duk­tą, gar­si­nan­tį Rie­ta­vo var­dą net ir už Lie­tu­vos ri­bų.