
Vieni nesugeba gyventi savarankiškai dėl priklausomybių, kiti – dėl to, kad senatvėje net paprasčiausi kasdieniai darbai tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu. Socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai susiduria su labai įvairiomis žmonių gyvenimo istorijomis. Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje pristatyti skaičiai atskleidė ne tik teikiamos pagalbos mastą, bet ir problemas, kurioms išspręsti vien socialinių darbuotojų pastangų nepakanka.
Kai nakvynės namai tampa ilgalaike gyvenimo vieta
Plungės krizių centro veiklą pristačiusi šios įstaigos direktoriaus padėjėja Vilija Kryževičienė kalbėjo, kad 79 proc. jų paslaugų gavėjų sudaro vyresnio amžiaus ir negalią turintys žmonės. Daugeliui jų nustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis, o gaunamos pensijos ir socialinės išmokos yra tokios mažos, kad dalis asmenų net neturi realių galimybių pradėti savarankiško gyvenimo.
Keletui Krizių centro gyventojams buvo pasiūlyta nuomotis socialinį būstą, tačiau sėkmingai įsikūrė tik vienas. Du asmenys būstą prarado dėl alkoholio priklausomybės, dar du jo atsisakė dėl sveikatos problemų, o vyresnio amžiaus asmuo jo atsisakė dėl nepatogios vietos – būstas toli nuo parduotuvių, vaistinių ir gydymo įstaigų.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga suteikta 34 asmenims, o laikino apnakvindinimo paslauga pasinaudojo 45 žmonės. Net 20 paslaugų gavėjų centre gyveno ilgiau nei pusmetį.
Klientų problemos – ligos ir kreditoriai
Krizių centro darbuotojų kasdienybė neapsiriboja vien nakvynės paslaugos suteikimu. Centre gyvenantiems žmonėms padedama pasirūpinti asmens higiena, maistu, drabužiais, vaistais, organizuojamos kelionės į gydymo įstaigas. Socialiniai darbuotojai taip pat tarpininkauja sprendžiant skolų, socialinių išmokų ir teisines problemas.
Net 25 centro paslaugų gavėjai turi skolų, kurias administruoja antstoliai. Pasidžiaugta, kad su socialinių darbuotojų pagalba du asmenys, gyvendami centre, sugebėjo visiškai atsiskaityti su kreditoriais.
Pristatyti duomenys atskleidė sudėtingą gyventojų sveikatos situaciją. Per devynis mėnesius 12 paslaugų gavėjų dėl pablogėjusios psichikos sveikatos gydėsi psichiatrijos skyriuose. Dar 24 žmonės dėl priklausomybių ir kitų psichikos sveikatos sutrikimų reguliariai lankosi pas psichiatrus ir vartoja paskirtus vaistus.
Nepaisant sudėtingų gyvenimo aplinkybių, gyventojai skatinami dalyvauti bendruomenės gyvenime. Jie užsiima rankdarbiais, medžio dirbiniais, dalyvauja mugėse, edukacijose, šventėse ir įvairiose išvykose.
Nuo metų pradžios iki rugsėjo 30 dienos Plungės krizių centras laikino apnakvindinimo paslaugą neblaiviems socialinę riziką patiriantiems asmenims suteikė 64 kartus, ja pasinaudojo 33 asmenys. Šios paslaugos gavėjai nėra maloniausi ir mandagiausi svečiai. Kai kurie pridaro nemažų nuostolių – vienoje iš sutvarkytų patalpų teko net iš naujo remontuoti sieną.
Pagalba senjorams – ne tik sutvarkyti namus, bet ir išklausyti
Savo veiklą komiteto nariams pristatė dvi socialines priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos – Nacionalinis socialinės integracijos institutas „Senjoro“ ir viešoji įstaiga „Nuoširdus rūpestis“.
Nacionalinio socialinės integracijos instituto atstovė Rita Rakauskaitė pasakojo, kad organizacija Plungėje dirba jau trečius metus. Šiuo metu ji turi apie 80 paslaugų gavėjų, o jais rūpinasi 14 individualios priežiūros darbuotojų.
Pagalbos į namus paslauga teikiama maždaug 70 žmonių. Per mėnesį tam skiriama vidutiniškai apie 1 300 valandų.
Darbuotojai padeda apsipirkti, pasirūpinti maistu, asmens higiena, buitimi, palydi į reikalingas įstaigas. Tačiau ne mažiau svarbi jų darbo dalis – paprastas žmogiškas bendravimas.
Vienatvė tampa vis didesniu iššūkiu
Apie senjorų vienišumą, žmogišką poreikį bendrauti kalbėjo ir VšĮ „Nuoširdus rūpestis“ atstovė Evelina Bičkutė. Įstaiga Plungės rajone paslaugas teikia maždaug metus. Šiuo metu rūpinasi daugiau kaip 40 klientų, su kuriais dirba penkios darbuotojos.
Abi pranešėjos akcentavo, kad pagalba turi būti pritaikoma individualiai. Vienam žmogui pakanka kelių apsilankymų per savaitę, kitam reikalinga kasdienė ir gerokai intensyvesnė priežiūra.
Komiteto nariai domėjosi ir paslaugų kainomis bei finansavimu. Paaiškinta, kad pagalbos į namus paslaugos apimtis gali siekti iki 10 valandų per savaitę, o dienos socialinė globa teikiama didesne apimtimi, atsižvelgiant į nustatytą žmogaus poreikį.
Gyventojų mokama suma priklauso nuo jų pajamų ir kitų nustatytų aplinkybių, o dalis išlaidų dengiama viešosiomis lėšomis.
Posėdyje taip pat pabrėžta, kad asmenys patys gali rinktis paslaugų teikėją, o organizacijos tarpusavyje konkuruoja paslaugų kokybe.












































Parašykite komentarą