Magnific nuotr.Siūlomas visuotinis 5–10 klasių mokinių maitinimas – tokia priemonė yra ir brangi, ir netaikli. Valstybei tai kainuotų 375 mln. eurų. Užuot tikslingai padėjus toms šeimoms, kurios iš tiesų susiduria su sunkumais, siūloma valstybės lėšomis maitinti ir pasiturinčių tėvų vaikus. Šimtai milijonų eurų būtų suvalgyti, nepaliekant jokios išliekamosios vertės švietimo sistemai. Be to, patirtis rodo, kad vyresnių klasių mokiniai retai valgo mokyklos maistą.
Suprasdami pažadų nerealumą, socialdemokratai jų įgyvendinimą išdėliojo 2029–2034 metais. Dabartinė valdžia susirenka rinkėjų plojimus už gražų pažadą, o finansinę naštą palieka kitai Vyriausybei.
Užuot „pravalgius“ šiuos 375 mln. eurų, valdžia lėšas galėtų nukreipti į švietimo problemų sprendimą: dar pakelti atlyginimus pedagogams, investuoti į švietimo pagalbos specialistų (logopedų, psichologų, specialiųjų pedagogų) etatų steigimą mokyklose ir pan.
Tai ne pirmas kartas, kai socialdemokratai demonstruoja finansinį neatsakingumą, planuodami biudžetą ir dalindami skambius pažadus, kurių sąskaitas teks apmokėti visiems šalies mokesčių mokėtojams.
Vyresni puikiai pamena, kuo baigėsi išlaidavimas prieš 2008 metų pasaulinę finansų krizę. Tuometinė Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė, ignoruodama artėjančią krizę, biudžeto lėšas taškė į kairę ir į dešinę. Pasekmės buvo katastrofiškos: Lietuva liko nepasiruošusi smūgiui, atsidūrė ties bankroto riba ir buvo priversta skolintis už didžiules palūkanas. Už tą „puotą maro metu“ gyventojai vėliau sumokėjo skaudžiu diržų veržimusi, mokesčių kėlimu ir skausmingu pensijų bei atlyginimų karpymu. Ir keikė Andrių Kubilių, kuris pasaulyje buvo giriamas už sugebėjimą išvengti visiško valstybės žlugimo.
Šiandien matome tą patį braižą. Kalti vėl bus tie, kas po socialdemokratų ateis į valdžią.










































Parašykite komentarą