Eglės FABIJONAVIČIENĖS asmeninio albumo nuotr.Veiklas renkasi pagal pomėgius
E. Fabijonavičienė pasakojo, kad tikruoju postūmiu suburti jaunimą tapo 2023 metų rugsėjo mėnesį Rietave vykusi „Džinsinė vakarienė“. Prie renginio organizavimo labai noriai prisijungė nemažas būrys jaunimo, o jam pasibaigus jaunuoliai patys klausė: „Kada vėl?“ Tapo aišku, kad tokio klubo tikrai reikia.
Pirmaisiais metais „KU-lofte“ rinkdavosi apie 20 jaunuolių. Vėliau dėl mokslų, kitų veiklų narių skaičius kito. Šiuo metu klubo veikloje dalyvauja apie 12 jaunų žmonių. Tačiau tai nėra uždara, nekintanti grupė – vieni išauga ir pakelia sparnus į kitus miestus, kitų gyvenime atsiranda naujų veiklų. Pasitraukusiųjų iš klubo vietą užima nauji nariai.
Per dvejus metus kito ir „KU-lofto“ veikla. Savanorystė išlieka viena svarbiausių veiklos krypčių, tačiau jaunuoliai taip pat vaidina, veda renginius ir edukacijas, dalyvauja įvairiose akcijose, kuria, siūlo savo idėjas ir prisideda prie jų įgyvendinimo. Vienam įdomi scena, kitam – renginio užkulisiai, trečiam – bendravimas su žmonėmis ar galimybė pačiam kažką suorganizuoti.
„Būtent tai norime dar labiau pabrėžti pradėdami naują sezoną. „KU-loftas“ nėra dar vienas būrelis, kuriame kiekvieną savaitę tuo pačiu laiku visi privalo susirinkti ir daryti tą patį. Norime, kad jaunuoliai galėtų rinktis veiklas pagal savo pomėgius, gebėjimus ir užimtumą. Nebūtina vaidinti, jeigu labiau patinka organizuoti, nebūtina vesti renginio, jeigu nori savanoriauti jo užkulisiuose. O jeigu jaunuolis turi savo idėją – čia galima rasti žmonių, kurie padės ją įgyvendinti“, – kalbėjo klubo įkūrėja ir vadovė.
Svarbu užmegzti ryšį ir pelnyti pasitikėjimą
Pasak E. Fabijonavičienės, šį sezoną keičiasi ir prie klubo veiklos kviečiamų prisijungti jaunuolių amžius. Pirmuosius dvejus metus organizacija laukė 6–12 klasių mokinių, tačiau nuolat buvo juntamas ir jaunesnių susidomėjimas. O vyresniųjų klasių mokiniams dėl mokslų, egzaminų bei vasaros užimtumo tampa vis sunkiau reguliariai įsitraukti į klubo veiklas. Todėl dabar laukiami 5–10 klasių mokiniai.
Pašnekovės teigimu, jai svarbiausia, kad „KU-loftas“ jaunam žmogui būtų tokia vieta, kurioje galima realiai veikti, išbandyti save scenoje, pamatyti, kaip gimsta renginys ar pirmą kartą paimti mikrofoną į rankas. Jaunieji klubo nariai taip pat veda edukacijas, prisideda prie bendruomeninių renginių. Pasak klubo vadovės, čia nereikia mokėti visko ir nereikia visko daryti, reikia tik noro prisidėti.
Klubo įkūrėjos teiravomės, ką reiškia pavadinimas „KU-loftas“?
Eglės FABIJONAVIČIENĖS asmeninio albumo nuotr.„Ieškojau šiuolaikiško, jaunatviško ir šiek tiek kitokio pavadinimo. Norėjosi, kad jame atsispindėtų ir kultūra, ir vieta, kurioje jaunimas buriasi. Taip ir atsirado „KU-loftas“: „KU“ reiškia kultūrą, o „loftas“ – klubo būstinė, kurioje susitinkame. Tiesa, ne visada apsiribojame tik savo loftu – priklausomai nuo veiklos, mūsų susitikimai, repeticijos ar pasiruošimai vyksta ir kitose erdvėse.“
„Veiklus Rietavo“ patalpose kultūros centras nuomojasi atskirą erdvę, kurioje jaunimas susitinka kartą per savaitę – ketvirtadieniais po pamokų. Bet kai intensyviau ruošiamasi renginiams, vyksta repeticijos ar yra kitų suplanuotų veiklų, susitikimai organizuojami ir dažniau.
Pasak E. Fabijonavičienės, pritraukti naujų narių į klubą nėra taip paprasta. Su jaunimu pirmiausia reikia užmegzti ryšį, pelnyti jų pasitikėjimą, kartais asmeniškai paraginti ateiti ir pabandyti. O tada labai greitai galima pastebėti, jeigu tokia veikla jaunuoliui neįdomi ar nepatraukli – pabuvęs kartą kitą klubo narių susitikime, jis daugiau nebegrįš.
„Reikia suprasti ir tai, kad šiandien jauni žmonės yra labai užimti: ilgos pamokos, namų darbai, meno mokykla, sportas, kiti būreliai ir veiklos. Todėl šiemet šiek tiek keičiasi ir pats klubo veiklos principas. Norisi, kad „KU-loftas“ būtų lankstus ir prisitaikytų prie jaunuolio galimybių bei norų“, – kalbėjo pašnekovė.
Įkvepiantis atgalinis ryšys
Savanorystė renginiuose klubo nariams leidžia lengvai „susirinkti“ mokyklai reikalingas socialines-pilietines veiklas, tačiau E. Fabijonavičienė pabrėžė labai norinti kurti erdvę, į kurią ateinama ne iš reikalo, bet iš noro realizuoti save, gerai praleisti laiką, rasti bendraminčių.
Klubo vadovė pasakojo, kad ji pati idėjų renginiams semiasi iš skirtingų šaltinių: parsiveža iš koncertų, spektaklių, nemažai ieško ir naršydama internete. Kartais idėja gimsta iš visai netikėtos asociacijos, kitų pasakytos frazės ar nugirstos minties, o tada viena mintis pradeda auginti kitą.
Eglės FABIJONAVIČIENĖS asmeninio albumo nuotr.Bet neretai idėjos gimsta ir iš kančios. Būna, kad renginiui reikia temos, apipavidalinimo, režisūrinio sprendimo – tos vienos idėjos, nuo kurios galėtum atsispirti. O ta idėja vis kažkur slepiasi, niekaip nenori išlįsti į dienos šviesą. Tuomet tenka ilgai pavargti: galvoti, dėlioti, atmesti vieną variantą po kito, kol galiausiai kažkas susijungia galvoje. Pašnekovės teigimu, turbūt tai ir yra viena įdomiausių kūrybinio darbo dalių – iš pradžių nežinai, kur eini, o paskui staiga pamatai visą vaizdą.
„Vis dėlto didžiausias įkvėpimas man yra žmonės, kurie ateina į renginius, o po renginio prieina arba parašo ar pasidalija geru žodžiu. Vertinu ir tuos, kurie išsako kritišką nuomonę. Tai leidžia suprasti, kad tai, ką kuriame, rūpi žmonėms. O kai matai, kad žmonės laukia, domisi ir nori dalyvauti, atsiranda noras ieškoti naujų idėjų ir kurti toliau“, – kalbėjo E. Fabijonavičienė.











































Parašykite komentarą