ELTOS nuotr.Ketvirtokai – greta šalies vidurkio
Šią savaitę posėdžiavę Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai apžvelgė, kaip šiemet Plungės rajono mokiniams sekėsi išlaikyti nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) ir valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Anot Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, šiais metais NMPP užduotis sprendė 331-as mūsų rajono ketvirtokas. Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinime aukštesnį lygį pasiekė, t. y. 9 ar 10 balų gavo, 16,3 proc. laikiusiųjų. Matematikoje šis skaičius buvo kiek mažesnis – 11,8 proc.
Pagrindinis pasiekimų lygmens procentas abiejuose dalykuose buvo panašus. Septynetą ar aštuonetą pavyko gauti 62,2 proc. laikiusiųjų matematiką ir 60,7 proc. lietuvių kalbą. Patenkinamą lygį pasiekė (arba 5–6 balus gavo) 19,9 proc. laikiusiųjų matematiką ir 15,4 proc. lietuvių kalbą. Slenkstiniu balu (arba ketvertu) teko tenkintis 3,9 proc. mokinių, savo jėgas bandžiusių matematikoje, ir 6,3 proc. lietuvių kalboje.
Bet buvo ir neįveikusių testo. Minimalaus balų skaičiaus lietuvių kalbos patikrinime nesurinko 1,2 proc. rajono ketvirtokų, matematikos – 2,1 proc. Nuo šalies vidurkio matematikoje atsiliekame 2,4 proc., lietuvių kalboje ir literatūroje pirmaujame 1,4 proc.
Dešimtokų žinių įvertinimas
Šiųmetį PUPP laikė 333 rajono dešimtokai. Pagrindinėje sesijoje matematiką rinkosi 326, o lietuvių kalbą ir literatūrą – 319 mokinių. Lietuvių kalbos patikrinime Plungės rajono moksleivių rezultatai Lietuvos vidurkį viršijo gautais ketvertais, penketais, šešetais bei septynetais.
Žiūrint į aukštesnius įvertinimus, plungiškių jaunuolių rezultatai yra kiek kuklesni. Dešimtuku pasigirti galėjo tik vienas iš patikrinimą laikiusių mokinių. Devynetus pavyko gauti 2,19 proc. dešimtokų. Tiesa, džiugu, kad mūsų krašto moksleivių gautų nepatenkinamų įvertinimų skaičius šalies vidurkio neviršijo. Be to, šiemet lietuvių kalboje negautas nė vienas vienetas.
Matematikoje vaizdas šiek tiek skiriasi. Dešimtukus bei devynetus pavyko gauti atitinkamai 1,84 bei 2,45 proc. laikiusiųjų. Lietuvos rodiklis šiemet siekia 3,17 ir 5,96 proc. Šalies vidurkį nežymiai lenkiame pagal gautų septynetų, šešetų, penketų ir ketvertų skaičių. Nepatenkinamų balų skalėje rajono rodiklis yra beveik tolygus šalies vidurkiui.
Bendras rajono dešimtokų lietuvių kalbos įvertinimo vidurkis siekia 6,18, matematikos – 5,85 balo.
Sunkiausi – fizikos ir ekonomikos bei verslumo egzaminai
Posėdžio metu apžvelgti ir abiturientų pasiekimai. Laikiusių VBE Plungės rajono dvyliktokų rezultatai daugumoje disciplinų lenkia šalies vidurkį. Daugiausiai mokinių laikė A lygio lietuvių kalbos ir literatūros bei matematiko, taip pat anglų kalbos egzaminus.
Plungiškiai dažniau nei šalies abiturientai rinkosi ir biologijos, geografijos, istorijos, informatikos bei fizikos egzaminus. Mažiau populiaresni buvo prancūzų kalbos, chemijos ir B lygio lietuvių kalbos bei matematikos egzaminai.
Didžiausias neišlaikymo procentas šiemet fiksuotas fizikos bei ekonomikos ir verslumo egzaminuose. Fizikos neįveikė 22,6 proc., ekonomikos ir verslumo – 20 proc. abiturientų. A bei B lygio matematikos egzaminai per sunkūs pasirodė maždaug po 11,5 proc. bandžiusiųjų.
Pagal pasiektų rezultatų vidurkius šiek tiek pirmaujame geografijoje, istorijoje, anglų kalboje ir A lygio matematikoje.
Daugėjo šimtukų
Kalbėdamas apie dvyliktokų egzaminų rezultatus G. Rimeikis pateikė įdomų faktą. Plungės rajone prie VBE prileidžiamas kiekvienas norintis abiturientas, nors kitose savivaldybėse, pasak vedėjo, tokia praktika nėra taikoma. Visgi galima pasidžiaugti, kad Plungės rajono rodikliai dėl to pernelyg nenukenčia. Netgi priešingai – lyginant su ankstesniais metais pastebėtas šimtukų augimas. Šiemet Plungės rajonas galėjo džiaugtis devyniais šimtukais. Po tris gauti iš informatikos bei lietuvių kalbos ir literatūros, po vieną – iš anglų kalbos, istorijos ir geografijos egzaminų.
Per praėjusius penkerius metus aukščiausių įvertinimų „derlius“ būdavo kiek kuklesnis – nuo trijų iki keturių šimtukų. Šešis didžiausius įvertinimus mūsų rajono abiturientai gavo 2023 metais, o pernai jų buvo net 74. Tokį augimą nulėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas prie egzaminų rezultatų visiems pridėti papildomus dešimt balų.
Kita vertus, komiteto narė Vida Bondauskienė pastebėjo, jog mūsų mokinių fizikos ir chemijos egzaminų rezultatai prastesni jau nebe pirmus metus. „Mokyklose įrengėme nemažai laboratorijų. Labai tikėjomės, kad jos padės pasiekti geresnių rezultatų, bet, deja… Norėtųsi, jog reikiamas žinias vaikai gautų ankstesniame amžiuje. Negalime visko palikti viduriniam ugdymui“, – atsakydamas politikei svarstė G. Rimeikis. Ir pasidžiaugė, kad šiųmetiniai fizikos brandos egzaminų rezultatai yra geresni nei buvo pernai.
Paklaustas, ar galima įvardinti, kurios rajono mokyklos geriausiai parengia mokinius, G. Rimeikis sakė manantis, kad toks lyginimas yra neteisingas ir nekorektiškas. „Visokių reitingų sudarytojai nemato, iš kokios ekonominės ir socialinės aplinkos vakai ateina į vieną ar į kitą mokyklą, kokioj aplinkoj mokiniai gyvena ir kokią pažangą padaro būdami mokykloje. Vėlgi – kaip mes suprantame mokyklą?! Ji padeda ugdytis visapusiškai. Vienas gal nebus mokslų daktaras, bet iš mokyklos išeis būdamas žmogumi“, – apibendrino skyriaus vedėjas.
Parašykite komentarą