Pen­kios se­se­rys Remė­zaitės – Eli­gi­ja, Mo­ni­ka, Bri­gi­ta, Austė­ja ir Viltė – vie­na po ki­tos at­ra­do sun­kiąją at­le­tiką. Nors jų tre­ne­riui Bro­nis­lo­vui Šiaud­ku­liui yra tekę ir anks­čiau tre­ni­ruo­ti kar­tu spor­tuo­jan­čius šei­mos na­rius, ta­čiau pen­kios sun­kiaat­letės – išs­kir­ti­nis at­ve­jis net ir jo il­ga­metė­je pra­kti­ko­je. Šian­dien Remė­zai­čių spor­tinį ke­lią ly­di čem­pionų ti­tu­lai, pa­siek­ti re­kor­dai, pel­ny­ti metų spor­ti­nin­kių var­dai.

Lau­ra MOC­KUTĖ

Es­ta­fetę per­davė vie­na ki­tai

26-erių Eli­gi­ja bu­vo pir­mo­ji iš pen­kių se­serų, pa­rod­žiu­si su­si­domė­jimą sun­kią­ja at­le­ti­ka. Iro­niš­ka tai, kad prie­š maž­daug 11 metų pirmą kartą į spor­to salę mer­gi­na už­su­ko net ne­ke­tin­da­ma spor­tuo­ti – ji tik at­lydė­jo draugę ir laukė, kol ši baigs tre­ni­ruotę. Eli­gi­ja pa­laukė vieną kartą. Ta­da dar kitą. Ga­liau­siai tre­ne­ris B. Šiaud­ku­lis jai pa­si­ūlė ne vien stebė­ti, bet ir pa­čiai paban­dy­ti. Mer­gi­nai pa­ti­ko kil­no­ti svo­rius, tad ji šio spor­to nu­sprendė neap­leis­ti.

Eli­gi­jos pėdo­mis ne­tru­kus pa­sekė me­tais jau­nesnė Mo­ni­ka. Tre­nerį ypač nu­ste­bi­no jos at­kak­lu­mas: ry­tais ji tre­ni­ruo­da­vo­si, o iš spor­to salės vyk­da­vo dirb­ti ir li­ku­sią die­nos dalį pra­leis­da­vo ant kojų. Vėliau tapo kare sa­va­no­re, o tarnybą bai­gu­si ten ir pa­si­li­ko. Da­bar Mo­ni­ka gy­ve­na ir dir­ba Šiau­liuo­se, ta­čiau grįžu­si į Tel­šius ne­pra­leid­žia pro­gos už­suk­ti į spor­to salę pa­si­tre­ni­ruo­ti.

Tre­čio­ji prie se­serų pri­si­jungė da­bar jau 21-erių Bri­gi­ta. B. Šiaud­ku­lis pa­sa­ko­jo, kad tik pra­dėju­si ženg­ti sun­kio­sios at­le­ti­kos ke­liu Bri­gi­ta jau sėkmin­gai pildė sa­vo spor­to laimė­jimų sąrašą.

Vy­res­niųjų se­serų pa­vyzd­žiu pa­sekė ir dvi jau­nesnės – ke­tu­rio­lik­metė Austė­ja ir vie­nuo­lik­metė Viltė. Abi jos mo­ko­si Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je: Austė­ja – aš­tun­to­je, o Viltė – penk­to­je klasė­je.

Pa­sak tre­ne­rio, mer­gaitės jau da­bar ro­do pui­kius sun­kio­sios at­le­ti­kos re­zul­ta­tus. B. Šiaud­ku­lis ne­sle­pia, kad did­žiau­sios vil­tys de­da­mos būtent į jau­niau­siąją se­serį – Viltę.

Spor­tas už­ko­duo­tas šei­mo­je

Pen­kių ugdytinių mer­ginų iš vie­nos šei­mos tre­ne­ris iki šiol nėra turėjęs. Jam yra tekę tre­ni­ruo­ti kar­tu spor­tuo­jan­čius šei­mos na­rius, ta­čiau se­serų is­to­ri­ja – pir­ma to­kia jo kar­je­ro­je.

Be­je, mer­gi­nos yra ne iš pen­kių, o de­vy­nių vaikų šei­mos.

Kaip ak­cen­ta­vo B. Šiaud­ku­lis, se­se­rys pa­si­žy­mi ge­rais fi­zi­niais duo­me­ni­mis, at­kak­lu­mu, darbš­tu­mu, už­sis­py­ri­mu ir ko­vin­gu­mu. Pui­kus to pa­vyz­dys – Eli­gi­ja. Šian­dien ji yra dviejų vaikų ma­ma, ku­ri į spor­to salę žen­gia su sa­vo at­ža­lo­mis. Kol vai­kai salė­je dūksta, Eli­gi­ja kil­no­ja svo­rius ir stip­ri­na rau­me­nis.

Tie­sa, su­grįži­mas po vaikų au­gi­ni­mo per­trau­kos jai ne­bu­vo leng­vas – po tre­ni­ruo­čių skaudė­da­vo rau­me­nys, todėl te­ko iš nau­jo pra­tin­tis prie svo­rių ir su­si­grąžin­ti fi­zinę formą.

Metų spor­ti­nin­kių var­das

Mer­ginų spor­tinė­je ke­lionė­je – ne vie­nas čem­pio­nių ti­tu­las ir pa­ge­rin­tas re­kor­das. Eli­gi­ja, Mo­ni­ka ir Bri­gi­ta skir­tin­gais me­tais taip pat bu­vo iš­rink­tos metų spor­ti­ninkė­mis. Jos tai įvar­di­ja kaip vieną svar­biau­sių gy­ve­ni­mo pa­sie­kimų, ku­ris nu­sa­ko visą iki jo nueitą ke­lią, ap­rėpia dau­gybę tre­ni­ruo­čių va­landų ir vi­sas tas aki­mir­kas, kai reikė­jo daug jėgos ir už­sis­py­ri­mo.

Vy­res­nio­sios se­se­rys sun­kią­ja at­le­ti­ka šian­dien už­sii­ma sa­vo ma­lo­nu­mui, t. y. stip­ri­na kūną, iš­lai­ko tu­rimą jėgą. O jau­niau­sio­sioms se­se­rims dar vis­kas prie­š akis.

Sun­kio­ji at­le­ti­ka pen­kioms Remė­zaitėms at­nešė pirmą­sias per­ga­les, me­da­lius, čem­pio­nių var­dus. Tai ta­po ir sa­vo­tiš­ka šei­mos es­ta­fe­te – štangą vie­na po ki­tos per­ėmė net pen­kios duk­ros. Tikė­ti­na, kad ši es­ta­fetė bus per­duo­da­ma dar il­gai – šei­mo­je jau au­ga nau­jo­ji kar­ta, stebė­da­ma puikų pen­kių spor­ti­nin­kių pa­vyzdį.