
Prieš kurį laiką Plungės rajono savivaldybės valdomose įmonėse buvo priimtas sprendimas atsisakyti valdybų. Toks sprendimas – ne atsitiktinis. Pagrindinė priežastis – sunku rasti nepriklausomų narių. Po praėjusią savaitę vykusio Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdžio paaiškėjo, kas dar gali sąlygoti tą nenorą. Pasirodo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino savivaldybių valdomų keturiasdešimties įmonių kolegialių valdymo organų – valdybų – sudarymo procesus 16-oje savivaldybių. Tarp jų – ir Plungės rajono savivaldybė. Sakoma, kad kas ieško, tas randa. Taip ir STT tikrintose savivaldybėse nustatė reikšmingų korupcijos rizikos veiksnių.
Abejotinas objektyvumas
Kaip sakė informaciją pateikęs Antikorupcijos komisijos pirmininkas Robertas Endrikas, mūsų rajone yra vienintelė įmonė, patekusi į šį „konfliktą“ – uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai. Tai vienintelė Savivaldybės valdoma įmonė, kurioje dar išlikusi valdyba. Šilumos tinklų valdybą sudaro trys nariai. Du iš jų yra nepriklausomi, vienas – deleguotas Savivaldybės arba „priklausomas“.
Komisijos pirmininkas kolegoms pateikė tik tas korupcijos rizikas, kurios aktualios mūsų rajonui. Viena iš jų – merui suteikta pernelyg plati sprendimų priėmimo laisvė Savivaldybės valdomų įmonių valdybų sudarymo procesuose.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad mūsų rajone valdybų atrankos procedūros nepakankamai objektyvios. STT analizėje pažymima, kad, susipažinus su kandidatų, kurie skiriami į Plungės rajono savivaldybės valdomų bendrovių valdybų narius, parinkimo komisijos 2023 m. lapkričio 21 d. protokolu, nustatyta, kad komisijos nariai bendru sutarimu nutarė nekviesti kandidatų į pokalbį, nors protokole fiksuota, jog komisija vertino visų kandidatų profesines, asmenines ir dalykines savybes. Sunku įsivaizduoti, kaip galima įvertinti kandidatą su juo nepasikalbėjus. Gal dėl to STT savo analizėje ir suabejojo dėl minėtųjų savybių vertinimo objektyvumo.
STT užkliuvo ir tai, jog protokole fiksuojami atvejai, kai kandidatuojant tik vienam asmeniui komisija bendru sutarimu nutaria, kad asmuo yra tinkamas eiti valdybos nario pareigas. Taip pat atvejis, kai Šilumos tinklų valdybos atrankos komisija vienbalsiai balsuoja dėl vienos kandidatūros atmetimo, dėl vienos susilaiko, o trečiąją palaimina.
„Savivaldybėje yra patvirtinti teisės aktai, kuriais nurodytoms procedūroms turėtų vadovautis kandidatų į „priklausomus“ valdybos narius atrankos komisija. Komisija nusprendė nekviesti kandidatų į pokalbį, tačiau protokole nurodė vertinusi jų profesines, asmenines bei dalykines savybes. Nesant duomenų, kokiu būdu šios savybės buvo įvertintos, kyla abejonių dėl vertinimo išsamumo ir objektyvumo. Papildomą riziką kelia tai, jog į valdybą kandidatuoja tik vienas asmuo ir jis yra pripažįstamas tinkamu bendru komisijos sutarimu. Tokia praktika gali sudaryti prielaidas formaliam kandidatų patvirtinimui, kai realiai neįvertinama, ar kandidatas atitinka valdybos nariui keliamus reikalavimus, turi reikiamas kompetencijas, nėra patekęs į interesų konflikto situaciją ir gali tinkamai vykdyti valdybos nario funkcijas. Taip pat tais atvejais, kai į vienos bendrovės valdybą kandidatavo keli asmenys, protokole turėtų būti aiškiai pagrindžiama, kodėl atitinkamas kandidatas yra atmetamas, nurodomi susilaikymo balsuojant motyvai, o trečias pripažintas tinkamu. Nesant išsamaus sprendimų pagrindimo, nurodytos aplinkybės gali indikuoti subjektyvaus, šališko ar iš anksto nulemto sprendimo priėmimo rizikas“, – citavo STT išvadą R. Endrikas.
Politizavimo rizika
Plungės rajono savivaldybė patenka ir į valdysenos politizavimo, nepriklausomumo formalizavimo ir piktnaudžiavimo rizikos eilutę.
Kaip pažymima viešai prieinamoje STT tyrimo analizėje, kad būtų užtikrinta skaidri savivaldybių valdomų įmonių valdybų veikla ir tinkama kontrolė, valstybė turėtų siekti, kad įmonių kolegialūs organai turėtų pakankamą autonomiją efektyviam savo funkcijų įgyvendinimui, o jų formavimas vyktų kaip įmanoma objektyviau atribojant procesus nuo galimos politinės įtakos. STT atkreipia dėmesį, kad galimos situacijos, kai ne asmens kompetencija, o narystė tam tikruose politiniuose dariniuose galimai tampa atrankos kriterijumi dalyvauti viešojo sektoriaus veikloje, sietinos su didėjančiomis korupcijos rizikomis ir galima žala viešajam interesui, t. y. sprendimai gali būti priimami ne pagal įmonės veiklos efektyvumo, ekonominio pagrįstumo ar viešojo intereso kriterijus, o atsižvelgiant į politinius ar kitokius interesus. Rizikos, susijusios su įmonių kolegialių valdymo organų narių politine priklausomybe, gali realizuotis ir pasireikšti per politiškai motyvuotų sprendimų priėmimą, piktnaudžiavimą paskiriant į atitinkamas pareigas, kolegialių valdymo organų nepriklausomumo ribojimą, piktnaudžiavimą Savivaldybės valdomos įmonės ištekliais, viešųjų pirkimų procedūromis, kontrolės silpnėjimą.
Plungės rajono savivaldybės taryboje 12 iš 25 narių yra Liberalų sąjūdžio nariai. Šiai partijai priklauso ir 4 Savivaldybės vadovybės atstovai: meras, vicemeras, Savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotoja. Plungės šilumos tinklų valdyboje partiniu ryšiu su Liberalų sąjūdžiu susijęs 1 narys – Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė.
Kaip sakė R. Endrikas, Savivaldybei duotas 3 mėnesių terminas atsakyti STT, pateiktos rekomendacijos, kaip pašalinti galimas rizikas. O kokių veiksmų bus imtasi, parodys laikas. Nors imtis jų skubiai kaip ir nebėra būtinybės – juk artėja rinkimai ir nežinia, kas ateis į valdžią.










































Parašykite komentarą