Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį į že­mę be­ria­ma ne tik sėk­la. Kar­tu su ja žem­dir­bys pa­sė­ja ir vil­tį – kad už­teks sau­lės ir lie­taus, kad ja­vai su­bręs, kad ru­de­nį į lau­kus iš­va­žia­vu­si tech­ni­ka grįš pil­na der­liaus. Mė­ne­sių mė­ne­sius lau­kai pri­žiū­ri­mi, į juos in­ves­tuo­ja­ma, skai­čiuo­ja­ma ir pla­nuo­ja­ma, ta­čiau net ir vis­ką pa­da­rius tei­sin­gai vie­no da­ly­ko su­pla­nuo­ti neį­ma­no­ma – gam­tos.

Gam­ta šį ru­de­nį – ne­gai­les­tin­ga

Rugp­jū­čio pa­bai­go­je Lie­tu­vą už­klu­pęs smar­kus vė­jas ir gau­sus lie­tus lau­kuo­se pa­li­ko pėd­sa­kus – vie­nur pa­sė­liai bu­vo iš­gul­dy­ti, ki­tur že­mė taip įmir­ko, kad į juos įva­žiuo­ti su tech­ni­ka neį­ma­no­ma.

Po rugp­jū­čio 22 die­ną ša­lį už­klu­pu­sios aud­ros Vy­riau­sy­bė vi­so­je ša­ly­je pa­skel­bė vals­ty­bės ly­gio ekst­re­ma­lią­ją si­tua­ci­ją. Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, la­biau­siai nu­ken­tė­jo va­ka­rų, šiau­rės va­ka­rų ir vi­du­rio Lie­tu­vos ūki­nin­kai.

Pir­mie­ji skai­čiai ro­do sti­chi­jos mas­tą – pre­li­mi­na­riais sa­vi­val­dy­bių duo­me­ni­mis, pa­veik­ta dau­giau kaip 24 tūkst. hek­ta­rų že­mės ūkio au­ga­lų ir pa­sė­lių. Prob­le­mų ki­lo ne tik au­ga­li­nin­kys­tės ūkiuo­se. Aud­ros su­kel­ti elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mai pa­vei­kė gy­vu­li­nin­kys­tės ir paukš­ti­nin­kys­tės ūkių kas­die­ny­bę – van­dens tie­ki­mą, mel­ži­mą, ven­ti­lia­ci­ją, pa­ša­rų ir pro­duk­ci­jos lai­ky­mą bei šal­dy­mą.

Nors rug­sė­jo 16-ąją vals­ty­bės ly­gio ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja bu­vo at­šauk­ta, ūki­nin­kams tai dar ne­reiš­kia, kad bė­dos bai­gė­si.

Rie­ta­ve – pen­ki pra­šy­mai, bet jų ga­li dau­gė­ti

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je kol kas už­fik­suo­ta 55 hek­ta­rai žu­vu­sių pa­sė­lių. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ve­ro­ni­ka Ta­ra­se­vi­čie­nė in­for­ma­vo, kad dėl ža­los kons­ta­ta­vi­mo jau krei­pė­si pen­ki ūki­nin­kai. Ta­čiau šis skai­čius dar ga­li aug­ti.

Prie­žas­tis pa­pras­ta ir kar­tu skau­di – vil­ties iš­gel­bė­ti lau­kuo­se li­ku­sį der­lių vis ma­žiau. Nors ekst­re­ma­lio­ji si­tua­ci­ja ofi­cia­liai at­šauk­ta, į kai ku­riuos lau­kus vis dar neį­ma­no­ma įva­žiuo­ti. Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bė­je dau­giau­sia nu­ken­tė­jo pu­pų pa­sė­liai ir va­sa­ri­niai mie­žiai.

Ūki­nin­kams da­bar svar­bu pa­tir­tą ža­lą už­fik­suo­ti ir pa­grįs­ti do­ku­men­tais. Ta­čiau pi­ni­gais ga­li­ma įver­tin­ti pra­ras­to der­liaus ver­tę. Kur kas sun­kiau su­skai­čiuo­ti mė­ne­sius dar­bo ir lū­kes­čius, ku­rie li­ko per­mir­ku­sio­je že­mė­je.

Plun­gės ra­jo­ne nu­ken­tė­jo 550 ha pa­sė­lių

Plun­gės ra­jo­ne ne­lai­mės mas­tas ge­ro­kai di­des­nis. Iki rug­sė­jo 11 die­nos bu­vo gau­ti 34 žem­dir­bių pra­šy­mai nu­sta­ty­ti ža­lą, o nuo ekst­re­ma­lių oro są­ly­gų nu­ken­tė­jo apie 550 hek­ta­rų pa­sė­lių.

La­biau­siai kliu­vo va­sa­ri­niams rap­sams, va­sa­ri­niams kvie­čiams ir mie­žiams. Nu­ken­tė­jo ir žir­nių bei pu­pų lau­kai. Pu­poms nu­sta­ty­tas 30–50 pro­cen­tų pa­ken­ki­mas, o grū­di­nių kul­tū­rų pa­dė­tis liūd­nes­nė – da­lis jų pra­ktiš­kai ne­be­bus nuim­ta.

Pa­sak Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Ja­nuš­kos, ra­jo­no žem­dir­biai pra­šy­mus dėl ža­los tei­kė ak­ty­viai, ta­čiau in­for­ma­ci­ja bus ren­ka­ma ir to­liau. Ge­res­nė ži­nia bent jau ta, kad elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mai, tu­ri­mais duo­me­ni­mis, ra­jo­no ūki­nin­kams di­des­nių nuo­sto­lių ne­pa­da­rė. Mo­der­nes­ni pie­ni­nin­kys­tės ūkiai, ypač tie, ku­riuo­se kar­vės mel­žia­mos ro­bo­tais, tu­ri ge­ne­ra­to­rius, to­dėl elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­mams yra ge­riau pa­si­ren­gę.

Žem­dir­bio dar­bas vi­suo­met bu­vo glau­džiai su­si­jęs su gam­tos rit­mu. Ga­li­ma pa­si­rink­ti sėk­lą, rū­pin­tis pa­sė­liais, in­ves­tuo­ti į tech­ni­ką ir lai­ku at­lik­ti dar­bus, ta­čiau oro už­sa­ky­ti neį­ma­no­ma. Nė­ra to­kio myg­tu­ko, ku­rį pa­spau­dęs at­šauk­tum lie­tų ar saus­rą. Ūki­nin­kams ten­ka dirb­ti na­tū­ra­lio­mis są­ly­go­mis – kai le­mia­mą žo­dį ta­ria gam­ta.