2024 me­tų gruo­džio 6-ąją Plun­gė­je du­ris at­vė­rė nau­ja re­so­cia­li­za­ci­jos įstai­ga – pu­siau­ke­lės na­mai. Čia ap­si­gy­ve­no pir­mie­ji ke­tu­ri nu­teis­tie­ji. Tie­sa, prieš pu­siau­ke­lės na­mų ati­da­ry­mą bu­vo ki­lęs ne­ma­žas vi­suo­me­nės pa­si­pik­ti­ni­mas. Pyk­ta dėl to, kad žmo­nės ne­bu­vo tin­ka­mai in­for­muo­ti apie nau­jus kai­my­nus, bai­min­ta­si, kad mies­te pa­dau­gės nu­si­kal­ti­mų ir pan. Spa­lio 29-ąją Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je po­li­ti­kams pri­sta­ty­ta šios įstai­gos veik­la.

Kaip sa­kė in­for­ma­ci­ją pa­tei­ku­si Lie­tu­vos ka­lė­ji­mų tar­ny­bos Šiau­lių ka­lė­ji­mo Re­so­cia­li­za­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­kė Skaist­rė And­ru­lie­nė, gy­ve­ni­mas pu­siau­ke­lės na­muo­se ne­reiš­kia gy­ve­ni­mo be kont­ro­lės.

Nu­teis­tie­siems tai­ko­mi konk­re­tūs rei­ka­la­vi­mai, nu­sta­to­ma die­not­var­kė, tik­ri­na­mas blai­vu­mas, o prie­žiū­ra už­tik­ri­na­ma vi­są pa­rą.

„Mums svar­bu, kad bend­ruo­me­nė ži­no­tų, jog re­so­cia­li­za­ci­ja ir sau­gu­mas – vie­no­dai svar­būs. Pag­rin­di­nis mū­sų tiks­las – pa­dė­ti nu­teis­ta­jam pa­si­reng­ti gy­ve­ni­mui lais­vė­je, kad su­grį­žęs į vi­suo­me­nę jis ge­bė­tų gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai ir ne­be­nu­si­kals­tų. Tu­ri­me su­pras­ti, kad žmo­gui, ku­ris il­gą lai­ką pra­lei­do įka­li­ni­mo įstai­go­je, net ir mums įpras­ti kas­die­niai da­ly­kai ga­li tap­ti iš­šū­kiu. To­dėl pu­siau­ke­lės na­muo­se de­ri­na­me du svar­bius da­ly­kus – re­so­cia­li­za­ci­ją ir kont­ro­lę“, – kal­bė­jo vieš­nia.

Pa­sak jos, vie­nas svar­biau­sių pu­siau­ke­lės na­mų pri­va­lu­mų – ga­li­my­bė bū­ti ar­čiau gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir ar­ti­mų­jų. Nu­teis­tie­ji ga­li dirb­ti, mo­ky­tis, at­kur­ti ar­ba stip­rin­ti so­cia­li­nius ry­šius.

Plun­gės pu­siau­ke­lės na­muo­se nu­ma­ty­ta iki 20 vie­tų nu­teis­tie­siems. Po­sė­džio die­ną čia gy­ve­no 16. Per dve­jus me­tus į Plun­gės pu­siau­ke­lės na­mus bu­vo per­kel­ti 27 nu­teis­tie­ji. Iš čia 10 nu­teis­tų­jų bu­vo pa­leis­ti lyg­ti­nai, 3 grą­žin­ti į įka­li­ni­mo vie­tas. Na, o vi­sai at­li­ku­sių baus­mę kol kas nė­ra.

„Pu­siau­ke­lės na­mai nė­ra ga­ran­ti­ja, kad kiek­vie­nam nu­teis­ta­jam pa­vyks pa­si­keis­ti. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai žmo­gus ne­pa­tei­si­na pa­si­ti­kė­ji­mo, ne­si­lai­ko nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų ir jam ten­ka grįž­ti į įka­li­ni­mo vie­tą“, – tei­gė S. And­ru­lie­nė.

Vė­liau at­sa­ky­da­ma į po­li­ti­kų klau­si­mus mo­te­ris paaiš­ki­no, jog daž­niau­siai nu­teis­tie­ji su­klum­pa dėl al­ko­ho­lio var­to­ji­mo. Pu­siau­ke­lės na­muo­se – nu­li­nė al­ko­ho­lio to­le­ran­ci­ja. Nu­teis­tie­ji, išei­da­mi iš pu­siau­ke­lės na­mų ir grį­žę į juos, pri­va­lo pa­si­tik­rin­ti blai­vu­mą. Blai­vu­mas tik­ri­na­mas ir esant na­muo­se. Ka­dan­gi nu­teis­tie­ji gy­ve­na pa­gal jiems in­di­vi­dua­liai su­da­ry­tą die­not­var­kę, pa­si­tai­ko ir pa­žei­di­mų, su­si­ju­sių su jos ne­si­lai­ky­mu.

Dar vie­na gy­ve­ni­mo pu­siau­ke­lės na­muo­se są­ly­gų – dirb­ti ar­ba mo­ky­tis. „Nu­teis­tie­ji dir­ba, da­ly­vau­ja po­zi­ty­vaus užim­tu­mo veik­lo­se, mo­ko­si pla­nuo­ti lai­ką, lai­ky­tis įsi­pa­rei­go­ji­mų. Iš pir­mo žvilgs­nio tai at­ro­do sa­vai­me su­pran­ta­mi da­ly­kai, bet at­si­kel­ti lai­ku, nuei­ti į dar­bą, at­sa­kin­gai elg­tis su pi­ni­gais, vyk­dy­ti su­si­ta­ri­mus ir spręs­ti kas­die­nes pro­ble­mas – įgū­džiai, pa­de­dan­tys žmo­gui įsi­tvir­tin­ti vi­suo­me­nė­je. To­dėl mū­sų dar­bas nė­ra tik ste­bė­ti, ar nu­teis­ta­sis lai­ko­si tai­syk­lių. Svar­bu jam pa­dė­ti su­pras­ti, ko­dėl to rei­kia“, – pa­brė­žė vieš­nia.

Ži­no­ma, nu­teis­tie­ji da­ly­vau­ja ir ki­to­je veik­lo­je už pu­siau­ke­lės na­mų ri­bų: or­ga­ni­zuo­ja­mos iš­vy­kos, vyks­ta už­siė­mi­mai emo­ci­nei būk­lei pa­ge­rin­ti, la­vi­na­mi so­cia­li­niai įgū­džiai ir pan. „Ypač no­rė­čiau iš­skir­ti so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės veik­las, nes nu­teis­tie­ji da­ly­vau­ja įvai­rio­se ini­cia­ty­vo­se, or­ga­ni­zuo­ja­mo­se ak­ci­jo­se vai­kams, šven­ti­nė­se ini­cia­ty­vo­se sen­jo­rams. To­kia veik­la nu­teis­tie­siems su­tei­kia ne tik ga­li­my­bę pri­si­dė­ti prie bend­ruo­me­nės ge­ro­vės, bet ir mo­ko em­pa­ti­jos, at­sa­ko­my­bės ir su­pra­ti­mo, kad kiek­vie­nas žmo­gus ga­li ne tik gau­ti pa­gal­bą, bet ir pa­ts ją su­teik­ti“, – kal­bė­jo S. And­ru­lie­nė.

Pa­sak jos, vie­na iš gra­žių ini­cia­ty­vų – nu­teis­tų­jų sa­va­no­ria­vi­mas gy­vū­nų prie­glau­do­je „Plun­gės pri­glaus­tu­kai“.

Tie­sa, pra­ne­šė­ja ne­slė­pė, kad į pu­siau­ke­lės na­mus pa­ten­ka ne pa­tys ge­riau­si, kaip vi­suo­me­nė įsi­vaiz­duo­ja, o tie, ku­riems la­biau­siai rei­ka­lin­ga pa­gal­ba so­cia­li­za­ci­jai į vi­suo­me­nę.

Po­li­ti­kus do­mi­no, kaip įstai­gai pa­vyks­ta su­de­rin­ti dar­bo gra­fi­kus, kaip nu­teis­tie­ji dis­po­nuo­ja už­dirb­tais pi­ni­gais. Pra­ne­šė­jos tei­gi­mu, Plun­gės darb­da­viai – ge­ra­no­riš­ki, tad dėl dar­bo gra­fi­kų su­de­ri­ni­mo ne­ky­la jo­kių pro­ble­mų. Na, o kal­bant apie už­dar­bį, tai nu­teis­tie­ji jį val­do pa­tys. Tie­sa, nuo al­gos 10 pro­cen­tų per­ve­da­ma į nu­teis­tų­jų fon­dą.

Be­je, rei­kia pa­mi­nė­ti, kad nuo pu­siau­ke­lės na­mų ati­da­ry­mo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, teik­da­mi veik­los ata­skai­tą, nė kar­to neuž­si­mi­nė, jog bū­ta ko­kių pro­ble­mų su mi­nė­tuo­se na­muo­se gy­ve­nan­čiai­siais.