
Paskelbtas 2026 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas atskleidė, kaip aplinkosauga rūpinasi Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės. Plungės rajonas tarp 60 šalies savivaldybių užėmė 23-iąją vietą, o Rietavas liko 44-ojoje. Nors Plungės pozicija gerokai aukštesnė nei Rietavo, kai kuriose aplinkosaugos srityse, ypač klimato kaitos valdymo, pasistengti dar būtina.
Aukščiau už Telšius ir Rietavą
Lapkričio 11 dieną Aplinkos ministerijos paskelbtame reitinge Plungės rajono savivaldybė surinko 48,88 balo iš 100 galimų, Rietavo savivaldybė – 41,03 balo.
Palyginus su praėjusiais metais, abiejų savivaldybių rezultatai pagerėjo. 2025 metais Plungės rajonas buvo 25-ojoje vietoje (43,96 balo), o šiemet pakilo dviem pozicijomis. Rietavo šuolis gerokai didesnis – iš pernai turėtos 57-osios vietos (30,68 balo) į viršų pakilta net per 13 pozicijų.
Tiesa, vertinant pokyčius būtina atsižvelgti į tai, kad kasmet tikslinama reitingo metodika ir vertinimo kriterijai.
Iš artimiausių rajonų aukščiausiai pakilo Mažeikių rajonas, surinkęs 64,67 balo ir užėmęs 11-ąją vietą Lietuvoje. Šilalės rajonas su 51,68 balo liko 21-ojoje vietoje – vos dviem pozicijomis aukščiau už Plungę.
Gerokai žemiau atsidūrė Kretingos rajonas – 37-oji vieta ir 44,16 balo. Rietavas užėmė 44-ąją vietą, Telšių rajonas – 47-ąją (40,30 balo), o Skuodo rajonas – 54-ąją (37,11 balo).
Taigi Plungės rajonas aplenkė keturias iš šešių palyginimui pasirinktų aplinkinių savivaldybių. Rietavas aukščiau pakilo tik už Telšių ir Skuodo rajonus.
Plungės stiprybė – teritorijų planavimas, silpnybė – klimato politika
Iš devynių vertintų aplinkosaugos sričių Plungės rajonas daugiausia taškų surinko statybos ir teritorijų planavimo kategorijoje – 27,43. Čia vertinami renovacijos rodikliai, teritorijų planavimo sprendimai, dėmesys žaliosioms erdvėms ir gyventojų įtraukimas į viešųjų erdvių projektavimą.
Neblogai Plungė atrodo ir aplinkosauginio sąmoningumo srityje, kur surinko 19,90 taško. Rietavui skirta 16,25 taško.
Šioje kategorijoje vertinamas gyventojų švietimas, bendruomenių įtraukimas į aplinkosaugines iniciatyvas, savivaldybių organizuojamų renginių praktika ir kiti rodikliai.
Tačiau pažvelgus į klimato kaitos valdymo ir politikos rezultatus vaizdas pasikeičia.
Plungės rajonas šioje srityje surinko vos 6,74 taško, Rietavas – 15,83 taško. Palyginimui, Mažeikių rajonas gavo 24,35, o Telšių rajonas – 15,56 taško.
Vadinasi, nors bendrame reitinge Plungė gerokai lenkia Rietavą ir Telšius, klimato kaitos valdymo srityje jos įvertinimas daugiau kaip perpus mažesnis nei šių kaimynų.
Šioje kategorijoje vertinama, ar savivaldybės turi nusistačiusios klimato neutralumo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus, ar parengti jų įgyvendinimo planai, ar administracijose veikia aplinkosaugos vadybos sistemos, kokią dalį sudaro žalieji viešieji pirkimai.
Vien bendras kategorijos balas neatskleidžia, kuris iš kriterijų labiausiai sumažino Plungės įvertinimą. Tačiau akivaizdu, kad būtent šioje srityje rajonas turi padirbėti.
Plungė ir Rietavas aplenkti ir atliekų tvarkymo srityje
Atliekų tvarkymas – dar viena sritis, kurioje Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių rezultatai nėra itin aukšti.
Plungės rajono savivaldybė surinko 21,14 taško, Rietavo – 19,44 taško. Kitos savivaldybės, kuriose atliekų tvarkymu rūpinasi tas pats Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, įvertintos geriau – Mažeikių rajonui skirta net 34,78, Telšių rajonui – 23,04 taško.
Vertinant atliekų tvarkymą atsižvelgiama ne vien į tai, kiek atliekų gyventojai išrūšiuoja. Svarbu ir mišrių komunalinių atliekų kiekis, maisto ir tekstilės atliekų surinkimas, pakartotinio daiktų naudojimo skatinimas, finansinės paskatos gyventojams rūšiuoti.
Šie rezultatai rodo, kad Plungei ir Rietavui verta atidžiau įvertinti, kokios atliekų prevencijos ir rūšiavimo skatinimo priemonės taikomos kaimyninėse savivaldybėse.
Rietavas pakilo net 13 pozicijų
Pernai Rietavas buvo tarp pačių paskutinių šalies savivaldybių – 57-ojoje vietoje. Šiemet pakilęs į 44-ąją poziciją jis aplenkė ir Telšių rajoną.
Atskirų sričių rezultatai rodo, kad Rietavas turi ir stipresnių pusių.
Pavyzdžiui, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kategorijoje savivaldybė surinko 15,66 taško. Tai daugiau nei Plungės rajonas (14,71), Telšių rajonas (8,96), Šilalės rajonas (7,75) ar Kretingos rajonas (0,13).
Šioje srityje vertinama, kaip prižiūrimi želdynai, ar vykdoma biologinės įvairovės stebėsena, ar pievos šienaujamos atsižvelgiant į augalų žydėjimo ciklus, kiek dėmesio skiriama invazinėms rūšims naikinti.
Rietavas Plungę aplenkė ir aplinkos kokybės, prevencijos bei komforto srityje, nors skirtumas nedidelis – atitinkamai 16,32 ir 15,95 taško.
Dar ryškesnis skirtumas, kaip jau minėjome, matomas klimato kaitos valdymo kategorijoje.
Energetika – viena silpniausių Rietavo sričių
Energetikos srityje Rietavas surinko tik 7,38 taško. Plungės rajonas gavo 18,94, Telšių rajonas – 25,94, Kretingos rajonas – 24,84, o Šilalės rajonas – 27,23 taško.
Šioje kategorijoje vertinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, gaminančių vartotojų plėtra, šilumos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių ir kiti energetikos rodikliai.
Taigi energetika yra viena iš sričių, kuriose Rietavo atotrūkis nuo kaimyninių savivaldybių ypač ryškus.
Nedaug taškų Rietavas surinko ir susisiekimo kategorijoje – 5,71. Plungės rajonas šioje srityje įvertintas 10,82 taško.
Tiesa, dalies kitų aplinkinių savivaldybių rezultatai dar žemesni: Telšių rajono – 4,17, Kretingos – 3,17, Šilalės – 2,21 taško.
Susisiekimo kategorijoje vertinama viešojo transporto, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros, dviračių takų plėtra, darnaus judumo planavimas ir kiti rodikliai.
Yra kuo pasidžiaugti, bet ir ką taisyti
Šių metų rezultatai Plungės rajonui palankesni nei Rietavui – jis pateko į pirmąją šalies savivaldybių reitingo pusę ir aplenkė daugumą artimiausių kaimynų.
Rietavo savivaldybės padėtis kitokia. Nors ji vis dar yra antrojoje reitingo pusėje, per metus pakilo net 13 pozicijų. Tai reikšmingas vietos reitinge pokytis, nors energetikos ir susisiekimo rodikliai rodo, kad yra sričių, kurioms reikėtų didesnio dėmesio.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet savo bendrą balą pagerino 49 iš 60 šalies savivaldybių. Pirmąją vietą užėmė Druskininkai, surinkę 75,75 balo.










































Parašykite komentarą