
Prikaupusi gyventojų prašymų į posėdį kas kelis mėnesius renkasi Plungės rajono savivaldybės eismo saugumo komisija. Nemažai prašymų gauta ir iki šio mėnesio. Komisijos posėdis vyko rugsėjo 22-ąją. Tiesa, ne visi prašymai patenkinti, kai kurie ne dėl to, kad komisija nenorėjo, o dėl to, kad techniškai nėra galimybių.
Buvo trys ar keturi, bus dar vienas
Dėl greičio ribojimo kalnelio įrengimo į Eismo saugumo komisiją kreipėsi Nausodžio seniūnijos Noriškių kaimo Medelyno gatvės gyventojas M. T.
„Asmeniškai aš prie savo namų greičio ribojimo kalnelio nenorėčiau vien dėl triukšmo, taršos ir dėl to, kad gadinami automobiliai. Beveik visada važiuoju laikydamasis rekomenduojamo greičio, todėl būčiau prieš kalnelį. Bet kadangi ne visi tokie supratingi, prašymas pagrįstas“, – prakalbo komisijos pirmininkas Plungės miesto seniūnijos specialistas Arūnas Juozas Auškalnis.
Reikia paminėti, jog Medelyno gatvėje jau įrengti trys ar keturi tokie kalneliai. Tačiau, kaip sakė posėdyje dalyvavęs M. T., jis neprieštarautų, jei skubančių vairuotojų greitis būtų apribotas kitomis priemonėmis, bet… tokios galimybės nėra arba ji kainuoja brangiau. „Prašome tik dėl saugumo. Išėjome vieną vakarą pasivaikščioti su vaikais, tai išgirdome, kaip posūkiuose cypia automobilių padangos. Vasarą čia lekia dideliu greičiu, ypač tai mėgsta jaunimas. Iš po nakties matome padangų vėžes žaliojoje zonoje“, – kalnelio reikalingumą motyvavo posėdžio svečias.
Tad komisijai neliko jokių abejonių – kalnelio įrengimui pritarta. Tiesa, jis turės atitikti visus reikalavimus ir reglamentus.
Gatvė – ne vaikų žaidimams
Kitam prašymui – dėl kelio ženklo „Gyvenamoji zona“ įrengimo Plungės miesto Giraitės gatvėje – nepritarta.
„Iš prašymo matau, kad gyventojai mano, jog gatvė skirta vaikams žaisti“, – ironizavo komisijos pirmininkas. Žinoma, toks prašymas taip pat gimė dėl to, kad gatve automobiliai važiuoja dideliu greičiu ir kelia pavojų. Labai paprastą paaiškinimą, kodėl atsisakoma leisti pastatyti ženklą, pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas. Anot jo, tai gana uždara teritorija, tad pirmiausia reikėtų kalbėtis su ten gyvenančia bendruomene ir aptarti greičio problemą. O kita – gyvenamajai zonai keliami tam tikri infrastruktūros reikalavimai: asfaltuota gatvė, šaligatviai, apšvietimas. Viso to Giraitės gatvėje nėra.
Kad gyventojai neliktų visai nuskriausti, A. J. Auškalnis siūlė pastatyti greičio ribojimo ženklą. Įvažiavus į gatvę greitis būtų 40 km/val. Na, o vaikams žaisti gatvėje bet kokiu atveju – gyvenamoji zona ar ne – negalima.
Išimčių nėra
Su problemomis dėl automobilių statymo susiduria Plungės lopšelis-darželis „Saulutė“. Ypač ši problema išryškėja žiemą, kai drėbtelėja daugiau sniego. Pasak posėdyje dalyvavusios įstaigos atstovės, gyventojų palikti automobiliai ne tik apsunkina darbuotojų patekimą į darželį, bet ir dažnai tiekėjai nesutinka važiuoti į kiemą, tad produktus tenka nešti nuo gatvės. O jei norima nuvalyti sniegą, darbuotojai neturi galimybės to padaryti dėl stovinčių mašinų.Įstaigos pageidavimas, kad būtų pastatytas kelio ženklas su lentele, draudžiančia stovėti nuo 7 iki 19 val., ir nurodančia, kad ten gali stovėti tik lopšelio-darželio darbuotojų automobiliai.
„Kelių eismo taisyklėse nėra įvardyta, kas yra pašaliniai asmenys. Nėra reglamentuota kažkokių išskirtinių lentelių“, – pažymėjo komisijos pirmininkas.
Nors ir suprasdami sunkią įstaigos padėtį, komisijos nariai apgailestavo, kad net labai norėdami negali pritarti prašymui. Tiesa, patarimų nepagailėta. Vienas iš jų – kreiptis į Savivaldybę ir ieškoti būdų, kaip padidinti savo teritoriją. O kitas – žemiškesnis: jei paliktas automobilis trukdo atlikti kokius darbus, skambinti tel. 112. Atvykę policijos pareigūnai susisieks su transporto priemonės savininku.
Kad būtų aiškiau – pėsčiųjų perėja
Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Mindaugas Kaunas Eismo saugumo komisijai perdavė gyventojų pastebėjimus dėl pėsčiųjų perėjų nebuvimo Žaltakalnio ir Kalniškių gatvių bei Žaltakalnio gatvės ir A. Jucio skersgatvio sankryžose Plungėje.
M. Kaunas sakė, kad prie Žaltakalnio gatvės esančiu taku aktyviai naudojasi tiek pėstieji, tiek dviratininkai ir dažnai minėtosiose sankryžose svarstoma, kam pirmenybė – pėsčiajam ar automobilio vairuotojui. „Jei būtų perėjos, visiems būtų aiškiau, o pėstiesiems saugiau“, – kalbėjo politikas.
Tokiu pasiūlymu iškart suabejojo policijos pareigūnas. Jo žodžiais tariant, būtų nelogiška, jei dviračių ir pėsčiųjų taku važiuojantis dviratininkas turėtų nulipti nuo dviračio ir per perėją jį persivaryti. O Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojas Arvydas Liutika klausė: „Ar čia labiau reikia dėl pėsčiųjų saugumo, ar dėl to, kad dažnai vairuotojai iš šalutinio kelio iššoka į pagrindinį ir tada prasideda „skardų ir stiklų balius“?“
Prašymo komisija neatmetė, tačiau visi abejojo, ar techniškai pavyktų tą padaryti. Jei pasiūlymas prasimuštų į dienos šviesą, gal užsibaigtų ir avarijos plungiškių Bermudų trikampiu pavadintoje Kalniškių ir Žaltakalnio gatvių sankryžoje.










































Parašykite komentarą