Asociatyvi nuotr.Nusidėvėjusi infrastruktūra
Plungės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistės Dalios Udrienės teigimu, 44 514 hektarų rajono žemės yra melioruota. Savivaldybės administracija valdo ir prižiūri ne tik šiuos melioracijos tinklus, bet ir tris užtvankas. Jos žinioje yra ir 31-as tiltas, beveik tūkstantis kilometrų magistralinių griovių, maždaug 1 300 vandens pralaidų bei 1 400 drenažo rinktuvų.
Anot pranešėjos, melioracijos srityje yra apstu iššūkių. Vienas jų – tai kritinis sistemų nusidėvėjimas. Didžioji jų dalis buvo įrengta dar sovietmečiu. „Šiuo metu apie 50–70 proc. drenažo sistemų būklė vertinama kaip bloga arba kritinė. Neveikiant drenažų magistralėms, vandens perteklius gali veržtis ant kelių ar į namų rūsius. Taip gadinamos dangos bei konstrukcijos. Dėl to paskutiniu metu iš gyventojų gauname nemažai nusiskundimų“, – problemos mastą iliustravo D. Udrienė.
Savivaldybės priežiūroje esančių trijų užtvankų būklė – taip pat tik patenkinama. Pasak specialistės, vienos užtvankos rekonstrukcijai reikėtų ne mažiau kaip 350 tūkst. eurų.
Padėtis išlieka kebli
posėdžio metu kalbėta ir apie pralaidų remontą. Pralaidų tinklas – itin didelis, būklė – prasta, tad kasmet remontui skiriamų lėšų toli gražu nepakanka. Smarkiai nusidėvėję ir magistraliniai melioracijos grioviai.
Šiais metais iš šalies biudžeto gauta 192,7 tūkst. eurų, pati Savivaldybė skyrė 75 tūkst. eurų. Šios lėšos naudojamos drenažo sistemų gedimams šalinti, grioviams valyti ir prižiūrėti, taip pat projektavimo darbams pirkti.
Nuo 2005 metų šioje srityje buvo įgyvendinta 11 ES paramos projektų, bendra jų vertė siekia beveik 4 mln. eurų. Šešis jų įvykdė savivaldybė, likusius – melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Visgi nors ir skiriami nemaži pinigai, drenažo tinklų situacija dėl didelio nusidėvėjimo išlieka kebli.
Pranešėja pridūrė, kad lėšos nukreipiamos į itin prastos būklės melioracijos statinius. Mat jų būklė turi tiesioginės reikšmės žemės ūkio naudmenų našumui, gyventojų turtui ar saugumui bei ekologinei pusiausvyrai.
Šiemet Savivaldybė įgyvendina 187 828 eurų vertės projektą. Šie pinigai bus skirti Glaudžiuose esančių griovių, pralaidų bei drenažo žiočių rekonstrukcijai. Norėta gauti finansavimą ir valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių rekonstrukcijai, tačiau šiam projektui lėšų neskirta.
Svarbu ir pramonės parkui
D. Udrienė akcentavo, jog ir pati Plungė nėra melioruota. Melioracija įrengta tik priemiesčio teritorijose. Bet ir ten, statant namus, drenažo vamzdžiai būna suardomi, kas vėliau sukelia nemenkų problemų: „Sutvarkyti sugadintą drenažą urbanizuotoje teritorijoje yra sunku arba techniškai neįmanoma. Dėl to rekomenduojame gyventojams įsirengti lietaus nuvedimo sistemas, drenažo šulinukus arba jungtis prie lietaus nuotekų tinklų.“
Išklausęs informaciją, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas konstatavo, kad drenažo sistemos tarnavimo laikas jau seniai pasibaigęs. Komiteto narys Tomas Mašeckis metė akmenį į valstybės daržą, teigdamas, kad būtų užtekę tinkamai prižiūrėti drenažo sistemą, ir tokių bėdų dabar neturėtume. Joms spręsti, politiko manymu, dalį pinigų būtų galima skirti iš Savivaldybės surenkamo žemės mokesčio.
A. Stančikas kalbėjo, kad ūkininkai savo valdose esančius melioracijos griovius stengiasi tvarkyti patys. Tačiau tai ne visada gelbsti, ypač jei savo griovių neprižiūri kiti žemės savininkai.
Baigiantis klausimo aptarimui pasisakė ir Robertas Endrikas. Opozicijos atstovas paragino iš anksto susitvarkyti drenažo sistemą būsimo pramonės parko teritorijoje. „Tam parkui numatyta per 100 hektarų. Kai bus daromas teritorijų planavimas, reikėtų iš karto numatyti lietaus kanalizaciją. Jeigu vėliau kiekvienam investuotojui reikės derinti projektą su Savivaldybe bei spręsti melioracijos problemas, bus tragedija“, – perspėjo R. Endrikas.








































Parašykite komentarą