Sauliaus Narkaus nuotr.Sakoma, kad už iniciatyvą baudžiama. Taip atsitiko ir Plungės rajono savivaldybės administracijoje, kai paaiškėjo neeilinė situacija dėl parduoto pastato Plungėje, Telšių g. 16. Apie tai rašėme kiek anksčiau. Prie šios temos grįžta praėjusią savaitę sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Skaitytojams trumpai priminsime, kad anksčiau vykusiame Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje iškilo klausimas, kokiam teismo sprendimui vykdyti numatyta 108 tūkst. eurų. Paaiškinta, kad 2023 metais viešame aukcione Savivaldybė pardavė pastatą Telšių g. 16. Po poros metų pirkėjas panoro namą grąžinti ir atgauti už jį sumokėtus pinigus. Dviejų instancijų teismai ieškinį tenkino – Savivaldybė ne tik turėtų grąžinti pinigus, bet ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Savivaldybė yra pateikusi kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui, tad teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs. Įsigyto turto grąžinimo priežastis – 2025 metais pastatas buvo įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Pasigilinus labiau, sulaukus atsakymų į klausimus, susidarė įspūdis, jog apie Kultūros paveldo departamento planus dėl pastato Telšių g. 16 įtraukimo į registrą Savivaldybės administracija lyg ir žinojo. Administracijos atsakymas – jie žinojo, bet negalėjo numanyti, kad tie planai taps kūnu.
Savivaldybės tarybos posėdyje prie pastato grąžinimo temos grįžo Adomas Zamulskis. „Norėtųsi aiškumo, kurioje vietoje įvyko nesusikalbėjimas? Ar teisingai suprantu, kad vienas skyrius dokumentus ruošė dėl pardavimo, kitas skyrius teikė siūlymus dėl namo įtraukimo?“ – klausė politikas.
„Iniciatyva buvo net ne iš skyriaus, ji buvo vieno asmens, kuris Savivaldybės administracijoje yra atsakingas už kultūros paveldą. Jo iniciatyva, nesuderinus su Savivaldybės administracijos direktoriumi, buvo išsiųstas siūlymas pastatą įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“, – atsakyti į klausimą suskubo meras Audrius Klišonis ir pridūrė: „Kultūros paveldo departamento vertinimo komisija šį klausimą svarstė, kreipėsi į pastato pirkėją ir informavo jį apie įtraukimą. Pirkėjas neatkreipė dėmesio, į tai nesureagavo, ir departamentas priėmė sprendimą. Tuomet atsirado teisinių kliūčių tvarkyti pastatą taip, kaip norėjo pirkėjas. Dėl to užsisuko visas šis reikalas. Tai yra vieno administracijos darbuotojo iniciatyvos kaina.“
Nuošalyje neliko ir valdančiosios daugumos atstovai. „Noriu paklausti dėl paties dokumento atsiradimo procedūros. Specialistas galėjo būti tik dokumento ruošėjas. Jis negalėjo pasirašyti savo vardu ir prašyti departamento, kad įtrauktų pastatą į registrą. Jei jis pasijuto toks svarbus ir galingas, tai dabar tegul bent pusę sumos sumoka“, – iš peties kirto tarybos narys Česlovas Kerpauskas.

Čia vėl paaiškėjo, kad kaltas ne tik specialistas, bet ir skyriaus vedėjas, kuris specialisto paruoštą raštą pasirašė.
Opozicijos atstovai Savivaldybės administracijos darbuotojų „galvų“ neprašė, bet priminė, kad egzistuoja darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Pasak opozicionierių, susiklosčius tokiai situacijai visų pirma reikėtų naudotis draudimu, o ne eiti lengviausiu keliu – imti pinigus iš biudžeto, o tiksliau, iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Tačiau, Savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo Vytauto Tumo žodžiais tariant, bėda po vieną nevaikšto. „Paprastai administracijos darbuotojus draudžiame civilinės atsakomybės draudimu, bet… Yra tuščias tarpas nuo 2023 m. kovo pradžios iki 2023 m. spalio mėnesio. Kai buvo atlikti visi minėti veiksmai, Savivaldybės administracija draudimo neturėjo“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
„Nesu sužavėtas tokiais dalykais. Ir su administracijos darbuotoju buvo kalbėta ne kartą, bet ką padarysi, kartais būna kvailų dalykų“, – diskusijas užbaigė meras.
Panašu, kad yra teisūs tie, kurie sako, kad Savivaldybėje dešinė dažnai nežino, ką daro kairė. O gal nenori žinoti?















































Parašykite komentarą