„Že­mai­čio“ nuo­tr.

Mies­te­lio „ap­šva­ri­ni­mo“ pre­liu­di­ja

Šį pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­ki­me iš to­liau, ci­tuo­da­mi MVD Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­pul­ki­nin­kio Ov­či­ni­ko­vo tar­ny­bi­nį pra­ne­ši­mą Lie­tu­vos SSR vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui ge­ne­ro­lui ma­jo­rui J. Bar­ta­šiū­nui: „1946 m. bir­že­lio 7 d. apie 23 val. ne­ži­no­ma gink­luo­ta 25–30 žmo­nių gau­ja, da­lis jų vil­kė­jo rau­do­no­sios ar­mi­jos ka­rių uni­for­mo­mis, už­puo­lė pi­lie­čio Kos­to Zu­ba­vi­čiaus, Ig­no sū­naus, gy­ve­nan­čio Šar­ne­lės kai­me, Al­sė­džių vals­čiu­je, ūkį.

Už­puo­li­mo me­tu ban­di­tai nu­žu­dė pi­lie­tį Zu­ba­vi­čių ir rau­do­no­sios ar­mi­jos lei­te­nan­tą Kons­tan­ti­ną Fro­lo­vą, ku­ris tuo me­tu ato­sto­ga­vo Kos­to Zu­ba­vi­čiaus na­muo­se, nes ke­ti­no ves­ti jo duk­te­rį. Iš lei­te­nan­to bu­vo paim­ti do­ku­men­tai ir or­di­nai.

Po žmog­žu­dys­tės, apie 1 val. nak­ties, tie pa­tys ban­di­tai užė­jo pas pi­lie­tį Kaz­laus­ką, gy­ve­nu­sį Ša­šai­čių kai­me (čia mi­ni­mas kai­mas, esan­tis da­bar­ti­nė­je Že­mai­čių Kal­va­ri­jos se­niū­ni­jo­je – au­to­riaus pa­sta­ba), pas ku­rį bu­vo ap­si­sto­jęs Kau­no uni­ver­si­te­to ad­vo­ka­tas Ka­mins­kas, ku­ris tar­ny­bi­niais rei­ka­lais bu­vo at­vy­kęs sunk­ve­ži­miu su vai­ruo­to­ju Vait­ke­vi­čiu­mi. Jie pa­gro­bė au­to­mo­bi­lį su vai­ruo­to­ju ir iš­va­žia­vo į Kal­va­ri­jos mie­te­lį.“

Šio­je ci­ta­to­je mi­ni­mus įvy­kius, vy­ku­sius ne­to­li Že­mai­čių Kal­va­ri­jos, ne­la­bai pa­va­din­si nuo­ty­kiais ar nu­ti­ki­mais. La­biau tik­tų pa­sa­ky­ti, jog tai bu­vo par­ti­za­nų kerš­to oku­pan­tams ir jiems pri­jau­tu­siems ak­ci­ja. Vis dėl­to to­liau jau pa­sa­ko­si­me apie ga­nė­ti­nai įžū­lų par­ti­za­nų iš­puo­lį pa­čio­je Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je.

Pir­ma­sis pie­ni­nės „krikš­tas“

Tai­gi lais­vės ko­vo­to­jai tą pa­čią nak­tį ry­žo­si sa­vo­tiš­kai avan­tiū­rai – už­pul­ti pa­mal­du­mu gar­sė­jan­tį mies­te­lį ir api­plė­ši so­vie­tų na­cio­na­li­zuo­tą pie­ni­nę. Ir ne tik ją.

Pri­si­den­gę nak­ties tam­sa, par­ti­za­nai pir­ma įsi­ver­žė į ma­žai sau­go­mas pie­ni­nės pa­tal­pas, ten ra­dę ne­ma­žai su­kaup­tos pro­duk­ci­jos, į sunk­ve­ži­mį ėmė ne­šti svies­tą, jo su­si­kro­vė ar tik ne 21 dė­žę, dar ra­do 100 lit­rų švie­žios grie­ti­nė­lės, su­pil­tos į me­ta­li­nius bi­do­nus. Po ran­ka pa­puo­lė ir 62 ki­log­ra­mai la­ši­nių (la­ši­nius kal­va­riš­kiai į pie­ni­nę bu­vo su­ne­šę, kad at­si­skai­ty­tų už so­vie­tų val­džios pa­skir­tas py­lia­vas).

Su­sik­ro­vę vi­są ras­tą gro­bį, miš­ko bro­liai sunk­ve­ži­mį pri­vai­ra­vo prie mies­te­lio pa­što. Iš čia jie paė­mė ras­tą te­le­fo­ni­nį de­šim­ties liz­dų ko­mu­ta­to­rių ir tris te­le­fo­no apa­ra­tus. Iš­ver­tę pa­što stal­čius, par­ti­za­nai dar ra­do ir 1 500 rub­lių. Ka­dan­gi ope­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo ne vie­nas par­ti­za­nas, jie ap­si­lan­kė ir Že­mai­čių Kal­va­ri­jos koo­pe­ra­ty­ve – iš jo lais­vės ko­vo­to­jai paė­mė ne­ma­žai cuk­raus, deg­tu­kų ir ki­tų jiems rei­ka­lin­gų pre­kių.

Apie pie­ni­nės, pa­što ir par­duo­tu­vės api­plė­ši­mą sau­gu­mie­čiai su­ži­no­jo tik die­nai išau­šus. Bet kur tu ką be­ra­si! Vis dėl­to so­vie­tų pa­rei­gū­nai ap­klau­sė da­lį mies­te­lio gy­ven­to­jų, kai ku­riuos net tar­dė. Ga­vę šio­kių to­kių duo­me­nų, če­kis­tai su­pra­to, jog pa­krau­tu sunk­ve­ži­miu par­ti­za­nai pa­su­ko Pla­te­lių miš­kų link.

Jur­gi­tos NAG­LIE­NĖS nuo­tr

Lais­vės ko­vo­to­jų paieš­kos ir lik­vi­da­vi­mo gru­pei va­do­va­vo MVD Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas ma­jo­ras So­lo­dov­ni­ko­vas. Ban­dė per­se­kio­ti, miš­kuo­se ra­do tik tuš­čia sunk­ve­ži­mį, o miš­ko bro­lių, mais­to pro­duk­tų, pre­kių – nė kva­po.

Iki 18 va­lan­dos tru­ku­si če­kis­ti­nė ir ka­ri­nė par­ti­za­nų paieš­kos ope­ra­ci­ja bai­gė­si di­de­liu šnipš­tu. Sau­gu­mie­čiai net ofi­cia­liai sa­vo val­džiai skun­dė­si, kad „to­je ope­ra­ci­jo­je bu­vo su­telk­ta ma­žai ka­riuo­me­nės“.

Po­pu­lia­riau­si anuo­met bu­vo la­ši­niai ir svies­tas…

Nep­raė­jo nė pus­penk­to mė­ne­sio, o tų apy­lin­kių lais­vės ko­vo­to­jai vėl ata­ka­vo Že­mai­čių Kal­va­ri­jos baž­nyt­kai­mį. MVD Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas So­lo­dov­ni­ko­vas, tas pa­ts gvar­di­jos ma­jo­ras, ku­ris vi­są bir­že­lio 8-osios die­ną su ru­sų ka­rei­vių paieš­kos ir lik­vi­da­vi­mo gru­pe po Pla­te­lių miš­kus vai­kė­si par­ti­za­nus, lapk­ri­čio pra­džio­je pa­ts ra­por­ta­vo Lie­tu­vos SSR vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui ge­ne­ro­lui ma­jo­rui J. Bar­ta­šiū­nui: „Pra­ne­šu, kad 1946 m. spa­lio 31 d. 2 va­lan­dą nak­ties 15-kos ban­di­tų gau­ja dviem po­ri­niais ark­lių tem­pia­mais ve­ži­mais at­va­žia­vo prie pie­ni­nės, esan­čios Kal­va­ri­jos mies­te­ly­je, Al­sė­džių vals­čiu­je. Ban­di­tai, gra­sin­da­mi gink­lais, pie­ni­nės tech­no­lo­gą Ka­va­liū­ną ir dar­bi­nin­ką Ul­bą, gy­ve­nu­sius ta­me pat pie­ni­nės pa­sta­te, pri­ver­tė ati­da­ry­ti pie­ni­nės du­ris…“

Pa­si­ro­do, miš­ko bro­liai ir tą ru­dens nak­tį „nu­skriau­dė“ so­vie­tų val­džią – vėl ap­šva­ri­no Že­mai­čių Kal­va­ri­jos pie­ni­nę, su­kau­pu­sią pro­duk­ci­jos, ku­ri po po­ros die­nų tu­rė­jo bū­ti pri­sta­ty­ta į ap­skri­ties cent­ro san­dė­lius. Par­ti­za­nai, ma­tyt, tu­rė­jo tiks­lių ži­nių, ka­da la­biau­siai ap­si­mo­ka pul­ti pie­ni­nę. Iš jos tą nak­tį į sa­vo ve­ži­mus su­si­kro­vė net 575 ki­log­ra­mus svies­to, 300 ki­log­ra­mų la­ši­nių! Lais­vės ko­vo­to­jai su sa­vi­mi taip pat pri­grie­bė ir pie­ni­nė­je ras­tus ka­nist­rus su 50 lit­rų ži­ba­lo, kaž­ko­kios tech­ni­kos pa­va­rų dir­žą bei ke­lis te­le­fo­no apa­ra­tus.

Prieš pa­si­trauk­da­mi iš mies­te­lio, par­ti­za­nai mi­nė­tą­jį tech­no­lo­gą Ka­va­liū­ną ir dar­bi­nin­ką Ul­bą už­ra­ki­no at­ski­ra­me pie­ni­nės kam­ba­ry­je, kad šie ne­pasp­ruk­tų ir ne­pra­neš­tų mi­li­ci­jai.

Ir vėl so­vie­tų sau­gu­mas nie­ko ne­suuo­dė, nes apie drą­sų par­ti­za­nų iš­puo­lį, kaip jau ta­po įpras­ta, su­ži­no­jo tik ki­tos die­nos ry­tą. Pie­ni­nės dar­buo­to­jai, 8 va­lan­dą atė­ję į dar­bą, ra­do ne tik api­plėš­tas ga­my­bi­nes pa­tal­pas, san­dė­lį, bet ir tuos du ne­lai­mė­lius, už­ra­kin­tus pie­ni­nės ga­le.

Apsk­ri­ties sau­gu­mie­čiai, tir­da­mi šį neei­li­nį įvy­kį, su­ži­no­jo tik tiek, kad api­plė­šę Že­mai­čių Kal­va­ri­jos pie­ni­nę, par­ti­za­nai su vi­su sa­vo gro­biu iš­va­žia­vo Šar­ne­lės kai­mo kryp­ti­mi. Į mies­te­lį bu­vo at­siųs­ta MVD Al­sė­džių vals­čiaus ope­ra­ty­vi­nė gru­pė, va­do­vau­ja­ma to sky­riaus vir­ši­nin­ko lei­te­nan­to Umans­kio. Ši ir pa­pil­do­mai at­siųs­ta ru­sų ka­rei­vių bei ka­ri­nin­kų gru­pė dvi pir­mą­sias lapk­ri­čio die­nas nar­šė Že­mai­čių Kal­va­ri­jos apy­lin­kes, šu­ka­vo ap­lin­ki­nių kai­mų miš­kus ir pa­miš­kes, tik­ri­no kai ku­rių gy­ven­to­jų tro­be­sius, bet – nie­ko. Ir sau­gu­mie­čiai, ir ka­riš­kiai li­ko it mu­sę kan­dę.

Tik po ke­lių die­nų bu­vo su­ži­no­ta, jog ir bir­že­lio mė­ne­sį, ir lapk­ri­tį Že­mai­čių Kal­va­ri­jos apy­lin­kė­se vei­kė Lie­tu­vos lais­vės ar­mi­jos Ma­žei­kių par­ti­za­nų kuo­pa, tu­rė­ju­si be­veik še­šias­de­šimt ko­vo­to­jų. Ši kuo­pa bu­vo per­dis­lo­kuo­ta į Tel­šių ir Kre­tin­gos ap­skri­tis ir tu­rė­jo tris bū­rius. Vie­nas iš jų, va­do­vau­ja­mas par­ti­za­nų va­do Jo­gai­los, ir bu­vo su­sie­tas su mū­sų ap­tar­tais įvy­kiais.

Rimantas MĖČIUS