Magnific nuotr.

Šios gam­tos svars­tyk­lės nuo­la­tos ju­da, na­tū­ra­liai svy­ruo­da­mos į abi pu­ses ne­di­de­le amp­li­tu­de.

Žmo­nės ir­gi nau­do­ja svars­tyk­les sa­vo rū­šies eg­zis­ta­vi­me. Jų in­te­re­sai yra kaip sva­re­liai ant lėkš­tu­čių. Kuo tie in­te­re­sai la­biau ap­li­pin­ti pi­ni­gais ir įta­ka, tuo la­biau ta svars­tyk­lių pu­sė svy­ra že­myn. O nu­svi­rus pa­kan­ka­mai že­mai, su­ma­žė­ja ir že­mės trau­ka, pa­si­da­ro leng­viau gy­ven­ti.

Tuo tar­pu tie, ku­rių in­te­re­sai yra prie­šin­gi, pa­kim­ba aukš­tai ore ir pra­ran­da są­ly­tį su že­me. Jie ma­to pa­sau­lį ge­ro­kai iš aukš­čiau, įžvel­gia tai, ko tie, esan­tys apa­čio­je, ne­be­ma­to.

Taip yra ir su AfD bei ki­tais ra­di­ka­les­niais ju­dė­ji­mais Eu­ro­po­je. Jie, tu­rė­da­mi ma­žiau svo­rio, ma­tė to­liau. Ma­ty­da­mi to­liau, šne­kė­jo gar­siau ir drą­siau. Ir leng­vai ab­sor­ba­vo ore ka­ban­čias to­li­mą­sias ry­ti­nių vė­jų per­na­šas. Net su­ge­bė­jo su­kaup­ti iš tų per­na­šų ar at­na­šų to­kį tam­sų ka­pi­ta­lą.

Ir vi­sai ne­svar­bu, kad tų ra­di­ka­lių ju­dė­ji­mų at­sto­vų šne­kos – gry­ni po­pu­lis­ti­niai „pe­za­lai“. Svar­bu, kad vi­sas tas šne­kė­ji­mas pa­vir­to į įmag­ne­tin­tus sva­re­lius, ku­rie pri­trau­kė iki tol ant sta­lo bu­vu­sius ki­tus sva­re­lius. Ir bum. Lėkš­tu­tė ta­po ge­ro­kai sun­kes­nė. Net pra­dė­jo at­sver­ti po tru­pu­tį tuos, ku­rie bu­vo įsi­pa­to­gi­nę ant ki­tos lėkš­tu­tės. Gal ne­tgi taip įsi­bu­vę, kad ne­stip­riai pri­rū­di­jo.

Be­je, lei­džian­tis lėkš­tu­tei že­myn, vis leng­viau da­ro­si į ją įsi­kar­ti ir ki­tiems ant sta­lo be prie­žiū­ros be­si­mė­tan­tiems sva­re­liams. Jie ma­to po­ten­cia­lą to­je dar vis ne­perk­rau­to­je lėkš­tė­je tap­ti svar­biais ir ryš­kiais.

Tik Lie­tu­vo­je po­li­ti­nės sis­te­mos svars­tyk­lės – ba­lan­sy­ri­nės, ant vie­nos at­ra­mos, su daug skir­tin­gų lėkš­tu­čių. Kai yra daug, sun­ku su­pras­ti, ku­ri iš jų grei­čiau ju­dės link že­mės. O gyv­si­dab­ri­niams sva­re­liams stip­riu gal­vo­sū­kiu kve­pia: kaip su­ras­ti tin­ka­mą mo­men­tą ir lėkš­tu­tę?!

Jau lai­kas pa­si­rink­ti…

Ramūnas LYDIS