
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) pradėjo streiką, tačiau proteste dalyvauja ne visi šalies pedagogai. Plungės rajono ir Rietavo mokytojai, priklausantys Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai (LŠMPS), prie lapkričio 16-ąją pradėto protesto nesijungia ir renkasi kitą kelią – konstruktyvų dialogą su valdžios institucijomis ir kolektyvines derybas.
Gerbia teisę streikuoti, tačiau renkasi derybas
LŠDPS netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomas 7,56 proc. (92–152 eurais „į rankas“) darbo užmokesčio augimas kitąmet. Profsąjungos reikalauja 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą.
Vis dėlto ne visos švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos laikosi vienodos pozicijos dėl pasirinktų protesto priemonių.
Plungės rajono LŠMPS susivienijimo vadovės Guodos Ačienės teigimu, organizacija gerbia kitų profesinių sąjungų sprendimus ir jų teisę ginti savo narių interesus, įskaitant streiką, tačiau pati pirmenybę teikia deryboms.
„Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga gerbia kiekvienos profesinės sąjungos teisę ginti savo narių interesus, taip pat ir streiko būdu. Tačiau mūsų organizacija yra pasirinkusi kitą kelią – konstruktyvų dialogą ir kolektyvines derybas. Todėl Plungės rajono LŠMPS susivienijimas prie lapkričio 16 dieną planuojamo streiko jungtis neketina“, – komentavo susivienijimo vadovė.
Lygiai tokios pačios pozicijos laikosi ir LŠMPS Rietavo savivaldybės susivienijimo pirmininkė Julita Rimeikienė.
Derybose pasiekta konkrečių rezultatų
Pasak profesinės sąjungos atstovių, pasirinktas derybų kelias jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Numatyta skirti daugiau kaip 245 mln. eurų pedagogų darbo užmokesčio didinimui. Nors toks atlyginimų augimas nevisiškai atitinka pedagogų lūkesčius, profesinei sąjungai svarbu užtikrinti, kad pasiekti susitarimai neliktų tik pažadais.

„Žinoma, norėtųsi didesnio atlyginimų augimo, tačiau mums svarbu, kad pasiekti susitarimai būtų vykdomi, o atlyginimai didėtų nuosekliai“, – pažymėjo G. Ačienė.
Svarbūs ne tik atlyginimai, bet ir darbo sąlygos
Profesinės sąjungos atstovės atkreipė dėmesį, kad pedagogų problemos neapsiriboja vien finansiniais klausimais.
„Mūsų siekiai neapsiriboja vien darbo užmokesčiu. Ne mažiau svarbios ir mokytojų darbo sąlygos, perteklinio darbo krūvio mažinimas, saugios darbo aplinkos užtikrinimas bei pagarba mokytojo profesijai“, – kalbėjo G. Ačienė.
Anot pašnekovės, šie klausimai ir toliau bus keliami derybose su atsakingomis institucijomis, siekiant ne trumpalaikių sprendimų, o ilgalaikių pokyčių švietimo sistemoje.
„Šiuos klausimus keliame ir toliau kelsime derybose, nes tikime, kad ilgalaikiai pokyčiai pasiekiami ne vien reikalavimais, bet ir konkrečiais susitarimais bei jų įgyvendinimu“, – pabrėžė profesinės sąjungos vadovė.
Taigi nors dalis šalies švietimo darbuotojų streikuoja, LŠMPS susivienijimas laikosi pozicijos, kad šiuo metu veiksmingiausias būdas siekti geresnių pedagogų darbo sąlygų yra nuoseklios derybos ir jau pasiektų susitarimų įgyvendinimas.
Praėjusiais metais gąsdinimas streiku davė rezultatų
Priminsime, kad praėjusiais metais, prieš priimant 2026 metų biudžetą, LŠDPS taip pat grasino streikuoti. Tuomet švietimo, mokslo ir sporto ministrė pranešė radusi papildomus 100 mln. eurų pedagogų atlyginimams.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šių metų antrą ketvirtį vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarė 3131 eurą neatskaičius mokesčių arba 1894 eurus „į rankas“. Bendras šalies VDU – atitinkamai 2616 ir 1588 eurai.











































Parašykite komentarą