
Skaitmeninės mokymosi platformos mokyklose tapo įprasta ugdymo dalimi, tačiau klausimas, kas turi mokėti už jų licencijas, iki šiol kelia diskusijas. Telšių rajone šią temą į viešumą iškėlė mokinio mama, parašiusi skundą dėl pinigų rinkimo už „Eduka klasę“ mokyklose. Į situaciją dėmesį atkreipė Savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija, o mokyklų patirtis atskleidė nevienodą praktiką dalijantis šios platformos licencijų įsigijimo išlaidomis. Bet Savivaldybė tvirtina: mokinio galimybės mokytis negali priklausyti nuo tėvų finansinio prisidėjimo.
Laura MOCKUTĖ
Gautas kreipimasis
Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo pagarsintas mokinio mamos kreipimasis dėl, jos teigimu, neteisėtų rinkliavų už skaitmeninio mokymosi platformos „Eduka klasė“ licencijas Telšių „Germanto“ ir „Kranto“ progimnazijose.
Pareiškėja nurodė, kad „Germanto“ progimnazijos mokiniams mokytojai skiria privalomas užduotis platformoje. Ji tvirtino, kad mokyklos administracija licencijų neperka ir vienašališkai, be tėvų susirinkimo ar apklausos, įpareigoja tėvus jas įsigyti savarankiškai.
Kalbėdama apie „Kranto“ progimnaziją moteris teigė, kad mokinių tėvų buvo prašoma atnešti po 10 eurų grynaisiais pinigais platformos mokesčiui padengti, kai visa „Eduka klasės“ licencijos kaina vienam mokiniui yra 19 eurų. Jai kilo abejonių dėl finansinio skaidrumo, nes, kaip tęsė ji, tėvai negavo pinigų priėmimo kvitų ar kitų mokėjimą įrodančių dokumentų.
Mokinio mama pažymėjo, kad turi informacijos tik apie šias dvi ugdymo įstaigas.
Savo skunde ji taip pat rėmėsi LR švietimo įstatymu, kuriame nustatyta, kad mokymasis valstybinėje ir savivaldybės mokykloje yra nemokamas.
Gautą skundą perskaitęs komisijos pirmininkas Algirdas Bacevičius siūlė pradėti tyrimą, surinkti reikalingą informaciją, pasikviesti švietimo srities atstovus, palyginti skirtingas mokyklų praktikas ir pateikti atsakymą rašto autorei.
Už tyrimo pradėjimą balsavo A. Bacevičius ir pirmininko pavaduotojas Rimantas Adomaitis. Komisijos narys Remigijus Juška balsavimo metu susilaikė.
Situacija „Kranto“ progimnazijoje
Kadangi kreipimesi viena iš minimų mokyklų yra „Kranto“ progimnazija, susisiekėme su jos direktore Irena Daubariene. Ji papasakojo apie skaitmeninių mokymosi platformų naudojimą ir jų licencijų apmokėjimą mokykloje.
Kaip teigė vadovė, mokykloje naudojamos įvairios skaitmeninės mokymosi platformos ir priemonės: „Eduka klasė“, virtualioji mokymosi platforma „ViLLe“, skaitmeniniai vadovėlių komplektai „Matematika visiems“, „Vedliai“, „mozaBook“, „SMART Notebook“, „Classroomscreen“. Pirmokai naudojasi projektine skaitmenine platforma „Kartu“.
I. Daubarienė sakė, kad skaitmeninėmis platformomis naudojasi visi mokiniai, tačiau ne visi vienodomis.
Pasiteiravus, kas priima sprendimą dėl skaitmeninių mokymosi platformų naudojimo mokykloje, I. Daubarienė komentavo, kad sprendimai priimami kolegialiai, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, mokytojų siūlymus, mokyklos finansines galimybes ir strateginius veiklos tikslus.
„Šie klausimai svarstomi tariantis progimnazijos administracijai ir mokyklos savivaldos institucijų – mokyklos, mokytojų ir metodinės tarybų – atstovams.
Telšių „Kranto“ progimnazija, įgyvendindama strateginį 2025–2027 metų veiklos planą, skaitmeninio ugdymo plėtrą vertina kompleksiškai, todėl siekiame derinti elektroninių pratybų ir kito skaitmeninio ugdymo turinio įsigijimą su ilgalaikėmis investicijomis į mokymo kabinetų aprūpinimą interaktyviaisiais ekranais ir kitomis ugdymo procese reikalingomis IT priemonėmis, kad visuose kabinetuose būtų galima ugdymo procese naudoti šiuolaikinei pamokai reikalingą interaktyvų ugdymo turinį.
Priimant sprendimus siekiama užtikrinti ir skaitmeninio ugdymo priemonių įvairovę, jų prieinamumą ir kuo didesnę naudą mokiniams“, – atsakė mokyklos direktorė.
I. Daubarienė pasakojo, kad didžiąją dalį minėtų skaitmeninių platformų licencijų apmoka mokykla, o kai kurios finansuojamos projektų partnerių lėšomis. Platformai „Eduka klasė“ taikomas mišrus finansavimo principas, derinant mokyklos skirtas lėšas su savanorišku tėvų prisidėjimu.
Direktorė atkreipė dėmesį, kad LR švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog mokiniai nemokamai naudojasi vadovėliais ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame sąraše išvardytomis elektroninėmis knygomis bei interaktyviosiomis virtualiosiomis mokymo(si) priemonėmis. „Šiame sąraše „Eduka klasė“ nėra įvardyta“, – pabrėžė „Kranto“ progimnazijos vadovė.
„Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo 70 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog individualiomis mokymosi priemonėmis, įskaitant pratybų sąsiuvinius, mokinius aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai)“, – pridūrė I. Daubarienė.
Direktorė teigė, kad „Eduka klasės“ elektroninės pratybos naudojamos individualiam mokymuisi, žinioms įtvirtinti ir savarankiškam darbui, todėl pagal paskirtį galimos priskirti prie individualių mokymosi priemonių.
Kaip pabrėžė I. Daubarienė, skaitmeninių platformų licencijų įsigijimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais ir progimnazijos nustatyta pirkimų tvarka.
„Jei konkrečiai kalbama apie „Eduka klasės“ licencijas, jų iš viso pagal patikslintą poreikį įsigyta 468, iš jų 23 – mokytojams ir 445 – 2–8 klasių mokiniams. Kolegialiu administracijos ir mokyklos savivaldos atstovų pritarimu mokykla mokėjo už visas mokytojų licencijas ir prisidėjo po 10 eurų už mokinių licencijas. Galutinis mokinių tėvų prisidėjimas – 9 eurai. Visa mokytojo licencijos kaina – 15, mokinių – 19 eurų“, – pristatė I. Daubarienė.
Kadangi kreipimesi paminėta ir „Germanto“ progimnazija, susisiekėme su mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Audrone Pavelskiene, kuri papildomai atlieka direktoriaus funkcijas.
Ji informavo, kad atsiliepimas Antikorupcijos komisijai jau pateiktas, todėl plačiau komentuoti – atsakyti į pateiktus klausimus raštu – atsisakė. Belieka apgailestauti, kad direktoriaus pavaduotoja ugdymui pamiršo valstybinės ugdymo įstaigos pareigą užtikrinti veiklos skaidrumą ir teikti visuomenei informaciją.
Kokia situacija kitose mokyklose?
Nors dėl kitų mokyklų į Antikorupcijos komisiją nebuvo kreiptasi, papildomai pasiteiravome ir kitų mokyklų, kokia praktika taikoma jose.
Telšių „Ateities“ progimnazijos direktorė Rita Motiejūnienė kalbėjo, kad mokytojai ir mokiniai naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis platformomis, iš kurių mokamos yra „Eduka klasė“, „Wordwall“, „Vedliai“ ir „EditAI“, o sprendimą dėl skaitmeninių mokymosi platformų naudojimo mokykloje priima mokytojai.
Direktorė informavo, kad „Eduka klase“ naudojasi visi mokytojai, kurių mokomam dalykui yra parengtas turinys ir visi 3–4 bei 5–8 klasių mokiniai. Skaitmeniniu įrankiu „Wordwall“ naudojasi švietimo pagalbos specialistai ir pavieniai mokytojai, o skaitmenine platforma „Vedliai“ – pradinio ugdymo mokytojos.
R. Motiejūnienė sakė, kad „Wordwall“ ir „Vedlių“ licencijas perka mokykla. „Eduka klasės“ licencijomis yra aprūpinami tik mokytojai, tačiau jos nuperkamos ir mokiniams, augantiems sunkumų patiriančiose šeimose.
„Kiekvienais mokslo metais yra perkamas panašus licencijų skaičius. Šiais mokslo metais mokytojams nupirktos 28 licencijos, kurios kainavo 420 eurų. Tai yra mažos vertės pirkimas. Mokiniams licencijas tėvai perka savarankiškai, patys jas aktyvuoja“, – pažymėjo „Ateities“ progimnazijos direktorė.
Luokės Vytauto Kleivos gimnazijoje taip pat naudojama skaitmeninė mokymosi aplinka „Eduka klasė“. Ja naudojasi 4 ir 8 klasių bei I–IV gimnazinių klasių mokiniai.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Kristina Ačė teigė, kad sprendimą dėl skaitmeninės mokymosi aplinkos naudojimo mokykloje priima mokytojų metodinė taryba.
„Skaitmeninės mokymosi aplinkos „Eduka klasė“ licencijas mokiniams ir mokytojams apmoka mokykla. Žinoma, jei yra poreikis, licencijas mokiniams gali nupirkti ir patys tėvai“, – kalbėjo K. Ačė.
Savivaldybė: „Eduka klasė“ nėra privaloma“
Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Aurelija Trečiokienė pažymėjo, kad ugdymo procese naudojamas skaitmenines mokymo(si) priemones pasirenka mokyklos ir mokytojai, atsižvelgdami į ugdymo turinį, taikomus mokymo metodus, mokinių poreikius bei turimas finansavimo galimybes.
„Svarbu atskirti skaitmeninių platformų naudojimą ugdymo procese nuo pareigos tėvams jas įsigyti. „Eduka klasės“ licencijos įsigijimas mokiniams nėra privalomas. Jeigu tėvai nusprendžia licencijos nepirkti, mokykla privalo suteikti kitas nemokamas mokymosi priemones, kad mokinys galėtų atlikti visas privalomas užduotis ir būtų objektyviai vertinamas. Mokinio galimybės mokytis negali priklausyti nuo tėvų finansinio prisidėjimo“, – komentavo A. Trečiokienė.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja taip pat sakė, kad mokykloms skiriamos lėšos naudojamos ne tik „Eduka klasei“, bet ir kitoms skaitmeninėms mokymo(si) priemonėms bei licencijoms įsigyti, todėl jos paskirstomos atsižvelgiant į bendrus ugdymo poreikius ir finansines galimybes.
A. Trečiokienė pridūrė, kad tėvai gali savanoriškai įsigyti licencijas arba prisidėti prie jų įsigijimo, tačiau atsisakymas mokėti negali turėti įtakos vaiko dalyvavimui ugdymo procese.















































Parašykite komentarą