Nuot­rau­ka iš feis­bu­ko

„Čia Plun­gės at­lie­kų priė­mi­mo aikš­te­lė. At­si­sa­ko priim­ti tu­jos kel­mą, ku­ris ne­ter­šia ap­lin­kos, tie­siog yra na­tū­ra­li at­lie­ka, suy­ran­ti po že­me, ar­ba net ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­ma kaip bio­ku­ras“, – taip konf­lik­ti­nę si­tua­ci­ją nu­pa­sa­ko­jo žmo­gus.

Vy­ras pa­vie­ši­no ir pa­čio są­var­ty­ne fil­muo­tą vaiz­do me­džia­gą. Trum­pa­me vaiz­do įra­še ma­ty­ti, kaip są­var­ty­no dar­buo­to­jai pa­ki­ša jam po no­si­mi tvar­kos tai­syk­les, ku­rio­se nu­ro­do­ma, kad prii­ma­mi tik iki 30 cen­ti­met­rų apim­ties kel­mai. Pa­na­šu, kad plun­giš­kio at­vež­tas kel­mas bu­vo di­des­nis, nes žmo­gui ne­be­li­ko nie­ko ki­to, kaip ap­si­su­kus grįž­ti su vi­su kro­vi­niu at­gal.

„Kai ve­ža­mos stam­bia­ga­ba­ri­tės at­lie­kos, tai pai­ma pa­le­tes net su as­bes­ti­niu ši­fe­riu ar­ba di­džiau­sių ga­ba­ri­tų bal­dus. O kai žmo­gus at­ve­ža pa­ts į at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lę me­džio kel­mą, jį tie­siog at­si­sa­ko priim­ti“, – pik­ti­no­si kel­mo sa­vi­nin­kas.

Tuoj po to, kai žmo­gus sa­vo pyk­tį iš­lie­jo vie­šai so­cia­li­niu­se tink­luo­se, TRATC-as ir­gi vie­šai pa­tei­kė si­tua­ci­jos paaiš­ki­ni­mą.

„Rea­guo­da­mi į va­kar so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­skelb­tą in­for­ma­ci­ją apie si­tua­ci­ją Jė­ru­bai­čių ža­lių­jų at­lie­kų kom­pos­ta­vi­mo (ŽAK) aikš­te­lė­je <…> aiš­ki­na­me si­tua­ci­ją. Jė­ru­bai­čių ne­pa­vo­jin­gų at­lie­kų są­var­ty­ne ir ten esan­čio­se di­de­lių ga­ba­ri­tų at­lie­kų su­rin­ki­mo bei ŽAK aikš­te­lė­se ga­li­ma priim­ti ir tvar­ky­ti tik tas at­lie­kas, ku­rioms tvar­ky­ti su­teik­ti lei­di­mai ir yra pri­tai­ky­ta inf­rast­ruk­tū­ra.

Jė­ru­bai­čių ŽAK aikš­te­lė­je kel­mai prii­ma­mi tik iki 30 cm skers­mens pa­gal pa­tvir­tin­tą įkai­nį, o gy­ven­to­jo at­vež­to kel­mo apim­tis bu­vo ge­ro­kai di­des­nė. To­kios di­de­lių ga­ba­ri­tų šak­nys ir kel­mai be pa­pil­do­mo ap­do­ro­ji­mo nė­ra tin­ka­mi kom­pos­ta­vi­mo pro­ce­sui, o ir ŽAK aikš­te­lės inf­rast­ruk­tū­ra nė­ra pri­tai­ky­ta to­kių at­lie­kų tvar­ky­mui. To­dėl dar­buo­to­jai ne­tu­rė­jo tei­si­nės ga­li­my­bės šių at­lie­kų priim­ti“, – dės­to­ma TRATC-o pra­ne­ši­me.

„Labas, Žemaitija“ įmo­nės tei­ra­vo­si, tai ką gi vis dėl­to da­ry­ti žmo­gui, jei šis sa­vo val­do­se ty­čia ar ne­ty­čia iš­rau­sė di­des­nį kel­mą?

„Gy­ven­to­jas ga­li su­smul­kin­ti kel­mą iki prii­ma­mo dy­džio (30 cm) ir pri­sta­ty­ti jį į ža­lių­jų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­lę. Ta­čiau ap­skri­tai di­de­li kel­mai daž­niau­siai nė­ra ve­ža­mi į kom­pos­ta­vi­mo aikš­te­les. Jie yra iš­fre­zuo­ja­mi vie­to­je ar­ba su­smul­ki­na­mi spe­cia­lia tech­ni­ka, pa­vyz­džiui, mo­bi­liu smul­kin­tu­vu“, – paaiš­ki­no TRATC-o at­sto­vė Ro­ve­na Au­gus­ti­nė.

Ir pri­mi­nė, kad me­die­na yra ver­tin­gas gam­tos iš­tek­lius, to­dėl ją rei­kė­tų tvar­ky­ti taip, kad bū­tų ga­li­ma pa­nau­do­ti ener­ge­ti­nėms reik­mėms, o ne ša­lin­ti kaip at­lie­ką.