Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) duomenimis, iškvietimas į Stoties gatvėje esančio centrinio stadiono patalpas gautas rugpjūčio 22 dieną popiet. Smarkios liūties metu užsidegus elektros skydinei, suveikė priešgaisrinė signalizacija. Ugniagesius gelbėtojus apie tai informavo objektą prižiūrinti saugos tarnyba „Argus“.
„Gavome pranešimą, kad suveikus signalizacijai patalpose po tribūnomis jaučiamas stiprus svilėsių ir dūmų kvapas. Atvykę radome aprūkusias patalpos, kurioje yra elektros spinta, sienas ir ten buvusius daiktus, plastikines kėdes. Pati skydinė buvo išdegusi, tačiau atviros ugnies nesimatė. Nustatyta, kad gaisras kilo dėl avarinio skydinės darbo rėžimo. Kitaip tariant, įvyko trumpas jungimas, o kas jį sukėlė, mes jau nenustatysim“, – situaciją komentavo Plungės PGT viršininkas Mykolas Pronckus.
Nustatyti, dėl ko kilo incidentas, kad būtų galima išvengti panašių situacijų ateityje, – pastato valdytojo, šiuo atveju – Savivaldybės rūpestis. Ar pavyko ką nors išsiaiškinti, „Labas, Žemaitija“ teiravosi Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Daliaus Pečiulio.
Pasak jo, jau ne kartą kalbėta ir rašyta, kad centrinis stadionas bei tribūnos turi didelių problemų dėl drenažo ir kad smarkiau palijus stadione kaupiasi drėgmė. „Mano žiniomis, rangovas remontuodamas stadioną siūlėsi įrengti drenažą aplink tribūnas, tačiau Savivaldybė nusprendė pataupyti, ir dabar turime, ką turime. Drėgmė per pamatus sunkiasi į vidų, drėksta sienos. Dėl to ir įvyko trumpas jungimas skydinėje“, – kalbėjo direktorius.
Skaitytojo atsiųsta nuotr.Pasak jo, pastatas nedraustas, todėl Savivaldybė turės savo lėšomis atstatyti elektros instaliaciją ir suremontuoti aprūkusias patalpas. Pastatą prižiūrinčios Plungės miesto seniūnijos vadovė Agnė Šukienė sakė kol kas negalinti įvardinti, kiek tai kainuos. Seniūnija esą šiuo metu atlieka galimų rangovų apklausą dėl kainos.
Žurnalistų kalbintas Savivaldybės administracijos direktorius užsiminė, kad po minėtų liūčių išryškėjo drenažo problemos ir kituose visuomeniniuose objektuose, daugiausia – lopšeliuose-darželiuose.
Vis tik lyginti sovietinės statybos švietimo įstaigų būklę su 2019 metais atidaryto centrinio stadiono – ne visai teisinga. „Labas Žemaitija“ duomenimis, gaisras elektros skydinėje kilo ne dėl drėkstančių pastato sienų, tačiau dėl gerokai rimtesnių statinio problemų.
„Prie ko čia drenažas?! Kad vanduo patektų į elektros skydinę, turi tekėti nuo lubų. O kalbos apie drenažo nebuvimą ir dėl to drėkstančias sienas yra grynos pasakėlės lengvatikiams“, – taip šią situaciją komentavo vienas su ja gerai susipažinęs plungiškis. Ir įvardijo, kad konkrečiai šiuo atveju stipriau palijus vanduo į patalpas po tribūnomis bėga per neužsandarintas betonines laikančiąsias konstrukcijas, kas akivaizdžiai rodo, jog statant tribūnas buvo pridaryta broko.
Kaip žinia, atidarant stadioną po rekonstrukcijos, 2019-ųjų sausį, vienas iš rangovo – „Plungės lagūnos“ – vadovų komentavo, jog objektas Savivaldybei priduodamas ne be trūkumų, tačiau juos atšilus orams bus skubama ištaisyti.
Kiek įmonė po to dar grįžo į šį objektą, istorija nutyli, tačiau darbų kokybė jau seniai kelia klausimų tiek vietiniams, tiek iš toliau atvykstantiems. Neseniai „Labas, Žemaitija“ spausdino Latvijoje gyvenančio sporto komentatoriaus Pauliaus Jakelio įspūdžius po apsilankymo šiame objekte. Svečias iš kaimyninės šalies pasakojo turėjęs progą paviešėti Plungėje, tad nepraleidęs galimybės apžiūrėti miesto centrinį stadioną.
„Pasivaikščiojus tiek tribūnose, tiek po aikštę ir aplink ją pasidarė liūdna. Akivaizdu, kad pinigai, švelniai tariant, tiesiog išmesti į šiukšlių konteinerį. Tokioje vietoje galėtų būti puikus, modernus stadionas. Babrungo futbolo klubas yra garsiausia šio miesto sporto komanda, kovojanti dėl patekimo į aukščiausią Lietuvos lygą, bet… Yra stogo konstrukcija, bet nėra stogo. Tribūnos purvinos, aptrupėjusios, akivaizdu, kad ilgą laiką nenaudotos. Apie normalią veją net nekalbu – paprasta pieva. Žodžiu, eilinis paminklas galimai korupcijai arba tiesiog visiškai nekompetencijai“, – kalbėjo sporto komentatorius ir žurnalistas.
Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.Klausimą dėl aikštėje užsilaikančio vandens ne kartą viešai kėlė ir Tarybos narys Adomas Zamulskis, atstovaujantis VšĮ „Plungės futbolas“, kuriam perduota prižiūrėti stadioną. „Buvom išsikvietę specialistus iš Kauno, jie padarė apie 60–70 centimetrų gylio grunto mėginius. Išvada paprasta ir aiški – kad metro gyliu reikia viską kasti ir vežti lauk, vietoj to netinkamo grunto pilti žemės, smėlio ir žvyro „sumuštinį“. Nes dabar kai kuriose vietose drenažas geresnis, kitur jo visai nėra, dėl to po lietaus viskas plaukia“, – vieno iš posėdžių metu kalbėjo jis.
Rugpjūčio pabaigoje patalpose po tribūnomis kilęs gaisras sudomino ir kitą Tarybos narį, „Vieningos Plungės“ atstovą Robertą Endriką, vadovaujantį Antikorupcijos komisijai. Jis sakė ketinantis iš Savivaldybės reikalauti informacijos, kiek kartų nuo 2019-ųjų, kai buvo atidarytas stadionas, rangovui buvo pareikštos pretenzijos dėl broko ir kiek kartų įmonė buvo kviesta sugrįžti į šį objektą ištaisyti savo darbo trūkumų.
Pasak politiko, ir šiuo atveju būtina kelti rangovo atsakomybės klausimą. Įstatymai numato, jog rangovas neša atsakomybę už paslėptus trūkumus net 10 metų po darbų užbaigimo, ir šis terminas dar toli gražu nėra suėjęs.













































Parašykite komentarą