Daivos PETRIKIENĖS asmeninio albumo nuotr.Nueitas ilgas ir vingiuotas kelias
Idėja pradėti kirpti gyvūnus Daivos nepaliko jau kurį laiką, bet tai buvo tik tylūs pamąstymai. Dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių moteris buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, kai visiškai atsitiktinai spaudoje pamatė straipsnį apie tai, kad „Tauro Grooming Academy“ Kaune renka grupę žmonių, norinčių išmokti kirpti augintinius.
„Noras mokytis buvo didelis, nors reikėjo išspręsti daug klausimų: turėjau susirasti laikiną būstą Kaune, kur vyks mokymai, namie palikti du vaikus paauglius. Kai susisiekiau su akademija, išgirdau, kad grupė jau suformuota, o norinčiųjų mokytis eilė – didelė. Labai nuliūdau, bet už poros dienų sulaukiau skambučio iš akademijos su žinia, kad mane vis tik priims į pirmąją grupę. Pasirodo, pokalbio metu jie pajuto didelį mano norą ir motyvaciją kibti į mokslus. Tada supratau, kad reikia ne tik norėti, bet ir teisingai ištransliuoti tą savo norą“, – teigia moteris.
Taip prieš daugiau nei ketverius metus ji visam mėnesiui išvyko į Kauną ir pasinėrė į paskaitas. Prisimena, kad džiaugėsi lyg mažas vaikas, gavęs saldainį. Taip prasidėjo kelias savo verslo link.
Tokie kursai įprastai trunka 3-4 savaites, per tiek laiko perprasti visų veislių šunų kirpimo standartus, kailio paruošimą iki kirpimo ir gyvūno psichologiją yra neįmanoma. Norėdama gilinti žinias, pašnekovė įsidarbino „Kikoje“ Klaipėdoje, kur tuo metu gyveno. Vėliau, persikėlusi gyventi į Plungę, metus dirbo vienoje gyvūnų kirpykloje, ten įgijo daugiausiai patirties. Už tai esanti be galo dėkinga tuometei savo kolegei Jolantai.
Daivos PETRIKIENĖS asmeninio albumo nuotr.
Daivos PETRIKIENĖS asmeninio albumo nuotr.Likimo vingiai
Daiva su vyru Romualdu šiandien namuose ir patys augina keturis šunis bei dvi kates. Ir labai džiaugiasi turėję galimybę jų tiek priglausti, nes įsikūrė didžiuliame vienkiemyje, apsuptame miškų, netoli Platelių, Mikytų kaime. Pasirodo, sutuoktiniai niekada neplanavo turėti tiek keturkojų, bet visi jie vienu ar kitu būdu patys surado kelią į svetingus namus. Penki iš jų – priglausti ir, moteris dažnai pajuokauja, kad, ačiū Dievui, nėra nė vieno kerpamo.
Nusprendusi atidaryti šunų kirpyklą, pašnekovė pasirinko Mažeikių miestą, kadangi Mikytų kaimas yra beveik viduryje tarp Mažeikių ir Plungės. Moteris kurį laiką važinėdavo į Mažeikius pagelbėti savo draugei kirpėjai, todėl daug ir nesvarstė, kur įkurti savo verslą. Juolab kad Mažeikiuose jau ir klientų ratas buvo susiformavęs. Reikėjo tik susirasti tinkamas patalpas, gauti kaimynų sutikimus, sutvarkyti šūsnį popierių, užregistruoti pavadinimą ir atlikti remonto darbus.
„Didžiausias ačiū vyrui Romualdui, nes be jo pagalbos, palaikymo ir tikėjimo manimi nieko nebūtų buvę. Įkūrėme tikrai gražią ir jaukią kirpyklą, pavadinome ją „Trepsius“. Šis vardas 2025 metais papuolė į gražiausių įmonių pavadinimų dvidešimtuką. Labai greitai susirinkau ištikimų klientų ratą, priėmiau dar kelias kirpėjas ir sukūriau aplinką, kurioje būtų jauku ne tik gyvūnui, bet ir jo šeimininkui“, – verslo pradžią prisiminė pašnekovė.
Tačiau gyvenimas niekada nestovi vietoje, o kartais mėgsta pateikti įvairių staigmenų. Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kirpyklą Mažeikiuose Daiva uždarė ir jau buvo apsisprendusi pasukti į kitą veiklą. Bet noras dirbti su gyvūnais buvo stipresnis už bet kokius nusistatymus. Tad šiemet moteris vėl įkūrė kirpyklą tuo pačiu pavadinimu, tik jau kitame mieste – Plungėje.
Ne tik mada, bet ir būtinybė
Pasak „Trepsiaus“ įkūrėjos, šunų šukuosenų mados visada buvo ir bus. Ypač griežti standartai taikomi parodoms ruošiamų šunų kirpimams, o štai kasdienes augintinių šukuosenas žmonės renkasi pagal savo galimybes, kiek turi laiko ir noro prižiūrėti keturkojį.
Dažno praeivio akis traukia gatve einantis ilgo plauko pudeliukas meškučio šukuosena. Daiva pasakojo žinanti, kiek darbo turi įdėti šeimininkai, kad turėtų tokį gražuolį. Dėl to paprastai žmonės savo augintiniams renkasi trumpus kirpimus.
Daivos PETRIKIENĖS asmeninio albumo nuotr.Pašnekovės teigimu, dirbti su keturkojais gali toli gražu ne kiekvienas. Šis darbas reikalauja didžiulės kantrybės ir gebėjimo surasti bendrą kalbą ne tik su keturkoju, bet ir su jo šeimininku. Tai, kas matoma nuotraukose po to, kai šuniukas jau apkirptas, yra tik graži finalinė akimirka, o iki jos reikia nueiti ilgą kelią.
Kad vizitas kirpykloje praeitų kuo lengviau ir nesukeltų streso augintiniui, kirpėja visada pataria pradėti šukuoti šuniukus ir vesti į kirpyklą nuo mažų dienų – tada adaptacija būna paprastesnė.
Svarbu suprasti ir tai, kad vizitai į kirpyklą reikalingi ne tik dėl grožio. Čia daug svarbesnė gyvūno psichologija ir gerovė. Todėl specialistė nuolat domisi šios srities naujovėmis, dalyvauja įvairiuose seminaruose apie dresūrą bei gyvūno elgseną.
„Kaip mus mokė mokytoja Kamilė Ausmanė, labai svarbu gebėti suprasti, su kokia nuotaika gyvūnas atėjo į kirpyklą. Jam taip pat, kaip ir mums, būna įvairių dienų. Gal neišsimiegojo, gal kažką skauda. Todėl vieno vizito metu jis gali reaguoti ramiai, o kito – būti viskuo nepatenkintas. Ir dar labai svarbu šuniuką kuo anksčiau pradėti vesti į kirpyklą, nes mažyliai, kaip ir maži vaikai, naujoves priima ir prie jų pripranta daug lengviau“, – kalbėjo Daiva.
Su gyvūnais susijęs ne tik pašnekovės darbas, bet ir laisvalaikis. Moteris pasakojo mėgstanti savaitgalius leisti aktyviai, gamtoje, žygiuose.
„Su vyru ir savo šunimis dažnai išsiruošiame paklajoti po miškus, neretai einame į įvairius žygius, mėgstame minti dviračius. Kartais išsiruošiame ir į kalnus. Daug jėgų ir laiko atima mūsų sodyba, bet nesiskundžiame, mūsų kredo – judi, vadinasi gyveni“, – atviravo pašnekovė.










































Parašykite komentarą