Spa­lio pa­bai­go­je Ap­lin­kos ap­sau­gos rėmi­mo pro­gra­mos lėšo­mis į sep­ty­nis Tel­šių ra­jo­no eže­rus bu­vo pa­leis­ta 7 650 šių­me­čių ly­dekų. Apie tai, kodėl pa­si­rink­ti būtent šie eže­rai, ko­kią naudą eko­sis­te­mai at­ne­ša plėšrūnės ir ko­kie ki­ti van­denų gy­ven­to­jai pa­sta­rai­siais me­tais ap­si­gy­ve­no Tel­šių kraš­te, pa­sa­ko­ja Žu­vi­nin­kystės tar­ny­bos Žu­vi­vai­sos de­par­ta­men­to Žuvų iš­tek­lių at­kūri­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Ali­na Šir­vins­ka.

Dia­na PU­ZERĖ

Spa­lio 20 dieną at­vež­tos ly­de­kos bu­vo šių­me­tinės – šį pa­va­sarį iš­si­ri­tu­sios ir per va­sarą išau­gin­tos žu­vys, ku­rių vi­du­ti­nis svo­ris sie­kia apie 26 gra­mus. Did­žiau­sia jų da­lis ati­te­ko di­des­niems ir gau­siau žvejų lan­ko­miems eže­rams: Ster­vas – 3 000 vnt., Bir­žu­lis – 2 000 vnt., Ger­man­tas – 1 000 vnt., Mas­tis – 900 vnt., Sa­lo­tas – 500 vnt., Pluo­ti­na­lis – 150 vnt., Bal­te­že­ris – 100 vnt.

Šis ru­dens žuvų įveisimas – ne vie­nin­te­lis šiais me­tais. Dar ge­gužės 6-ąją po 2 000 Žu­vi­nin­kystės tar­ny­bos paau­gintų ly­dekų jau­nik­lių bu­vo įleis­ta į Tau­sa­lo ir Il­gio eže­rus.

Ly­de­ka eže­re – ne tik azar­tiš­kas lai­mi­kis meš­ke­rio­to­jui, bet ir būti­nas eko­sis­te­mos „sa­ni­ta­ras“. Kaip pa­brėžia A. Šir­vins­ka, ly­de­kos re­gu­liuo­ja smul­kes­nių, men­ka­ver­čių žuvų gausą ir pa­de­da pa­lai­ky­ti natū­ra­lią žuvų bend­rijų struktūrą.

Tam tik­ro­mis sąly­go­mis tai tie­sio­giai at­si­lie­pia ir pa­ties tel­ki­nio būklei: „Su­mažė­jus smul­kių žuvų, ku­rios min­ta zoop­lank­to­nu, ga­li pa­daugė­ti šiuos mik­ros­ko­pi­nius dumb­lius var­to­jan­čių or­ga­nizmų. Tuo­met van­duo ga­li tap­ti skaid­res­nis, o po­van­de­ni­niams au­ga­lams su­si­da­ro pa­lan­kesnės sąly­gos aug­ti. Vis dėlto toks po­vei­kis pri­klau­so nuo konk­re­taus tel­ki­nio sąlygų – vien žuvų įvei­si­mas sa­vai­me ne­ga­ran­tuo­ja van­dens ko­kybės pa­gerė­ji­mo.“

Nors ly­de­kos su­lau­kia did­žiau­sio dėme­sio, Tel­šių ra­jo­no eže­rai nuo­sek­liai tur­ti­na­mi ir ki­to­mis ver­tin­go­mis rūši­mis. 2024–2026 m. lai­ko­tar­piu į Lūksto ežerą iš vi­so įleis­ta net 250 000 sterkų jau­nik­lių. Mas­čio eže­ras pa­pil­dy­tas 2 000 margųjų pla­čia­kak­čių. Į Bal­te­žerį šie­met įleis­ta 400 Žu­vi­nin­kystės tar­ny­bos išau­gintų vie­ti­nių, sau­go­tinų pla­čiaž­nyp­lių vėžių.

Van­dens tel­ki­niai įvei­si­mui nėra pa­ren­ka­mi at­si­tik­ti­nai. Šis pro­ce­sas re­mia­si ich­tio­lo­gi­niais ty­ri­mais, moks­li­ninkų re­ko­men­da­ci­jo­mis ir tel­ki­nių tin­ka­mu­mu konk­re­čioms žuvų rūšims. Taip pat ver­ti­na­mi vie­tos sa­vi­val­dos ir žvejų or­ga­ni­za­cijų pa­si­ūly­mai. Ga­lu­ti­nius pla­nus, su­de­ri­nus su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, tvir­ti­na Žemės ūkio mi­nis­te­ri­ja.

Pak­laus­ta apie tai, ko­kia da­lis pa­leistų žuvų iš­gy­ve­na, A. Šir­vins­ka pa­brėžia, kad uni­ver­sa­laus pro­cen­to nėra: „Įvei­si­mo efek­ty­vu­mas pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių – jau­nik­lių am­žiaus ir dyd­žio, mais­to bazės, plėšrūnų gau­sos, įvei­si­mo lai­ko ir pa­ties van­dens tel­ki­nio spe­ci­fi­kos. Net ir įlei­dus vie­no­do dyd­žio jau­nik­lius į skir­tin­gus eže­rus, jų iš­gy­ve­na­mu­mas ga­li ge­ro­kai skir­tis.“

Tam, kad pa­leis­tos žu­vys spėtų užaug­ti ir duo­ti pa­li­kuo­nių, joms ga­lio­ja vi­si Mėgėjų žve­jy­bos vi­daus van­de­ny­se tai­syklė­se nu­ma­ty­ti rei­ka­la­vi­mai: griež­ti su­ga­vi­mo dyd­žių li­mi­tai (pvz., ly­de­kas leid­žia­ma im­ti tik joms pa­sie­kus nu­sta­tytą mi­ni­malų ilgį), drau­di­mo lai­ko­tar­piai ir pa­ros li­mi­tai. Šių tai­syk­lių lai­kymą­si Tel­šių ra­jo­no tel­ki­niuo­se nuo­lat kont­ro­liuo­ja Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to pa­reigū­nai.