Skai­ty­to­jos at­siųs­ta nuo­tr.

Kon­tei­ne­riai sken­do šiukš­lė­se, tua­le­tas – iš­ma­to­se

„Labas, Žemaitijai“ pa­ra­šiu­si So­na­tą pa­sa­ko­jo, kad Vi­sų Šven­tų­jų die­ną, kai Rie­ta­vo ka­pi­nes lan­kė ypač daug žmo­nių, jų priei­go­se pa­si­ti­ko la­bai liūd­nas vaiz­das – per­pil­dy­ti at­lie­kų kon­tei­ne­riai, di­džiu­lės at­lie­kų krū­vos ap­link juos, ša­lia su­krau­ti se­ni bal­dai. Aki­vaiz­du, kad ka­pi­nes pri­žiū­rin­čią mies­to se­niū­ni­ją šios šven­ti­nės die­nos už­klu­po ne­ti­kė­tai.

„Di­džiau­sią lan­ky­to­jų srau­to die­ną ka­pi­nių priei­gos vir­to bjau­riais bui­ti­nių bei ka­pi­nių at­lie­kų są­var­ty­nais. Per­pil­dy­ti kon­tei­ne­riai ir ap­link juos su­vers­tos di­džiu­lės šiukš­lių krū­vos, tarp ku­rių riog­so­jo net se­ni bal­dai, aiš­kiai pa­ro­dė, kad ne­bu­vo tin­ka­mai pa­si­ruoš­ta. Sa­vi­val­dy­bės pla­nuo­se aki­vaiz­džiai pri­trū­ko ele­men­ta­raus lo­gis­ti­nio spren­di­mo – nu­ma­ty­ti daž­nes­nį šiukš­lių iš­ve­ži­mą šven­ti­niu lai­ko­tar­piu“, – laiš­ke pik­ti­no­si mū­sų skai­ty­to­ja.

Si­tua­ci­ja prie Rie­ta­vo ka­pi­nių šo­ki­ra­vo ir ki­tus lan­ky­to­jus. Ne vie­nas pik­ti­no­si, kad di­džiu­lei lan­ky­to­jų mi­niai prie ka­pi­nių bu­vo pa­sta­ty­tas vos vie­nas bio­tua­le­tas, o ir į tą pa­tį dau­ge­lis ne­drį­so užei­ti, nes kva­pas jau iš to­lo rie­tė no­sį. Ką jau kal­bė­ti apie vaiz­dus, ku­rie pa­si­tik­da­vo pra­vė­rus tua­le­to du­ris.

Pa­tiems rie­ta­viš­kiams tas tua­le­tas – bu­vęs ne­bu­vęs, bet ką da­ry­ti iš to­liau at­vy­ku­siems lan­ky­to­jams, ku­riems iki ar­ti­mų­jų ka­pų te­ko su­kar­ti ne vie­ną šim­tą ki­lo­met­rų, o ga­liau­siai pa­sie­kus ka­pi­nes ir su­si­ra­dus tua­le­tą iš­vys­ti to­kį vaiz­de­lį…

Ne­ra­cio­na­lus eis­mo ir pre­ky­bos or­ga­ni­za­vi­mas

Į re­dak­ci­ją pa­ra­šiu­si So­na­ta at­krei­pė dė­me­sį ir į ki­tą pro­ble­mą, su ku­ria Rie­ta­vo ka­pi­nių lan­ky­to­jai Vi­sų Šven­tų­jų ir Vė­li­nių die­no­mis su­si­du­ria jau ne pir­mus me­tus. Pa­sak mo­ters, au­to­mo­bi­lių spūs­tys prie ka­pi­nių šio­mis die­no­mis jau nie­ko ne­bes­te­bi­na, ta­čiau Rie­ta­ve esą ši pro­ble­ma iš­pu­čia­ma dirb­ti­nai, di­de­lę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės da­lį ati­duo­dant pre­ky­bi­nin­kams.

„Sa­vi­val­dy­bė pre­ky­bi­nin­kams iš­duo­da lei­di­mus, pre­ky­bai re­zer­vuo­ja­ma pra­ktiš­kai pu­se vi­sos aikš­te­lės plo­to, nors kai ku­rio­se vie­to­se iš­dės­ty­ta vos po ke­lias puokš­tes. Ky­la klau­si­mas, ar toks vie­šo­sios erd­vės nau­do­ji­mas to­mis die­no­mis, kai au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų po­rei­kis – di­džiau­sias, yra ra­cio­na­lus? Ar Sa­vi­val­dy­bė yra ver­ti­nu­si ga­li­my­bę pre­ky­bą or­ga­ni­zuo­ti ki­to­je, au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mui ne­truk­dan­čio­je vie­to­je, pa­vyz­džiui, pla­čiuo­se ka­pi­nių ta­kuo­se? Gal­būt bū­tų ga­li­ma ras­ti spren­di­mą, ku­ris leis­tų su­de­rin­ti pre­ky­bi­nin­kų ir ka­pi­nių lan­ky­to­jų po­rei­kius?“ – klau­si­mus vie­ną po ki­to kė­lė So­na­ta.

Skai­ty­to­jos at­siųs­ta nuo­tr.

At­siž­velgs į iš­sa­ky­tas pa­sta­bas

Apie mū­sų skai­ty­to­jos iš­sa­ky­tas pa­sta­bas „Labas, Žemaitija“ kal­bė­jo­si su Rie­ta­vo se­niū­nu Pet­ru Leng­ve­niu. Iš­gir­dęs, kuo skun­džia­ma­si, se­niū­nas iš­reiš­kė ap­gai­les­ta­vi­mą, kad ka­pi­nių lan­ky­to­jams te­ko su­si­dur­ti su mi­nė­tais ne­pa­to­gu­mais, ta­čiau ne­su­ti­ko su tei­gi­niu, jog šven­ti­niam sa­vait­ga­liui ne­bu­vo ruoš­ta­si.

P. Leng­ve­nio tei­gi­mu, kad ruo­šian­tis di­des­niam lan­ky­to­jų srau­tui vi­si at­lie­kų kon­tei­ne­riai, esan­tys prie Rie­ta­vo ka­pi­nių, – tiek ža­lie­nų, tiek ir miš­rių at­lie­kų, bu­vo iš­tuš­tin­ti dar ket­vir­ta­die­nį, spa­lio 29 die­ną. Ta­čiau per penk­ta­die­nį, šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį pri­si­kau­pė to­kia gau­sa šiukš­lių, kad jos tie­siog ne­be­til­po kon­tei­ne­riuo­se.

„Pir­ma­die­nį mes vėl iš­tuš­ti­no­me kon­tei­ne­rius, su­kro­vė­me ir tai, kas mė­tė­si ša­lia, ta­čiau ne­tru­kus kon­tei­ne­riai vėl bu­vo pil­ni. Ka­da spė­jo at­si­ras­ti ta bal­dų krū­va, sun­ku ir pa­sa­ky­ti, tur­būt žmo­nės juos at­ve­žė nak­ties me­tu. Pas­ta­rai­siais me­tais tų šiukš­lių tiek daug nie­ka­da ne­bū­da­vo, o šie­met net vir­to per kraš­tus“, – ste­bė­jo­si se­niū­nas.

Pak­laus­tas apie bio­tua­le­tą prie ka­pi­nių, P. Leng­ve­nis įvar­di­no, kad to­je mies­to da­ly­je yra du bio­tua­le­tai: vie­nas vie­no­je ka­pi­nių pu­sė­je, ant­ras – ki­to­je. Abu pri­tai­ky­ti žmo­nėms su ne­ga­lia, re­gu­lia­riai va­lo­mi ir pri­žiū­ri­mi, ta­čiau se­niū­nas su­ti­ko, jog prieš Vė­li­nes prie ka­pi­nių jų rei­kė­tų pa­sta­ty­ti dau­giau. Iš­gir­do­me pa­ža­dą ki­tą­met šią pro­ble­mą iš­spręs­ti.

O štai no­rin­čių­jų prie ka­pi­nių pre­kiau­ti gė­lė­mis ir žva­kė­mis, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, kas­met su­lau­kia­ma vis ma­žiau. P. Leng­ve­nis įvar­di­no, kad šiuo me­tu lei­di­mai tuo už­siim­ti ka­pi­nių priei­go­se yra iš­duo­ti 12-ai pre­ky­bi­nin­kų. Bet aki­vaiz­du, kad ir to­kio skai­čiaus per akis, nes pre­ky­bai skir­ti plo­tai oku­puo­ja ko­ne pu­se au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės, kaip įvar­di­no mū­sų skai­ty­to­ja So­na­ta.

„Se­niū­ni­jai tai ke­lia rim­tą gal­vos skaus­mą ir at­ve­ria dis­ku­si­ją apie ad­mi­nist­ra­vi­mo po­ky­čius. Kaip tei­siš­kai ir są­ži­nin­gai su­ma­žin­ti pre­ky­bos vie­tų skai­čių to­kio­je jaut­rio­je vie­to­je, kaip ras­ti komp­ro­mi­są ir su­si­tar­ti su vie­tos pre­ky­bi­nin­kais, pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus nu­spręs­ti, ku­riam vers­li­nin­kui iš­duo­ti lei­di­mą, o ku­rio pra­šy­mą at­mes­ti, kad ne­bū­tų pa­žeis­ti skaid­ru­mo ir ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pai? Aki­vaiz­du, kad da­bar­ti­nė „kas pir­mas, tas lai­mi“ ar­ba vi­sų no­rin­čių­jų tal­pi­ni­mo aikš­te­lė­je sis­te­ma ne­be­funk­cio­nuo­ja vi­suo­me­nės nau­dai“, – kal­bė­jo se­niū­nas.

Skai­ty­to­jos at­siųs­ta nuo­tr.

O gal at­si­gręž­ki­me į sa­ve?

Ir vis dėl­to sa­vo laiš­ką mū­sų skai­ty­to­ja bai­gia ra­gi­ni­mu vi­sų pir­ma at­si­gręž­ti į sa­ve pa­čius. Pa­sak mo­ters, nors šiuo at­ve­ju kri­ti­kos strė­lės pa­grįs­tai skren­da į Sa­vi­val­dy­bės pu­sę, prie ka­pi­nių sa­vait­ga­lį pa­ma­ty­ti vaiz­dai ap­nuo­gi­na pa­čių lan­ky­to­jų el­ge­sio kul­tū­rą, tiks­liau – jos sto­ką.

„Sa­vi­val­dy­bė ga­li pa­sta­ty­ti dau­giau kon­tei­ne­rių, už­tik­rin­ti daž­nes­nį jų iš­ve­ži­mą ar įreng­ti pa­pil­do­mus tua­le­tus, ta­čiau be at­sa­kin­go žmo­nių el­ge­sio vien inf­rast­ruk­tū­ros ne­pa­kaks. To­dėl, ma­no nuo­mo­ne, rei­kė­tų kal­bė­ti ne tik apie ge­res­nį ka­pi­nių prie­žiū­ros or­ga­ni­za­vi­mą, bet ir apie lan­ky­to­jų švie­ti­mą, aiš­kes­nę in­for­ma­ci­ją apie at­lie­kų rū­šia­vi­mą, at­sa­kin­gą nau­do­ji­mą­si inf­rast­ruk­tū­ra bei, esant po­rei­kiui, di­des­nę tvar­kos kont­ro­lę. Pa­gar­ba mi­ru­sie­siems tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti ne tik prie ka­po už­deg­ta žva­ke­le ar pa­dė­ta gė­le, bet ir tuo, ko­kią ap­lin­ką pa­lie­ka­me po sa­vęs“, – laiš­ke dės­to mo­te­ris.