Skaitytojos atsiųsta nuotr.Konteineriai skendo šiukšlėse, tualetas – išmatose
„Labas, Žemaitijai“ parašiusi Sonatą pasakojo, kad Visų Šventųjų dieną, kai Rietavo kapines lankė ypač daug žmonių, jų prieigose pasitiko labai liūdnas vaizdas – perpildyti atliekų konteineriai, didžiulės atliekų krūvos aplink juos, šalia sukrauti seni baldai. Akivaizdu, kad kapines prižiūrinčią miesto seniūniją šios šventinės dienos užklupo netikėtai.
„Didžiausią lankytojų srauto dieną kapinių prieigos virto bjauriais buitinių bei kapinių atliekų sąvartynais. Perpildyti konteineriai ir aplink juos suverstos didžiulės šiukšlių krūvos, tarp kurių riogsojo net seni baldai, aiškiai parodė, kad nebuvo tinkamai pasiruošta. Savivaldybės planuose akivaizdžiai pritrūko elementaraus logistinio sprendimo – numatyti dažnesnį šiukšlių išvežimą šventiniu laikotarpiu“, – laiške piktinosi mūsų skaitytoja.
Situacija prie Rietavo kapinių šokiravo ir kitus lankytojus. Ne vienas piktinosi, kad didžiulei lankytojų miniai prie kapinių buvo pastatytas vos vienas biotualetas, o ir į tą patį daugelis nedrįso užeiti, nes kvapas jau iš tolo rietė nosį. Ką jau kalbėti apie vaizdus, kurie pasitikdavo pravėrus tualeto duris.
Patiems rietaviškiams tas tualetas – buvęs nebuvęs, bet ką daryti iš toliau atvykusiems lankytojams, kuriems iki artimųjų kapų teko sukarti ne vieną šimtą kilometrų, o galiausiai pasiekus kapines ir susiradus tualetą išvysti tokį vaizdelį…
Neracionalus eismo ir prekybos organizavimas
Į redakciją parašiusi Sonata atkreipė dėmesį ir į kitą problemą, su kuria Rietavo kapinių lankytojai Visų Šventųjų ir Vėlinių dienomis susiduria jau ne pirmus metus. Pasak moters, automobilių spūstys prie kapinių šiomis dienomis jau nieko nebestebina, tačiau Rietave esą ši problema išpučiama dirbtinai, didelę automobilių stovėjimo aikštelės dalį atiduodant prekybininkams.
„Savivaldybė prekybininkams išduoda leidimus, prekybai rezervuojama praktiškai puse visos aikštelės ploto, nors kai kuriose vietose išdėstyta vos po kelias puokštes. Kyla klausimas, ar toks viešosios erdvės naudojimas tomis dienomis, kai automobilių stovėjimo vietų poreikis – didžiausias, yra racionalus? Ar Savivaldybė yra vertinusi galimybę prekybą organizuoti kitoje, automobilių stovėjimui netrukdančioje vietoje, pavyzdžiui, plačiuose kapinių takuose? Galbūt būtų galima rasti sprendimą, kuris leistų suderinti prekybininkų ir kapinių lankytojų poreikius?“ – klausimus vieną po kito kėlė Sonata.
Skaitytojos atsiųsta nuotr.Atsižvelgs į išsakytas pastabas
Apie mūsų skaitytojos išsakytas pastabas „Labas, Žemaitija“ kalbėjosi su Rietavo seniūnu Petru Lengveniu. Išgirdęs, kuo skundžiamasi, seniūnas išreiškė apgailestavimą, kad kapinių lankytojams teko susidurti su minėtais nepatogumais, tačiau nesutiko su teiginiu, jog šventiniam savaitgaliui nebuvo ruoštasi.
P. Lengvenio teigimu, kad ruošiantis didesniam lankytojų srautui visi atliekų konteineriai, esantys prie Rietavo kapinių, – tiek žalienų, tiek ir mišrių atliekų, buvo ištuštinti dar ketvirtadienį, spalio 29 dieną. Tačiau per penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį prisikaupė tokia gausa šiukšlių, kad jos tiesiog nebetilpo konteineriuose.
„Pirmadienį mes vėl ištuštinome konteinerius, sukrovėme ir tai, kas mėtėsi šalia, tačiau netrukus konteineriai vėl buvo pilni. Kada spėjo atsirasti ta baldų krūva, sunku ir pasakyti, turbūt žmonės juos atvežė nakties metu. Pastaraisiais metais tų šiukšlių tiek daug niekada nebūdavo, o šiemet net virto per kraštus“, – stebėjosi seniūnas.
Paklaustas apie biotualetą prie kapinių, P. Lengvenis įvardino, kad toje miesto dalyje yra du biotualetai: vienas vienoje kapinių pusėje, antras – kitoje. Abu pritaikyti žmonėms su negalia, reguliariai valomi ir prižiūrimi, tačiau seniūnas sutiko, jog prieš Vėlines prie kapinių jų reikėtų pastatyti daugiau. Išgirdome pažadą kitąmet šią problemą išspręsti.
O štai norinčiųjų prie kapinių prekiauti gėlėmis ir žvakėmis, pašnekovo teigimu, kasmet sulaukiama vis mažiau. P. Lengvenis įvardino, kad šiuo metu leidimai tuo užsiimti kapinių prieigose yra išduoti 12-ai prekybininkų. Bet akivaizdu, kad ir tokio skaičiaus per akis, nes prekybai skirti plotai okupuoja kone puse automobilių aikštelės, kaip įvardino mūsų skaitytoja Sonata.
„Seniūnijai tai kelia rimtą galvos skausmą ir atveria diskusiją apie administravimo pokyčius. Kaip teisiškai ir sąžiningai sumažinti prekybos vietų skaičių tokioje jautrioje vietoje, kaip rasti kompromisą ir susitarti su vietos prekybininkais, pagal kokius kriterijus nuspręsti, kuriam verslininkui išduoti leidimą, o kurio prašymą atmesti, kad nebūtų pažeisti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai? Akivaizdu, kad dabartinė „kas pirmas, tas laimi“ arba visų norinčiųjų talpinimo aikštelėje sistema nebefunkcionuoja visuomenės naudai“, – kalbėjo seniūnas.
Skaitytojos atsiųsta nuotr.O gal atsigręžkime į save?
Ir vis dėlto savo laišką mūsų skaitytoja baigia raginimu visų pirma atsigręžti į save pačius. Pasak moters, nors šiuo atveju kritikos strėlės pagrįstai skrenda į Savivaldybės pusę, prie kapinių savaitgalį pamatyti vaizdai apnuogina pačių lankytojų elgesio kultūrą, tiksliau – jos stoką.
„Savivaldybė gali pastatyti daugiau konteinerių, užtikrinti dažnesnį jų išvežimą ar įrengti papildomus tualetus, tačiau be atsakingo žmonių elgesio vien infrastruktūros nepakaks. Todėl, mano nuomone, reikėtų kalbėti ne tik apie geresnį kapinių priežiūros organizavimą, bet ir apie lankytojų švietimą, aiškesnę informaciją apie atliekų rūšiavimą, atsakingą naudojimąsi infrastruktūra bei, esant poreikiui, didesnę tvarkos kontrolę. Pagarba mirusiesiems turėtų atsispindėti ne tik prie kapo uždegta žvakele ar padėta gėle, bet ir tuo, kokią aplinką paliekame po savęs“, – laiške dėsto moteris.












































Parašykite komentarą