Gausė­jan­tys paukš­čių būriai Tel­šių mies­te gy­ven­to­jams ke­lia vis dau­giau klau­simų ir ne­pa­to­gumų. Var­nos triukš­min­gai krank­si, ter­šia viešą­sias erd­ves ir iš kon­tei­ne­rių tam­po at­lie­kas, o žuvėd­ros ir kirai vis drąsiau šei­mi­nin­kau­ja Mas­čio eže­ro pa­krantė­je ir ant til­te­lių. Iškė­lus šią pro­blemą, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se už­virė gy­ven­tojų dis­ku­si­ja. Vie­ni ra­gi­na ne­del­siant ieš­ko­ti būdų, kaip su­ma­žin­ti paukš­čių ke­lia­mus ne­pa­to­gu­mus, ki­ti pri­me­na, kad spar­nuo­čiai yra gam­tos da­lis, todėl žmo­gui ne­derėtų kiš­tis. Ar paukš­čiai iš tiesų už­ka­ria­vo Tel­šius? Ko­kių prie­mo­nių būtų ga­li­ma im­tis ne­pa­žeid­žiant gam­tos pu­siaus­vy­ros?

Au­re­li­ja SER­VIENĖ

Gy­ven­tojų nuo­monės iš­sis­kyrė

Feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ros rub­ri­ko­je „Nuo­mo­nių lau­kas“ skai­ty­tojų pa­klausė­me, ką da­ry­ti su mies­te įsi­siautė­ju­siais paukš­čiais – išp­ra­šy­ti juos ar iš­mok­ti su jais gy­ven­ti? Pa­si­sa­kiu­siųjų nuo­monės iš­sis­kyrė.

Elytė Ru­chans­kytė ko­men­ta­vo: „Vie­na gy­ven­to­ja mai­ti­na paukš­čius iš­ti­sus me­tus, net tris­kart die­no­je le­si­na par­kuo­se, pa­kelė­se, pra­de­dant nuo au­to­busų sto­ties iki trau­ki­nių sto­ties. Žiemą per šal­čius, tik­rai su­tin­ku, rei­kia pa­le­sin­ti, bet va­sarą tik­rai ne­rei­kia, net pelės laks­to, kai ne­su­le­sa tų kruopų ar ba­to­no.“

Ra­sa Do­mei­kytė-Bu­tienė: „Vis­kas pui­ku su gam­ta, gėrėkimės ja. Bet, kai ei­na vai­kai į mo­kyk­las, dar­že­lius ap­derg­tais ša­li­gat­viais ir pa­skui to­kiais ba­tais bėgio­ja mo­kyk­los ko­ri­do­riais, sėdi klasė­se, na, tik­rai pra­si­len­kia su hi­gie­nos nor­mo­mis. Ar ne­pra­sidės ligų ne­šio­ji­mas ir pla­ti­ni­mas? Ne­gy­vi var­niu­kai, išk­ritę iš lizdų, gu­li ant ša­li­gat­vių, pūva, musės skrai­do, ir tai vyks­ta ten, kur bėgio­ja vai­kai. Jei jau to­kie nuo­stabūs tie paukš­čiai ir taip juos sau­go mie­li gam­ti­nin­kai, tai ir pri­žiūrė­ki­te juos, va­ly­kit ša­li­gat­vius, ma­ši­nas ap­derg­tas, kie­mus, ku­riais eit ne­ga­li­ma. O ko­kia smarvė, mo­čiutės tvar­te taip ne­smir­da. Kaž­ko­kie spren­di­mai, ma­nau, turėtų būti priim­ti, taip tik­rai ne­ga­li­ma.“

Al­vy­ra Bo­ri­se­vi­čienė: „Žmonės dau­giau ter­šia, pa­žiūrė­kit, kas prie šiukš­li­nių da­ro­si. At­nešė, pa­metė, sun­ku ati­deng­ti dangtį ir įmes­ti. Rei­kia žmo­nes baus­ti…“

Bi­rutė Ve­ro­ni­ka: „Gam­ta yra gam­ta ir jos gy­ven­to­jai turbūt rei­ka­lin­gi. Kaip­gi juos nai­kin­ti? Ir kaip at­ro­dytų gam­ta be gy­vybės?“

Da­nu­te Bu­ka­vec­kie­ne: „Oi, oi, kaip bai­su girdė­ti, kad ir paukš­čiams nėra vie­tos, pil­ni Tel­šiai bu­vo paukš­čių, ypač prie baž­nytėlės med­žiuo­se. Mes užau­go­me ir ne­bu­vo blo­gai, o da­bar vi­sos bėdos. Ne­gin­kim Die­vo į mišką, jie taip pat no­ri gy­ven­ti.“

Ole­gas Či­mo­da­nas: „Visų pir­ma vald­žia turėtų rūpin­tis žmo­nių ge­ro­ve. Varnų, krank­lių, ba­land­žių jau ge­ro­kai pa­daugė­jo. Todėl būti­na ma­žin­ti jų skai­čių. Ma­čiau va­kar per langą: ant vi­so pen­kiaaukš­čio sto­go pil­na varnų, ša­lia med­žiuo­se ir­gi, dan­guj – ne­ži­nau kiek. Bai­su.“

Vir­gau­gas Bru­no­nas: „Tai, kad ter­šia, vie­na bėda, bet dėl ma­si­nio ter­ši­mo ga­li pra­dėti plis­ti įvai­rios li­gos, užk­ra­tai ir pan. Jei ter­šian­čių paukš­čių ar kitų gy­vių kie­kis nėra pri­žiū­ri­mas, tai turėtų būti or­ga­ni­zuo­ja­mas pa­sto­vus (kad ir kartą per sa­vaitę) eksk­re­mentų va­ly­mas. Kas at­sa­kin­gas už mies­to bendrųjų erd­vių švarą, turbūt yra aiš­ku. Gy­ven­to­jai pa­tys nu­si­va­lo sa­vo au­to­mo­bi­lius, butų lan­gus ir t. t. O viešą­sias erd­ves, ša­li­gat­vius ir vi­sa ki­ta tu­ri pri­žiūrė­ti se­niū­nas ir duo­ti nu­ro­dy­mus va­ly­mo dar­bus at­lie­kan­čiom įmonėm, kur ir ką rei­kia nu­va­ly­ti.“

Pri­va­lo­ma lai­ky­tis teisės ak­tuo­se nu­sta­ty­tos tvar­kos

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos ir vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus vedė­ja Kris­ti­na Jan­kaus­kienė pa­ti­ki­no, jog si­tua­ci­ja dėl Da­riaus ir Girė­no gatvės te­ri­to­ri­jo­je med­žiuo­se be­si­būriuo­jan­čių var­ni­nių paukš­čių Sa­vi­val­dy­bei yra ži­no­ma.

„Sup­ran­ta­me gy­ven­tojų ne­pa­si­ten­ki­nimą dėl paukš­čių ke­lia­mo triukš­mo ir ne­šva­ros, ta­čiau sprend­žiant šią pro­blemą pri­va­lo­ma lai­ky­tis teisės ak­tuo­se nu­sta­ty­tos tvar­kos“, – kalbė­jo vedė­ja.

Var­ni­nių paukš­čių, įskai­tant ko­vus ir pilką­sias var­nas, liz­dus ga­li­ma ar­dy­ti nuo lie­pos 1 d. iki va­sa­rio 28 d. ir tik ga­vus Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to iš­vadą. Nuo ko­vo 1 d. iki bir­že­lio 30 d., paukš­čių vei­si­mo­si lai­ko­tar­piu, liz­dus ar­dy­ti draud­žia­ma. Sa­vi­val­dybės pri­žiū­ri­mo­se te­ri­to­ri­jo­se dar­bus or­ga­ni­zuo­ja Sa­vi­val­dybė, o dau­gia­bu­čių namų te­ri­to­ri­jo­se – namų ad­mi­nist­ra­to­riai ar­ba bend­ri­jos.

Per­nai gau­ti ke­tu­ri pra­šy­mai

Pa­sak K. Jan­kaus­kienės, 2025 me­tais bu­vo gau­ti ke­tu­ri pra­šy­mai dėl var­ni­nių paukš­čių gau­sos re­gu­lia­vi­mo.

Lei­di­mai bu­vo iš­duo­ti Vil­niaus g. 28, Mas­čio g. 4, Da­riaus ir Girė­no g. 8, 13, 15 ir 18 esan­čioms te­ri­to­ri­joms.

Lizdų ar­dy­mo dar­bai at­lik­ti Vil­niaus g. 28 ir Mas­čio g. 4. Juos or­ga­ni­za­vo dau­gia­bu­čių namų ad­mi­nist­ra­to­rius UAB Tel­šių butų ūkis.

Da­riaus ir Girė­no gatvė­je dar­bai ne­bu­vo at­lik­ti, o namų ad­mi­nist­ra­to­riai ir bend­ri­jos at­sto­vas tiks­lių prie­žas­čių ne­nu­rodė.

Vedė­ja in­for­ma­vo, jog 2026 me­tais yra gau­ti trys pra­šy­mai – dėl Kau­no g. 11, Vil­niaus g. 26 ir Bi­rutės g. 22 esan­čių te­ri­to­rijų. Lei­di­mas iš­duo­tas Bi­rutės gatvės 22-ojo na­mo bend­ri­jai „Ne­mu­nas“. Kau­no ir Vil­niaus gat­vių gy­ven­to­jai in­for­muo­ti, kad dar­bus dau­gia­bu­čių te­ri­to­ri­jo­se tu­ri or­ga­ni­zuo­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius ar­ba bend­ri­ja.

Ra­gi­na­ma kreip­tis iš anks­to

Gy­ven­to­jus vedė­ja ra­gi­na į Sa­vi­val­dybę su pra­šy­mais kreip­tis iš anks­to, ne­lau­kiant paukš­čių vei­si­mo­si lai­ko­tar­pio. Tai leistų lai­ku įver­tin­ti si­tua­ciją, gau­ti rei­ka­lin­gas iš­va­das ir teisės ak­tuo­se nu­sta­ty­tais ter­mi­nais or­ga­ni­zuo­ti leid­žia­mus dar­bus.

Vis dėlto vien lizdų ar­dy­mas nėra il­ga­lai­kis spren­di­mas, nes paukš­čiai ga­li su­grįžti ir su­suk­ti nau­jus liz­dus. Todėl ver­ti­na­mos ir ki­tos ga­li­mos prie­monės: teisė­tas med­žių genė­ji­mas, sau­gios paukš­čių at­bai­dy­mo prie­monės ir in­ten­sy­vesnė ap­lin­kos prie­žiū­ra pro­ble­miš­kiau­sio­se vie­to­se.

„Lau­ki­nių paukš­čių bu­vi­mas ur­ba­ni­zuo­to­se te­ri­to­ri­jo­se yra natū­ra­lus reiš­ki­nys, todėl jų neiš­veng­si­me nei Mas­čio eže­ro pa­krantė­je, nei ki­to­se vie­šo­sio­se mies­to erdvė­se. Sup­ran­ta­me, kad di­desnė paukš­čių kon­cent­ra­ci­ja, jų iš­ma­to­mis ar iš šiukš­liadė­žių iš­ne­šio­to­mis at­lie­ko­mis už­terš­tos vie­tos gy­ven­to­jams ke­lia ne­pa­to­gumų ir dar­ko es­te­tinį ap­lin­kos vaizdą“, – kalbė­jo vedė­ja. Jos tei­gi­mu, Mas­čio eže­ro pa­krantė yra re­gu­lia­riai pri­žiū­ri­ma, o šiukš­liadėžės tuš­ti­na­mos.

Anot eko­logės, vie­na iš prie­žas­čių, dėl ku­rių paukš­čiai gau­siau tel­kia­si žmo­nių lan­ko­mo­se vie­to­se, ga­li būti jų le­si­ni­mas: „Todėl pra­šo­me gy­ven­tojų lau­ki­nių paukš­čių ne­le­sin­ti ir ne­pa­lik­ti jiems leng­vai pa­sie­kiamų mais­to at­liekų.“