Va­žiuo­jant link Luokės de­šinė­je ke­lio pusė­je, Vir­vytės upės pa­krantė­je, sto­vi pa­mink­las už Lie­tu­vos laisvę ko­vo­ju­sių Va­si­liauskų šei­mai at­min­ti. Jei ne ke­lių tel­šiš­kių ini­cia­ty­va, ši at­mi­ni­mo vie­ta šian­dien vei­kiau­siai skendėtų aukš­to­je žolė­je ir būtų pri­mirš­ta…

Aurelija SERVIENĖ

Jau ke­le­rius me­tus Va­si­liauskų at­mi­ni­mo vie­ta rūpi­na­si Že­mai­ti­jos rinktinės 805-osios kuopos šau­liai. Pa­mink­lo ap­linką tvar­ko, pjau­na žolę A. By­tau­tas, R. Da­nu­pas, A. Juš­ka, V. Rin­gys, P. Jan­kaus­kas ir R. Rič­kus.

Šau­liai, jau prie­š ke­letą metų pa­stebėję, kad šios vie­tos nie­kas ne­bep­ri­žiū­ri, nu­sprendė im­tis ini­cia­ty­vos ir pa­si­rūpin­ti, kad žu­vu­sių par­ti­zanų at­mi­ni­mas ne­liktų už­mirš­tas.

„Vi­suo­tinė­je lie­tu­vių en­cik­lo­pe­di­jo­je“ Geis­tau­tas Ge­čiaus­kas pa­tei­kia in­for­ma­ciją, kad Va­si­liaus­kai – šei­ma iš Že­mai­ti­jos, ak­ty­viai be­si­prie­ši­nu­si Lie­tu­vos so­vie­ti­niam oku­pa­ci­niam re­ži­mui. Gau­sio­je šei­mo­je augę še­ši bro­liai ir jų se­suo ak­ty­viai da­ly­va­vo par­ti­za­ninė­se ko­vo­se.

Tėvai ūki­nin­kai Pra­nas Va­si­liaus­kas (mir. 1938 m.) ir Ka­zi­mie­ra Va­si­liaus­kienė (1895–1990) kilę iš Pa­vir­vy­čio vien­kie­mio (prie Bir­žuvėnų, Luokės vlsč.). Jų sūnūs Bla­žie­jus (1922 02 03–1949 09 29), Bo­les­lo­vas (1924 11 22–1947 09 17), Da­nie­lius (1926–1947 09 08), Vy­tau­tas (1927–1949 09 29), An­ta­nas (1930–1949 09 29) ir Jus­ti­nas (1932–1949 09 29) bu­vo Šat­ri­jos rink­tinės Luokės kuo­pos ko­vo­to­jai, se­suo Ele­na (gim. 1928 m.) – 1946–1947 m. Klaipė­do­je vei­ku­sios Lie­tu­vos laisvės ar­mi­jos ne­gink­luo­tos Šat­ri­jos grupės steigė­ja ir va­dovė. 1947–1954 m. ji bu­vo ka­lin­ta Ka­za­chi­jos la­ge­riuo­se.

Da­nie­lius iki 1944 metų mokė­si Kau­no aukš­tes­nio­jo­je tech­ni­kos mo­kyk­lo­je, su Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vu­siu bro­liu Jo­nu (1944-ųjų liepą pa­si­traukė į Vo­kie­tiją) įsto­jo į Lie­tu­vos laisvės ko­vo­tojų sąjungą, vėliau abu – į Lie­tu­vos laisvės ar­miją. 1944-ųjų rugpjūtį Da­nie­lius su Bla­žie­ju­mi ir Bo­les­lo­vu da­ly­va­vo prie Pla­te­lių eže­ro vyks­tan­čiuo­se šios ar­mi­jos ka­rių ap­mo­ky­muo­se. Da­nie­lius ke­lias sa­vai­tes Ka­ra­liau­čiu­je mokė­si sprog­din­to­jo spe­cia­lybės.

Da­nie­lius, Bla­žie­jus (sla­py­var­dis Blin­da) ir Bo­les­lo­vas (sla­py­var­dis Va­sa­ris) par­ti­za­nais ta­po 1944-ųjų spalį. Po jų mir­ties pra­ėjus ne­ma­žai lai­ko, 1999 me­tais, bro­liai pri­pa­žin­ti ka­riais sa­va­no­riais ir Da­nie­liui su Bla­žie­ju­mi su­teik­tas lei­te­nan­to laips­nis, o Bo­les­lo­vui – vy­riau­sio­jo lei­te­nan­to laips­nis. Da­nie­lius žu­vo kau­tynė­se su sau­gu­mie­čiais Kir­šiuo­se (Tryš­kių apy­linkės), Bo­les­lo­vas – ne­to­li Pa­vir­vy­čio kar­tu su ki­tais še­šiais ko­vo­to­jais. Bla­žie­jus bu­vo Luokės būrio va­das. LSSR Vals­tybės sau­gu­mo mi­nis­te­ri­jos ka­rei­viams ap­su­pus Bir­žuvėnų miš­ke įrengtą būrio bun­kerį, jis bu­vo su­žeis­tas (mirė sau­gu­mie­čių ve­ža­mas į Luokę), Vy­tau­tas (sla­py­var­dis Vy­turė­lis), An­ta­nas ir Jus­ti­nas (sla­py­var­dis Jur­gis) žu­vo. Visų ke­tu­rių bro­lių kūnai bu­vo iš­nie­kin­ti prie Luokės vals­čiu­je bu­vu­sios stribų būstinės, vėliau su­mes­ti už Luokės mies­te­lio į bul­vių senrū­sius. Ar­ti­mie­siems kūnus slap­ta iš­ve­žus, An­ta­no pa­lai­kai bu­vo pa­lai­do­ti Viekš­na­lių apy­linkė­se, kitų trijų bro­lių – By­vai­nių miš­ke. 1990 me­tais bro­liai per­lai­do­ti Luokė­je.

Vi­si še­ši bro­liai po mir­ties ap­do­va­no­ti Lie­tu­vos ka­riuo­menės kūrėjų sa­va­no­rių me­da­liais (2001 m.), jų mo­ti­na – Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Ri­te­rio kry­žiu­mi (1999 m.).