Linos RUIBIENĖS nuotr.Pasigenda elementarios tvarkos
Pakutuvėnai – unikali Žemaitijos vietovė, garsėjanti savo istorija, nuostabia gamta prie Minijos upės bei pranciškonų dvasine veikla. Tačiau šalia šio dvasinio centro esančios senosios kaimo kapinaitės, pasak skaitytojos Jadzės, šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus.
Atvykusius pagerbti anapilin išėjusių artimųjų pasitinka liūdnas vaizdas. Kapinių vartai jau ilgą laiką stovi aplūžę ir sukrypę, o didžiuliai, metų metais negenėti medžiai ir tankūs krūmai ne tik užstoja šviesą, bet ir kelia realų pavojų – pučiant stipresniam vėjui, senos šakos krenta tiesiai ant paminklų, rudenį lapai storu sluoksniu nugula kapvietes ir takus.
„Kapinėse trūksta elementarios tvarkos. Matydama tai praėjusią vasarą aš pati pirkau akumuliatorinę žoliapjovę ir važiavo pjauti žolę. O dabar nusipirkau lapams nupūsti skirtą prietaisą ir prašiau sūnaus, kad vėl nuvežtų į kapines. Tai mudu kartu sukibę, bendromis jėgomis, krovėme tuos lapus į krūveles, tvarkėme aplinką. Vasarą prieš Šv. Antano atlaidus dar skambinau seniūnui, prašiau, kad tvarkytų kapines, bet jokios reakcijos iš jo taip ir nesulaukiau. Ši situacija man tiesiog spaudžia širdį. Išgyvenu svetimą gėdą, kai į kapines suvažiuoja plati mūsų giminė“, – piktinosi moteris.
Kas atsakingas už unikalų kultūros paveldo kampelį?
Pakutuvėnų kaimo kapinės turi ne tik didžiulę emocinę vertę esamiems ir buvusiems vietos gyventojams, bet ir gilią istorinę reikšmę – jose stovi senoji medinė kapinių koplyčia, atgabenta čia dar prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Kaip bebūtų, dabar ši amžinojo poilsio vieta atrodo niūriai. Mūsų skaitytojos Jadzės įsitikinimu, jeigu kapinės yra veikiančios, nors ir riboto naudojimo, jos privalo būti tinkamai prižiūrimos.
Siekdamas išsiaiškinti, kas atsakingas už šio unikalaus kampelio dabartinę būklę, „Labas, Žemaitija“ kreipėsi į Šateikių seniūną Robertą Lukauskį. Jo teiravosi, kodėl istorinės ir gyventojams brangios kapinaitės sulaukia tiek mažai dėmesio.
Po mūsų skambučio seniūnas nutarė pats nuvykti į Pakutuvėnų kapines ir savo akimis įvertinti jų būklę, užfiksuoti trūkumus.
„Išpildyti visų gyventojos pageidavimų, pavyzdžiui, nupjauti liepas, kad nebekristų lapai ant kapo, deja, mes negalime. Dabar net norint apgenėti šakas reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Nupjausime tik nudžiuvusias šakas. Praėjusiais metais seniūnijos darbuotojai jau kartą tvarkė aplūžusius vartus, o dabar dar kartą juos sutvarkysime. Nors tie vartai nėra naudojami“, – pažadėjo seniūnas.
Ir savo pažadą tesėjo – dar tą pačią dieną žurnalistams apsilankius Pakutuvėnuose, kapinaitėse virė darbas: seniūnijos darbuotojai kaip tik grėbė ir vežė nukritusius lapus.
Seniūnas patikino, jog artimiausiu metu bus atlikti ir kiti kapinaičių priežiūros darbai, apgenėtos pavojų keliančios medžių šakos. Neliks užmiršti ir vartų bei tvoros remonto darbai.
Reikia tikėtis, kad po mūsų seniūnui perduotų Jadzės pastabų į Pakutuvėnų kapines sugrįš tvarka, o lankytojai galės tinkamai išreikšti pagarbą čia palaidotiems artimiesiems.
Linos RUIBIENĖS nuotrŽada skaitmenizuoti
Pradėję domėtis Pakutuvėnų kapinių istorija bei dabartine situacija atkreipėme dėmesį ir į tai, kad šios kapinės iki šiol nėra skaitmenizuotos.
Kaip sakė Plungės rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė, 2018–2021 metais, vykdant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą, buvo skaitmeninamos tik tos veikiančios ir riboto laidojimo kapinės, kurios tuo metu turėjo teisiškai įregistruotus žemės sklypus. Kadangi Pakutuvėnų kapinių sklypo ribos nebuvo įregistruotos, jos į projektą nepateko.
Visgi situacija turėtų keistis. Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius šiuo metu ruošia dokumentus Pakutuvėnų kapinių sklypo matavimų paslaugos pirkimui. Planuojama, kad sklypas bus galutinai suformuotas 2027 metų pavasarį. Sutvarkius dokumentus ir numačius finansavimą, ateityje į skaitmeninę sistemą galės būti įtrauktos ir Pakutuvėnų kapinaitės.











































Parašykite komentarą