
Kai į Plungės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto posėdžio darbotvarkę būna įtraukta audito ataskaita, paprastai galima tikėtis, kad tikrintojai atskleidė kokių nors „perliukų“. Praėjusį trečiadienį surengtame šio komiteto posėdyje buvo pristatyta Plungės rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos vykdymo audito ataskaita. Žiūrėta, ar 2024–2025 m. programos lėšos buvo planuojamos, skiriamos ir naudojamos laikantis teisės aktų. Auditoriai aptiko trūkumų.
Kai planai didesni už galimybes
Visų pirma dėmesys atkreiptas į tai, kad lėšų planavimo ir skirstymo tvarkoje nepakankamai aiškiai nurodoma, kaip vertinami faktinių ir planuotų pajamų skirtumai.
Kaip sakė auditą atlikusi Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vyriausioji specialistė Nijolė Gurčinė, pastebėta, kad medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo lėšų eilutėje metų gale matomas minusas. O tai reiškia, kad suplanuota ir paskirstyta pinigų daugiau, nei gauta. Tiesa, bendros programos balansas teigiamas.
Šią programą kuruojanti ir kontroliuojanti Vietos ūkio skyriaus vyriausioji specialistė (ekologė) Roberta Jakumienė vėliau paaiškino, kad tai buvo tik vienkartinis atvejis, kai persistengta planuojant lėšas.
Pasak ekologės, šioje eilutėje pinigai atsiranda iš medžiotojų sumokamų įvairių mokesčių ir gali būti skiriami tiems patiems medžiotojams. O minimais 2024 metais buvo surinkta mažiau lėšų, nei suplanuota, ir praktiškai jau buvo paskirstyta, t. y. pasirašytos finansavimo sutartys, tad neliko kitos išeities, kaip „pasiskolinti“ trūkstamą sumą iš kitos programos eilutės.
„Dabar planuojame labai atsargiai, stengiamės kaip įmanoma vėliau pasirašyti finansavimo sutartis, kad tokie dalykai nepasikartotų“, – tikino R. Jakumienė.
12,5 tūkst. eurų tai šen, tai ten
Kontrolieriams vėl užkliuvo Plungės sporto ir rekreacijos centras. Tiesa, ši įstaiga tikrinta ne todėl, kad, liaudiškai sakant, kontrolieriai „užsisėdo“ ant direktoriaus Alvydo Viršilo, o tik dėl to, kad jai buvo skirtas didžiausias finansavimas iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos – 12 500 eurų.
Nagrinėjant šių pinigų panaudojimą kilo nemažai klausimų, nes Sporto ir rekreacijos centras finansavimui gauti paraiškos neteikė. Tiesa, reikia paminėti, jog šie tūkstančiai buvo skirti dar 2024 metais.
Kaip nurodė N. Gurčinė, 2024 m. spalio 22 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Sporto ir rekreacijos centrui buvo skirta 12,5 tūkst. eurų – vaikų mokymui plaukti. „Atrodo, priemonė labai naudinga mūsų vaikams, bet… Kai pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, aiškiai buvo matoma, kam tos lėšos panaudotos“, – kalbėjo specialistė.
Audito ataskaitoje parašyta: 11 165,80 euro – baseino šilumos ir karšto vandens sąnaudos, 1 234,20 euro – sporto apranga, 100 eurų – dovanų kuponas. Pasak N. Gurčinės, pradėjus analizuoti ir paprašius paaiškinimų, gautas atsakymas, jog sportinė apranga buvo perkama ne plaukti besimokantiems vaikams, dovanų kuponas atiteko rangovams.
„Komentare vadovas paaiškino, kad šios lėšos patenka į bendrą centro sąskaitą ir naudojamos, kaip kam reikia, o treneriams buvo mokėta iš sutaupytų lėšų. Klausimas kilo, kodėl teikiant buhalterijai dokumentus nebuvo galima įrašyti, kad skirta trenerių darbo užmokesčiui, o teikiamos sąskaitos, kurios nesusijusios su plaukimu“, – dėstė specialistė. Tiesa, ji paminėjo, kad vaikai tikrai buvo mokomi plaukti, ir kad kažkiek jų tikrai išmoko plaukti, abejonių nekyla. „Kai nėra galutinės ataskaitos apie pasiektą rezultatą, ir iškyla tokių neaiškumų“, – reziumavo auditorė.
Kas kontroliuos?
Kaip jau buvo minėta, Sporto ir rekreacijos centras paraiškos finansavimui gauti neteikė, tad Kontrolės komiteto nariams kilo klausimas, kaip galėjo gauti finansavimą.
Reikia pažymėti, jog Savivaldybės gydytojos Orestos Gerulskienės pateiktas paaiškinimas greitai nuginė bepradedančias lįsti mintis apie „švogerių“ kraštą, kad varnas varnui akies nekerta ir pan. Paaiškėjo, kad, perskirsčius Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, dalis jų atiteko Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba, diskutuodama, kur pinigus būtų galima panaudoti, ir nusprendė, jog geriausias variantas – mokyti plaukti ikimokyklinio amžiaus vaikus. Taigi Sporto ir rekreacijos centras čia – be nuodėmės.
Kitas klausimas – o kaip dėl pinigų panaudojimo pagal paskirtį? Čia ginti Sporto ir rekreacijos centrą stojo ir Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė. Anot jos, logiškai galvojant aišku, kad baseino patalpos turi būti šildomos, kad vanduo taip pat turi būti šiltas, kad reikia mokėti treneriams, bet… Klausimų dėl lėšų panaudojimo nebūtų, jei būtų konkrečiai įvardyta, kiek ir kam tiksliai buvo panaudota.
Galiausiai išaiškėjo, jog kelią neaiškumams užkirstų ir kontrolė. Tiesa, ir čia kilo rimtas klausimas, o kas ją turi vykdyti? Vieni svarstė, jog tai turėtų daryti Buhalterinės apskaitos skyrius, kiti – kad asmuo, renkantis paraiškas.
Galiausiai Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jovita Šumskienė prisipažino, jog „ant popieriaus“ atsakinga už kontrolę yra ji. „Tik klausimas, kaip aš turėčiau vykdyti kontrolę, jei nesu nei tos tarybos narė, nei žinau, kam pinigai buvo skirti?“ – pagrįstai klausė pavaduotoja.
Ko gero, ne taip svarbu, kas vykdys kontrolę, svarbu, kad ji vyktų. Turbūt jokia paslaptis, kad ten, kur yra pinigai, kontrolė būtina. Ir, kaip teigė N. Gurčinė, net jei per metus bus patikrinamos dvi ar trys paraiškos, tai bus signalas kitiems, kad kitais metais gali būti jie. Gal tada nekils noras skirtus pinigus panaudoti truputį kitur, nei nurodyta paraiškoje.









































Parašykite komentarą