
Rietavo aktyvistų štabas buvo sudarytas 1941 m. sausio 7 dieną. Jam vadovauti ėmėsi Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas Jonas Abukevičius. Siekdama išvengti NKVD persekiojimo ir teroro, ši rietaviškių pogrindžio organizacija buvo suskaidyta į mažas grupeles. Vienos grupės nariai nepažinojo kitos narių, o ryšys buvo palaikomas tik per labai patikimus asmenis.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui Lietuvos teritorijoje, toks pasirengimas leido Rietave skubiai sušaukti daugiau kaip 20 ginkluotų vyrų būrį. Sukilėliai sėkmingai perėmė Rietavo valsčiaus kontrolę iš besitraukiančios sovietų valdžios, suformavo vietos savivaldą ir palaikė tvarką, kol miestą užėmė vokiečių kariuomenė.
Labiausiai LAF-o žmonės Rietave nukentėjo per antrąją sovietų okupaciją. Apie šių aktyvistų persekiojimus ir suėmimus sužinome iš išlikusios 1946 m. NKGB Telšių apskrities skyriaus ataskaitos tuomečiam Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisarui generolui majorui D. Jefimovui. Joje rašoma: „Išlaisvinus sovietų Lietuvą iš vokiečių okupantų, dalis Rietavo LAF organizacijos narių pabėgo kartu su vokiečiais arba perėjo į nelegalią padėtį ir į banditų gaujas; dalis jų anksčiau buvo mūsų organų areštuoti.
Nustatyti ir legaliai gyvenantys LAF nariai, kurie dabar stebimi ir tiriami. Buvo užverbuotas vienas iš jų – agentas slapyvardžiu Baržus (gal Beržas ar Barža? – autoriaus pastaba), tačiau jis bylai nepateikė jokios medžiagos.
Tiriant LAF archyvus, rastus išlaisvinus Lietuvą, buvo aptikta vertingų duomenų apie visos organizacijos ir kiekvieno mūsų nustatyto jos dalyvio nusikalstamą veiklą.
Šios grupės likvidavimas pradėtas nuo dviveidžio agento Baržus (matyt, šis žmogus buvo padorus lietuvis, leidęsis užverbuojamas sovietų saugumo, tačiau apie tai pranešęs saviškiams ir tapęs vadinamuoju dvigubu agentu – autoriaus pastaba) ir dar vieno išdaviko arešto. Remiantis jų parodymais buvo suimti likę bendrininkai – iš viso 10 žmonių. Ši operacija buvo įvykdyta rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą išvakarėse.“
Tie 10 rietaviškių patriotų buvo suimti 1946 m. vasario 20-ąją. Tarp jų pirmąja Telšių NKGB įvardijo Oną Vitėnaitę, Antano dukterį, gimusią 1907 m. Rygoje, iki suėmimo dirbusią Šilutės miesto valgykloje. Saugumiečiai akcentavo, jog ši moteris buvo ne tik aktyvi LAF narė, bet ir Rietavo aktyvistų štabo sekretorė. Pogrindžio organizacija jai buvo pavedusi užsiimti slaptaisiais pranešimais, ji glaudžiai bendradarbiavo su Rietavo LAF-o vadu Jonu Abukevičiumi.
Antrasis tarp suimtųjų minimas Stasys Nedzelskis, Marijono sūnus, gimęs 1907-aisiais Vatušiuose. Iki suėmimo šis žmogus dirbo kirpėju, jis taip pat rūpinosi slaptais pranešimais, turėjo ryšių su štabo nariu Anicetu Skruibiu.
Trečiuoju saugumiečių sudarytame sąraše įrašytas Stasys Kelpša, Stasio sūnus, gimęs 1915 m. Rietave. NKGB ataskaitoje šis rietaviškis patriotas apibūdinamas taip: „Kelpša nuo 1941 m. pradžios buvo aktyvus LAF dalyvis. Organizacija jam buvo pavedusi užverbuoti vieną sovietų kariškių vadą, per jį išsiaiškinti jo žinomas paslaptis ir gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vykdydamas šią užduotį, Kelpša surado žmogų, per kurį buvo galima papirkinėti raudonosios armijos vadus ir gabenti žmones į Vokietiją.“
Valstietis Jonas Juška, Juozo sūnus, gimęs 1916-aisiais Rietavo valsčiaus Spraudžio kaime, buvo suimtas gimtojoje sodyboje. Anot sovietų saugumo, „jam buvo pavesta klijuoti antisovietinius lapelius ir dalyvauti pasalose prieš raudonarmiečius, todėl šiame darbe buvo susijęs su vietiniu LAF vadu Antanaičiu.“
Sąraše minimas ir Antanas Lenkšas, Juozo sūnus, gimęs 1892 m. Spraudžio kaime. Jis buvo siuvėjas, iki suėmimo gyveno Vatušių kaime. Jam buvo patikėti slaptieji ryšiai, o kai ateis „tam tikras laikas“, jis privalėjo nutraukti telefono laidus, kad okupantai nebeturėtų ryšio.
Rietavo LAF organizacija svarbią užduotį buvo patikėjusi Vincui Šerėnui, Kazio sūnui, gimusiam 1904 metais. Šis aktyvistas buvo kilęs iš Švenčionių apskrities, iki suėmimo gyveno Rietavo valsčiaus Užupių kaime. Jis privalėjo gerai susipažinti su situacija apylinkėse ir imti burti gyventojus į partizanų grupes ir rengtis pasipriešinti sovietų valdžiai.
Kaziui Vaitkui, Kazio sūnui, gimusiam 1913 m. Rietavo valsčiaus Stirbiškės kaime, anot saugumiečių, „buvo pavesta nuginkluoti kariškių postus ir vokiečių puolimo prieš SSRS metu užimti Rietavo įstaigas. Šiame darbe jis buvo susijęs su LAF aktyvistu Juozu Dargiu.“
Suimtųjų sąraše yra ir dar trijų žmonių pavardės: Viktorija Kontrimienė, Simono duktė, mokytoja, ji gimė 1900 m. Kauno apskrityje, iki suėmimo gyveno Spraudžio kaime, jai buvo inkriminuojama antisovietinė agitacija ir slaptieji ryšiai; Povilas Liutkus, Petro sūnus, gimęs 1905 m., buvo suimtas gimtajame Purvelių kaime, pasak saugumo, jis rūpinosi pogrindžio organizacijos lėšomis, o kai vokiečiai veržėsi į SSRS teritoriją, P. Liutkus saugojo vieną iš tiltų, kad bėgdami rusai jo nesusprogdintų; Antanas Juška, Jono sūnus, gimė 1921 m. Spraudžio kaime, jis buvo įsipareigojęs klijuoti antisovietinius lapelius ir padėti rengti pasalas raudonarmiečiams.
Iki vadinamojo sovietų teismo, buvo tiriama šių žmonių praeities veikla ir jų ryšiai su tuomečiais antisovietinio pogrindžio nariais. Be šio suimtųjų sąrašo, NKGB 1946 m. buvo sudaręs ir dar vieną Lietuvos aktyvistų fronto Rietavo valsčiuje aprašą, jame yra net 39 pavardės.
Tęsinys – kitame „Žemaičio“ numeryje.
Rimantas MĖČIUS















































Parašykite komentarą