Rie­ta­vo ak­ty­vis­tų šta­bas bu­vo su­da­ry­tas 1941 m. sau­sio 7 die­ną. Jam va­do­vau­ti ėmė­si Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės at­sar­gos ka­ri­nin­kas Jo­nas Abu­ke­vi­čius. Siek­da­ma iš­veng­ti NKVD per­se­kio­ji­mo ir te­ro­ro, ši rie­ta­viš­kių po­grin­džio or­ga­ni­za­ci­ja bu­vo su­skai­dy­ta į ma­žas gru­pe­les. Vie­nos gru­pės na­riai ne­pa­ži­no­jo ki­tos na­rių, o ry­šys bu­vo pa­lai­ko­mas tik per la­bai pa­ti­ki­mus as­me­nis.

1941 m. bir­že­lio 22 d. pra­si­dė­jus ka­rui Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je, toks pa­si­ren­gi­mas lei­do Rie­ta­ve sku­biai su­šauk­ti dau­giau kaip 20 gink­luo­tų vy­rų bū­rį. Su­ki­lė­liai sėk­min­gai pe­rė­mė Rie­ta­vo vals­čiaus kont­ro­lę iš be­si­trau­kian­čios so­vie­tų val­džios, su­for­ma­vo vie­tos sa­vi­val­dą ir pa­lai­kė tvar­ką, kol mies­tą užė­mė vo­kie­čių ka­riuo­me­nė.

La­biau­siai LAF-o žmo­nės Rie­ta­ve nu­ken­tė­jo per ant­rą­ją so­vie­tų oku­pa­ci­ją. Apie šių ak­ty­vis­tų per­se­kio­ji­mus ir suė­mi­mus su­ži­no­me iš iš­li­ku­sios 1946 m. NKGB Tel­šių ap­skri­ties sky­riaus ata­skai­tos tuo­me­čiam Lie­tu­vos SSR vals­ty­bės sau­gu­mo liau­dies ko­mi­sa­rui ge­ne­ro­lui ma­jo­rui D. Je­fi­mo­vui. Jo­je ra­šo­ma: „Iš­lais­vi­nus so­vie­tų Lie­tu­vą iš vo­kie­čių oku­pan­tų, da­lis Rie­ta­vo LAF or­ga­ni­za­ci­jos na­rių pa­bė­go kar­tu su vo­kie­čiais ar­ba pe­rė­jo į ne­le­ga­lią pa­dė­tį ir į ban­di­tų gau­jas; da­lis jų anks­čiau bu­vo mū­sų or­ga­nų areš­tuo­ti.

Nus­ta­ty­ti ir le­ga­liai gy­ve­nan­tys LAF na­riai, ku­rie da­bar ste­bi­mi ir ti­ria­mi. Bu­vo už­ver­buo­tas vie­nas iš jų – agen­tas sla­py­var­džiu Bar­žus (gal Ber­žas ar Bar­ža? – au­to­riaus pa­sta­ba), ta­čiau jis by­lai ne­pa­tei­kė jo­kios me­džia­gos.

Ti­riant LAF ar­chy­vus, ras­tus iš­lais­vi­nus Lie­tu­vą, bu­vo ap­tik­ta ver­tin­gų duo­me­nų apie vi­sos or­ga­ni­za­ci­jos ir kiek­vie­no mū­sų nu­sta­ty­to jos da­ly­vio nu­si­kals­ta­mą veik­lą.

Šios gru­pės lik­vi­da­vi­mas pra­dė­tas nuo dvi­vei­džio agen­to Bar­žus (ma­tyt, šis žmo­gus bu­vo pa­do­rus lie­tu­vis, lei­dę­sis už­ver­buo­ja­mas so­vie­tų sau­gu­mo, ta­čiau apie tai pra­ne­šęs sa­viš­kiams ir ta­pęs va­di­na­muo­ju dvi­gu­bu agen­tu – au­to­riaus pa­sta­ba) ir dar vie­no iš­da­vi­ko areš­to. Re­mian­tis jų pa­ro­dy­mais bu­vo suim­ti li­kę bend­ri­nin­kai – iš vi­so 10 žmo­nių. Ši ope­ra­ci­ja bu­vo įvyk­dy­ta rin­ki­mų į SSRS Aukš­čiau­sią­ją Ta­ry­bą iš­va­ka­rė­se.“

Tie 10 rie­ta­viš­kių pa­trio­tų bu­vo suim­ti 1946 m. va­sa­rio 20-ąją. Tarp jų pir­mą­ja Tel­šių NKGB įvar­di­jo Oną Vi­tė­nai­tę, An­ta­no duk­te­rį, gi­mu­sią 1907 m. Ry­go­je, iki suė­mi­mo dir­bu­sią Ši­lu­tės mies­to val­gyk­lo­je. Sau­gu­mie­čiai ak­cen­ta­vo, jog ši mo­te­ris bu­vo ne tik ak­ty­vi LAF na­rė, bet ir Rie­ta­vo ak­ty­vis­tų šta­bo sek­re­to­rė. Pog­rin­džio or­ga­ni­za­ci­ja jai bu­vo pa­ve­du­si už­siim­ti slap­tai­siais pra­ne­ši­mais, ji glau­džiai bend­ra­dar­bia­vo su Rie­ta­vo LAF-o va­du Jo­nu Abu­ke­vi­čiu­mi.

Ant­ra­sis tarp suim­tų­jų mi­ni­mas Sta­sys Ne­dzels­kis, Ma­ri­jo­no sū­nus, gi­męs 1907-ai­siais Va­tu­šiuo­se. Iki suė­mi­mo šis žmo­gus dir­bo kir­pė­ju, jis taip pat rū­pi­no­si slap­tais pra­ne­ši­mais, tu­rė­jo ry­šių su šta­bo na­riu Ani­ce­tu Skrui­biu.

Tre­čiuo­ju sau­gu­mie­čių su­da­ry­ta­me są­ra­še įra­šy­tas Sta­sys Kelp­ša, Sta­sio sū­nus, gi­męs 1915 m. Rie­ta­ve. NKGB ata­skai­to­je šis rie­ta­viš­kis pa­trio­tas api­bū­di­na­mas taip: „Kelp­ša nuo 1941 m. pra­džios bu­vo ak­ty­vus LAF da­ly­vis. Or­ga­ni­za­ci­ja jam bu­vo pa­ve­du­si už­ver­buo­ti vie­ną so­vie­tų ka­riš­kių va­dą, per jį iš­siaiš­kin­ti jo ži­no­mas pa­slap­tis ir gau­ti as­mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą. Vyk­dy­da­mas šią už­duo­tį, Kelp­ša su­ra­do žmo­gų, per ku­rį bu­vo ga­li­ma pa­pir­ki­nė­ti rau­do­no­sios ar­mi­jos va­dus ir ga­ben­ti žmo­nes į Vo­kie­ti­ją.“

Vals­tie­tis Jo­nas Juš­ka, Juo­zo sū­nus, gi­męs 1916-ai­siais Rie­ta­vo vals­čiaus Sprau­džio kai­me, bu­vo suim­tas gim­to­jo­je so­dy­bo­je. Anot so­vie­tų sau­gu­mo, „jam bu­vo pa­ves­ta kli­juo­ti an­ti­so­vie­ti­nius la­pe­lius ir da­ly­vau­ti pa­sa­lo­se prieš rau­do­nar­mie­čius, to­dėl šia­me dar­be bu­vo su­si­jęs su vie­ti­niu LAF va­du An­ta­nai­čiu.“

Są­ra­še mi­ni­mas ir An­ta­nas Lenk­šas, Juo­zo sū­nus, gi­męs 1892 m. Sprau­džio kai­me. Jis bu­vo siu­vė­jas, iki suė­mi­mo gy­ve­no Va­tu­šių kai­me. Jam bu­vo pa­ti­kė­ti slap­tie­ji ry­šiai, o kai ateis „tam tik­ras lai­kas“, jis pri­va­lė­jo nu­trauk­ti te­le­fo­no lai­dus, kad oku­pan­tai ne­be­tu­rė­tų ry­šio.

Rie­ta­vo LAF or­ga­ni­za­ci­ja svar­bią už­duo­tį bu­vo pa­ti­kė­ju­si Vin­cui Še­rė­nui, Ka­zio sū­nui, gi­mu­siam 1904 me­tais. Šis ak­ty­vis­tas bu­vo ki­lęs iš Šven­čio­nių ap­skri­ties, iki suė­mi­mo gy­ve­no Rie­ta­vo vals­čiaus Užu­pių kai­me. Jis pri­va­lė­jo ge­rai su­si­pa­žin­ti su si­tua­ci­ja apy­lin­kė­se ir im­ti bur­ti gy­ven­to­jus į par­ti­za­nų gru­pes ir reng­tis pa­si­prie­šin­ti so­vie­tų val­džiai.

Ka­ziui Vait­kui, Ka­zio sū­nui, gi­mu­siam 1913 m. Rie­ta­vo vals­čiaus Stir­biš­kės kai­me, anot sau­gu­mie­čių, „bu­vo pa­ves­ta nu­gink­luo­ti ka­riš­kių po­stus ir vo­kie­čių puo­li­mo prieš SSRS me­tu užim­ti Rie­ta­vo įstai­gas. Šia­me dar­be jis bu­vo su­si­jęs su LAF ak­ty­vis­tu Juo­zu Dar­giu.“

Suim­tų­jų są­ra­še yra ir dar tri­jų žmo­nių pa­var­dės: Vik­to­ri­ja Kont­ri­mie­nė, Si­mo­no duk­tė, mo­ky­to­ja, ji gi­mė 1900 m. Kau­no ap­skri­ty­je, iki suė­mi­mo gy­ve­no Sprau­džio kai­me, jai bu­vo ink­ri­mi­nuo­ja­ma an­ti­so­vie­ti­nė agi­ta­ci­ja ir slap­tie­ji ry­šiai; Po­vi­las Liut­kus, Pet­ro sū­nus, gi­męs 1905 m., bu­vo suim­tas gim­ta­ja­me Pur­ve­lių kai­me, pa­sak sau­gu­mo, jis rū­pi­no­si po­grin­džio or­ga­ni­za­ci­jos lė­šo­mis, o kai vo­kie­čiai ver­žė­si į SSRS te­ri­to­ri­ją, P. Liut­kus sau­go­jo vie­ną iš til­tų, kad bėg­da­mi ru­sai jo ne­susp­rog­din­tų; An­ta­nas Juš­ka, Jo­no sū­nus, gi­mė 1921 m. Sprau­džio kai­me, jis bu­vo įsi­pa­rei­go­jęs kli­juo­ti an­ti­so­vie­ti­nius la­pe­lius ir pa­dė­ti reng­ti pa­sa­las rau­do­nar­mie­čiams.

Iki va­di­na­mo­jo so­vie­tų teis­mo, bu­vo ti­ria­ma šių žmo­nių praei­ties veik­la ir jų ry­šiai su tuo­me­čiais an­ti­so­vie­ti­nio po­grin­džio na­riais. Be šio suim­tų­jų są­ra­šo, NKGB 1946 m. bu­vo su­da­ręs ir dar vie­ną Lie­tu­vos ak­ty­vis­tų fron­to Rie­ta­vo vals­čiu­je ap­ra­šą, ja­me yra net 39 pa­var­dės.

Tę­si­nys – ki­ta­me „Že­mai­čio“ nu­me­ry­je.

Rimantas MĖČIUS