Tur­būt ne­ma­žai žmo­nių ži­no, kad Plun­gės ra­jo­ne, Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke, bu­vo įkur­tas Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­das. Ja­me – iš me­ta­lo nu­kal­tos obe­lys bu­vu­sioms žy­dų bend­ruo­me­nėms at­min­ti. Žmo­nės pa­me­na grei­čiau­siai ir tai, kad virš šio is­to­ri­ją sau­gan­čio ob­jek­to po ke­le­to me­tų pa­ki­bo iš­li­ki­mo klau­si­mas: rei­kė­jo spręs­ti, ką su so­du da­ry­ti, nes jis bu­vo įkur­tas pri­va­čia­me skly­pe. Išs­kir­ti­nį ob­jek­tą no­rint iš­lai­ky­ti sa­vo te­ri­to­ri­jo­je, Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei te­ko pa­plo­nin­ti pi­ni­gi­nę ir su­gal­vo­ti, ką su šiuo tur­tu da­ry­ti. Pa­na­šu, kad šian­dien išei­tis ras­ta: obe­lys „pri­gis“ Kau­šė­nų ho­lo­kaus­to au­kų at­mi­ni­mo me­mo­ria­le.

Trum­pai pri­min­si­me, kad Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­do idė­ja įgy­ven­din­ta Ja­ko­vo Bun­kos lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do, sau­gan­čio Lie­tu­vos žy­dų pa­vel­dą, ini­cia­ty­va. Kaip ži­no­me, Lie­tu­vo­je per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bu­vo nu­žu­dy­ta apie 96 pro­c. žy­dų. Šis so­das, at­si­ra­dęs Pla­te­lių mies­te­lio pa­šo­nė­je esan­čia­me pri­va­čia­me skly­pe, liu­di­jo skau­dų mū­sų tau­tos is­to­ri­jos pus­la­pį – bu­vo va­di­na­mas sim­bo­liu to, kad pa­sau­ly­je bū­tų ma­žiau blo­gio, ku­rį pa­ty­rė vie­na tau­ta.

Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­das bu­vo su­kur­tas 12 ha plo­te skly­pe esan­čia­me sti­li­zuo­ta­me Lie­tu­vos že­mė­la­py­je. Čia „pa­so­din­ta“ 60 me­ta­li­nių obe­lų, ku­rios skir­tos Plun­gės, Pla­te­lių, Pa­ne­vė­žio, Viekš­nių, Mo­sė­džio, Al­sė­džių, Va­bal­nin­ko, Aly­taus ir Kal­va­ri­jos lit­va­kų bend­ruo­me­nėms at­min­ti. Ant me­džio ka­ban­tys obuo­liai sim­bo­li­za­vo šei­mas, gy­ve­nu­sias to­se bend­ruo­me­nė­se. Šis so­das Plun­gės ra­jo­ne at­si­ra­do be­ne 2014 me­tais ir neil­gai tru­kus ta­po ne tik vie­ti­nės reikš­mės lan­ko­mu ob­jek­tu, bet ir pa­sau­ly­je ži­no­mu 1941–1945 me­tais su­nai­kin­tų Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nių at­mi­ni­mo ženk­lu, ku­ris prii­ma­mas kaip iš­skir­ti­nis me­no kū­ri­nys.

Ta­čiau po ke­le­to me­tų iš­ki­lo bū­ti­ny­bė dis­ku­tuo­ti apie Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­do li­ki­mą. Fon­do at­sto­vas Eu­ge­ni­jus Bun­ka prieš tre­je­tą me­tų kė­lė klau­si­mą dėl jo per­da­vi­mo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, tiks­liau, siū­ly­ta pa­ti­kė­ti so­do prie­žiū­rą Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jui ar Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­ci­jai. Tą­kart iš­sa­ky­ta net min­tis Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­dą per­kel­ti į Še­du­vą, kur bu­vo ku­ria­mas di­de­lis vi­sos Lie­tu­vos žy­dų me­mo­ria­las ir mu­zie­jus, ar per­duo­ti jį ki­toms or­ga­ni­za­ci­joms.

Sauliaus Narkaus nuotr.

Bū­ti­ny­bė svars­ty­ti so­do li­ki­mą at­si­ra­do dėl to, kad jis bu­vo įkur­tas pri­va­čia­me skly­pe. Siū­ly­ta at­skir­ti ir iš­pirk­ti skly­po da­lį, ku­ria­me so­das yra. To­kia ga­li­my­bė, kaip paaiš­kė­jo vė­liau, že­mės sa­vi­nin­kų ne­ten­ki­no.

„Žy­dų bend­ruo­me­nė Plun­gė­je su­da­rė tik­rai di­de­lę da­lį gy­ven­to­jų. Ji į Plun­gės is­to­ri­ją įra­šė dau­gy­bę nu­veik­tų dar­bų: ir mo­kyk­la, ir ban­kas, ir fut­bo­lo ko­man­da. Vis­ko čia esa­me tu­rė­ję. Ši­ta bend­ruo­me­nė Plun­gei da­vė daug, ir mū­sų pa­rei­ga bū­tų iš­sau­go­ti tai, ką žmo­gus pri­va­čia ini­cia­ty­va da­rė. Bet, ži­no­ma, tei­siš­kai, tvar­kin­gai“, – sa­vo nuo­mo­nę tuo­met dėl so­do ir ki­tų at­mi­ni­mo ženk­lų iš­sa­kė vie­tos po­li­ti­kė Vi­da Bon­daus­kie­nė.

So­dy­ba su skly­pu, ku­ria­me „au­go“ Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­das, bu­vo par­duo­ta. Tie­sa, su nau­juo­ju sa­vi­nin­ku bu­vo pa­si­ra­šy­tas su­si­ta­ri­mas, kad jis pen­ke­rius me­tus so­dą iš­sau­gos. Me­ta­li­nės obe­lys pe­rė­jo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ži­nion ne už ačiū. Kad šis is­to­ri­ją ženk­li­nan­tis tur­tas neiš­ke­liau­tų už mū­sų sa­vi­val­dy­bės ri­bų, Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja su­ti­ko su Ja­ko­vo Bun­kos pa­ra­mos ir lab­da­ros fon­do val­dy­to­jų siū­ly­mu už so­dą gau­ti 60 000 eu­rų kom­pen­sa­ci­ją, ją per­ve­dant į fon­do są­skai­tą po 10 000 eu­rų kas pu­sę me­tų. Aiš­kin­ta, kad fon­das tu­rė­jo ne­ma­žai iš­lai­dų ku­riant so­dą.

Tai­gi tas pen­ke­rių me­tų ter­mi­nas praė­jo. Koks Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­do obe­lų li­ki­mas?

Šio­mis die­no­mis kaip tik vyks­ta me­ta­li­nių obe­lų „per­so­di­ni­mo“ dar­bai. Kaip paaiš­kė­jo, pa­si­rū­pin­ti jo­mis Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja pa­ti­kė­jo Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jui. Nau­jo­ji vie­ta, ku­ria­me bus įkur­tas Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­das, – Kau­šė­nų ho­lo­kaus­to au­kų me­mo­ria­las.

Kaip „Labas, Žemaitijai“ ko­men­ta­vo Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­ber­tas Šim­kus, obe­lų „per­so­di­ni­mas“ pra­dė­tas be­ne prieš tris sa­vai­tes. Iš 60 obe­lų da­lis jau sėk­min­gai „au­ga“, ki­tų dar lau­kia įso­di­ni­mo dar­bai. Ti­ki­ma­si per po­rą sa­vai­čių vis­ką už­baig­ti. „Bend­ra­dar­biau­ja­me su fon­do at­sto­vu E. Bun­ka dėl obe­lų per­ga­be­ni­mo. Jis mums la­bai nuo­šir­džiai pa­ta­ria ir pa­gel­bė­ja. Ma­nau, Kau­šė­nų me­mo­ria­las yra la­bai tin­ka­ma vie­ta Lit­va­kų at­mi­ni­mo so­dui. Tam pri­ta­ria ir Eu­ge­ni­jus“, – kal­bė­jo R. Šim­kus.

Be­je, įdo­mu tai, kad pla­nuo­se yra iš­lai­ky­ti vi­są iki šiol bu­vu­sį so­do vaiz­dą, t. y. nau­jo­je vie­to­je ke­ti­na­ma pa­da­ry­ti sti­li­zuo­tą Lie­tu­vos že­mė­la­pį, ku­ris ap­juos Kau­šė­nų me­mo­ria­lo te­ri­to­ri­jo­je pri­si­glau­du­sį so­dą. „Apie tai dis­ku­tuo­ja­me su Sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tu, ki­tais spe­cia­lis­tais. Kol kas dar nė­ra nu­spręs­ta, ko­kie au­ga­lai bus tam pa­si­rink­ti“, – pri­dū­rė di­rek­to­rius. Jis taip pat už­si­mi­nė, jog ne­bus pa­mirš­ta ir pa­ti so­do idė­ja: jei tik at­si­ras no­rin­čių įkur­din­ti dau­giau obe­lų, vi­sa­da bus su­tei­kia­ma tam ga­li­my­bė.