Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Sakralinį Beržoro kaimą iš pirmo žvilgsnio gaubianti ramybės ir santarvės aura gali pasirodyti apgaulinga. Atidesnė praeivio akis tikriausiai jau pastebėjo nuo pernai čia vykstančius pokyčius, palietusius ne vieną sodybą. Sulaukę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) dėmesio, beržoriškiai ardė į valstybinę žemę „įžengusias“ savo tvoras ir vištides, kitus statinius. Tik štai mistiniai laiptai, vedantys, kaip galima numanyti, iš vieno privataus kiemo į viešą maudyklą Beržoro ežero pakrantėje, liko nepajudinti, nors inspektoriai ne sykį juos matavo ir dėl jų pakaušius krapštė. Beržoriškiai spėlioja, kad čia nebus apsieita be įtakingos rankos pagrūmojimo.

Sujudimas Beržoro kaime

„Labas, Žemaitija“ duomenimis, minėtoji inspekcija pernai žingsniais išmatavo kone visą Beržorą. Per kelis mėnesius šiame nedideliame kaimelyje patikrintos kone visos sodybos, pamatuotos jų teritorijos. Inspektoriai aiškinosi, ar beržoriškiai nėra linkę „priglausti“ valstybinę žemę. Kaip žinia, tokių žemės užgrobimų ypač dažnai pasitaiko visokiose paežerėse, o Beržoro pašonėje kaip tyčia tyvuliuoja gražutėlis ežeriukas.

Nereikia nė sakyti, kad pažeidimų buvo rasta, ir ne vienas: kieno tvora į valstybinę žemę „Įlipusi“, kieno – vištidė ar laipteliai, vedantys į paežerę. Pažeidėjai netrukus gavo raštiškus nurodymus ištaisyti šiuos trūkumus ir atlaisvinti valstybinę žemę.

Kas noriai, kas pabumbėdamas ir rodomuoju ar kokiu kitu pirštu inspektorių pusėn pagrūmodamas, šiuos nurodymus įvykdė. Tad dabar važiuodamas pro Beržorą gali puikiai matyti, kur tvoros atsitraukė per kelis metrus nuo kelio.

Regis, tuo ši masinė patikra būtų ir pasibaigusi, jei vietos gyventojų akių nebūtų pradėję badyti gana solidūs laiptai Gaso gatvėje. Laiptai įrengti valstybiniame žemės sklype, o jais palypėjęs atsiduri privataus žemės sklypo prieigose. Todėl turėtų būti lyg ir aišku, kas įrengė laiptus ir jais naudojasi, tačiau VTPSI inspektoriai jokio ryšio tarp neaiškiomis aplinkybėmis valstybiniame sklype atsiradusių laiptų ir jų viršuje esančio privataus sklypo savininko neįžvelgė.

Stebuklų žemė

Vietos gyventojai atvirai kalba apie tai, kad laiptus prieš dešimtmetį įrengė minėto sklypo savininko samdyti darbininkai. Bet VTPSI „Labas, Žemaitijai“ nurodė, kad minėto sklypo savininkas nė viename iš patikrinimų (o jų buvo jau ne vienas) nedalyvavo, tad inspekcijai nepavyko nustatyti statinio autoriaus.

Toks atsakymas perša vienintelę mintį – jei nenori turėti problemų, patikrinime nedalyvauk, su valstybės tarnautojais ir visokio plauko tikrintojais nebendrauk, į jų užklausas neatsakinėk, ir bus ramu.

Žurnalistų kalbinta viena beržoriškė pasakojo, kad ir pati turėjo reikalų su VTPSI, šiai užkliuvo jos tvoros kampas, įsikišęs į valstybinę žemę. „Rašėm raštus, prašėm galimybės tą žemės gabalėlį išsipirkti ar išsinuomoti, tačiau mums buvo pasakyta, kad tokių galimybių nėra – tvoros kampas turi būti nuardytas ir taškas. O čia valstybinėj žemėj stovi rimti laiptai, su poliais, su apšvietimu, ir inspektoriams jie nekliūna. Tas mūsų Beržoras – stebuklų žemė. Kaimo bobulėlės vištides ardė, tvorų kuolus perkėlinėjo, bet kur koks įtakingas žmogus gyvena, ten liko inspektorių nepajudinta. Dėl to žmonės ir pyksta. Regis, visi esame prieš įstatymus lygūs, bet, pasirodo, yra lygesnių“, – stebėjosi moteris.

Seniūnas už tai, kad laiptai liktų

Su minėto sklypo savininku „Labas, Žemaitijai“ susisiekti nepavyko – neradome jo nei namie, nei telefonu. Šiek tiek daugiau detalių pavyko sužinoti iš Platelių seniūno Roberto Gritkaus.

Seniūnas sakė konkrečių įrodymų, kas statė laiptus, neturintis, nerado jų ir inspekcija. Esą palipus tais laiptais pagal išmintą takelį žolėje matyti, kad jais naudojasi ne vieno, o dviejų ar net trijų gretimų sklypų savininkai, todėl seniūnas sakė susidaręs nuomonę, kad yra visuomenės poreikis, jog laiptai liktų.

Jurgitos NAGLIENĖS nuotr.

Bet tada natūraliai kyla klausimas, kodėl savo laiptus ar tvoras turėjo nuardyti kiti beržoriškiai? Juk jie taip pat – visuomenės dalis.

„Aš tiems žmonėms, kurie kelia tokius klausimus, jau ne kartą aiškinau, ir jums galiu paaiškinti. Jūsų minimi laiptai visu savo ilgiu ir pločiu yra valstybiniame sklype ir nesiriboja su privačiu sklypu, todėl gali būti teisiškai paimti visuomenės poreikiams. Tuo tarpu kitose sodybose tos tvoros ar laiptai driekėsi iš privačių sklypų į valstybinius, todėl tokių statinių niekaip neįforminsi kaip Savivaldybės nuosavybės. Toks ir skirtumas“, – paaiškino seniūnas.

Dovanotam arkliui į dantis nežiūrės

Sutapimas ar ne, bet pernai pavasarį, kai VTPSI pradėjo Beržoro kaimo patikrinimą, Plungės rajono savivaldybės administracija inicijavo dviejų sklypų šiame kaime paėmimo visuomenės reikmėms procedūras. Lyg tyčia, viename iš tų sklypų ir stovi aptariami laiptai. Savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Živilės Bieliauskienės teiravomės, koks šių laiptų likimas.

„Šiuo metu, Platelių seniūnijos teikimu, atliekami Beržoro kaime, Gaso gatvėje, valstybinės žemės sklype esančių tako ir laiptų kadastriniai matavimai. Savivaldybė galutinio sprendimo dėl šių laiptų ir tako teisinio statuso dar nėra priėmusi. Atlikus kadastrinius matavimus ir įvertinus turimus duomenis, klausimas dėl galimos teisinės registracijos bus teikiamas svarstyti Plungės rajono savivaldybės tarybai“, – paaiškino vedėja.

Ž. Bieliauskienės teiravomės ir to, kiek Savivaldybei kainuos šių laiptų įteisinimas, tačiau aiškaus atsakymo irgi negavome. Vedėja paaiškino, kad galimi kaštai paaiškės atlikus statinio matavimus. Tad štai tokia įdomi situacija susiklostė Beržoro kaime. Ko ji pamoko mus? Akivaizdžios gyvenimiškos tiesos, kad jei jau gudrauti, tai taip, kad niekas už skverno nepagautų. Jei nepatogu stačiu šlaitu iki ežero kepurnėtis, statyk laiptus valstybinėj žemėj, tik taip, kad jie nė krašteliu su tavo sklypu nesiliestų. Jei kortos sukris palankiai, Savivaldybė perims tavo statinį po savo sparneliu, remontuos jį ir prižiūrės, o tau beliks jo patogumais džiaugtis.