Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės Dau­gė­dų kai­me pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti vie­ną di­džiau­sių bio­me­ta­no ga­myk­lų Lie­tu­vo­je. Pro­jek­to mas­tai ne­ma­ži – ga­myk­la per me­tus ga­lės pa­ga­min­ti iki 18,25 mln. ku­bi­nių met­rų du­jų. Ta­čiau kol in­ves­tuo­to­jai pla­nuo­ja ža­lią­ją ener­gi­ją, vie­tos žmo­nėms tu­rė­tų rū­pė­ti ge­ro­kai že­miš­kes­ni klau­si­mai: kiek mėš­lo kas­dien bus at­ve­ža­ma, kiek sunk­ve­ži­mių va­žiuos vie­tos ke­liais, ar ga­myk­los kva­pus bus ga­li­ma užuo­sti gy­ven­vie­tė­je?

Pro­jek­tas – že­mės ūkio bend­ro­vės „Mi­ni­ja“ te­ri­to­ri­jo­je

Bio­me­ta­no ga­myk­lą ke­ti­na­ma sta­ty­ti že­mės ūkio bend­ro­vės „Mi­ni­ja“ te­ri­to­ri­jo­je. Vie­šai skel­bia­ma, kad pro­jek­tą vys­to šia­me kai­me re­gist­ruo­ta kon­sul­ta­ci­jų pa­slau­gų įmo­nė „Sfarm gas“.

Pro­jek­tas dar ver­ti­na­mas ap­lin­ko­sau­gos po­žiū­riu. Ta­čiau bū­si­mos ga­myk­los pa­jė­gu­mai jau nu­ma­ty­ti ga­na konk­re­čiai. Pir­ma­ja­me eta­pe pla­nuo­ja­ma per me­tus pa­ga­min­ti apie 13,6 mln. ku­bi­nių met­rų du­jų. At­si­ra­dus pa­pil­do­mam ža­lia­vų kie­kiui, ga­my­bos pa­jė­gu­mai bū­tų di­di­na­mi iki 18,25 mln. ku­bi­nių met­rų per me­tus.

Tai reikš­tų, kaip jau mi­nė­jo­me, kad Dau­gė­duo­se at­si­ras vie­na di­džiau­sių to­kių ga­myk­lų Lie­tu­vo­je.

Pag­rin­di­nė ža­lia­va – mėš­las

Bio­du­joms ga­min­ti nu­ma­to­ma nau­do­ti gal­vi­jų ir paukš­čių mėš­lą, taip pat šiau­dus ir ku­ku­rū­zų si­lo­so li­ku­čius. No­rint iš mėš­lo ir ki­tų or­ga­ni­nių ža­lia­vų kas­met pa­ga­min­ti mi­li­jo­nus ku­bi­nių met­rų du­jų, ža­lia­vos tu­ri bū­ti kaž­kaip pri­sta­ty­tos į ga­myk­lą. Ga­my­bo­je pla­nuo­ja­ma nau­do­ti mėš­lą ir ki­tas or­ga­ni­nes ža­lia­vas, gau­na­mas „Mi­ni­jos“ bend­ro­vė­je, o ki­ta da­lis jų bus at­ve­ža­ma.

Dau­gė­diš­kiams ir ne tik jiems tu­rė­tų kil­ti klau­si­mai: kiek to­nų mėš­lo per me­tus pla­nuo­ja­ma su­vež­ti? Iš ko­kio at­stu­mo ir ko­kiu marš­ru­tu jis bus ga­be­na­mas? Ir dar jaut­res­nė te­ma – kva­pai… Rie­ta­viš­kiai, pe­lai­tiš­kiai ir ki­ti gyvenantys ar­čiau Ka­la­ku­tiš­kės kai­mo, ku­ria­me yra įsi­kū­ru­si UAB „Bio­vast“, ži­no, kas tai yra į ap­lin­ką pa­ten­kan­tis ga­my­bi­nis kva­pas, kaip jis vei­kia ap­lin­ki­nių vie­to­vių žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę.

Me­ras pa­vo­jaus var­pais ne­skam­bi­na

Ko­kie klau­si­mai ky­la Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės va­do­vui ir kaip vertina projektą, do­mė­jo­mės su­si­sie­kę su me­ru An­ta­nu Čer­nec­kiu.

Iš po­kal­bio su Sa­vi­val­dy­bės va­do­vu su­pra­to­me, kad jo po­žiū­ris į nau­jos ga­myk­los atsiradimą – op­ti­mis­ti­nis: nors to­kio­se ga­myk­lo­se įku­ria­ma ir ne­daug dar­bo vie­tų, eko­no­miš­kai Sa­vi­val­dy­bei nau­jos in­ves­ti­ci­jos nau­din­gos. Anot me­ro, jei­gu bus su­per­ka­mos ža­lia­vos iš vie­ti­nių ūkių, tai nau­dą pa­jaus ir žem­dir­biai.

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad Vo­kie­ti­jo­je, Zar­be­ke, ne kar­tą lan­kė­si bio­me­ta­no du­jų ga­myk­lo­je. „Bu­vau per 10 met­rų nuo įren­gi­nio, ma­čiau, kaip pil­do­mi re­zer­vua­rai – jo­kio kva­po, jo­kios tar­šos. Iš­pi­lant sru­tas nau­do­ja­mos spe­cia­lios ran­ko­vės, tad nė la­šas ant že­mės ne­nuk­ren­ta. Jei­gu to­kios tech­no­lo­gi­jos nu­ma­to­mos nau­do­ti ir Dau­gė­duo­se pla­nuo­ja­mo­je sta­ty­ti bio­me­ta­no ga­myk­lo­je, kva­po gal­būt bus ma­žiau, nei da­bar jo esa­ma iš kar­vių fer­mų“, – pa­sa­ko­jo A. Čer­nec­kis.

Jis taip pat pri­mi­nė, kaip žmo­nės bi­jo­jo, kai ša­lia Rie­ta­vo bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti Kau­no „Ši­lo“ ga­myk­la. „Da­bar dėl jos jo­kių pro­ble­mų, ne­sa­me iš vi­so skun­dų dėl šios ga­myk­los veik­los tu­rė­ję. Jei­gu ran­kas su­dė­ję sė­dė­si­me, nie­ko ir ne­tu­rė­si­me. To­dėl ne­tu­riu prie­žas­ties skam­bin­ti pa­vo­jaus var­pais“, – sa­vo nuo­mo­nę apie pla­nuo­ja­mas vers­lo in­ves­ti­ci­jas iš­sa­kė me­ras.

Bio­me­ta­no ga­my­bos sek­to­rius spar­čiai ple­čia­si

Skel­bia­ma, kad Dau­gė­duo­se pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti še­šis maž­daug 10 met­rų aukš­čio bio­reak­to­rius. Juo­se iš or­ga­ni­nių ža­lia­vų bū­tų ga­mi­na­mos bio­du­jos, ku­rios vė­liau bū­tų iš­va­lo­mos iki bio­me­ta­no ko­ky­bės. Pa­ga­min­tos du­jos vamz­dy­nu per Rie­ta­vo skirs­ty­mo sto­tį bū­tų per­duo­da­mos į bend­rą Lie­tu­vos du­jų tink­lą. Po ga­my­bos li­kęs di­ges­ta­tas ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mas že­mės ūky­je kaip trą­ša.

Tai yra vie­nas iš bio­me­ta­no ga­my­bos pri­va­lu­mų – ūkiuo­se su­si­da­ran­čios or­ga­ni­nės at­lie­kos tam­pa ener­gi­jos ža­lia­va, o po fer­men­ta­ci­jos li­ku­sios mais­ti­nės me­džia­gos ga­li bū­ti grą­ži­na­mos į dir­vo­že­mį. Bio­me­ta­no ga­my­ba Lie­tu­vo­je iš es­mės pra­si­dė­jo tik 2023 me­tais, ta­čiau sek­to­rius spar­čiai ple­čia­si. Bio­me­ta­nas ga­li pa­keis­ti da­lį iš­kas­ti­nių gam­ti­nių du­jų ir bū­ti nau­do­ja­mas trans­por­tui, pra­mo­nė­je ir šil­dy­mui.

Eu­ro­pos Są­jun­ga taip pat ska­ti­na šio ku­ro ga­my­bą. „RE­Po­we­rEU“ pla­ne nu­ma­ty­ta iki 2030 me­tų ES pa­siek­ti 35 mlrd. ku­bi­nių met­rų me­ti­nę bio­me­ta­no ga­my­bą.

Jaut­riau­si klau­si­mai – triukš­mas, kva­pas, ke­liai

Tai­gi Dau­gė­dų pro­jek­tas ati­tin­ka bend­rą Eu­ro­pos ža­lio­sios ener­ge­ti­kos kryp­tį. Ta­čiau… už na­cio­na­li­nių ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jų ir mi­li­jo­nų ku­bi­nių met­rų du­jų yra konk­re­ti gy­ven­vie­tė ir jo­je gy­ve­nan­tys žmo­nės.

Nors į rugp­jū­čio 18 die­ną Dau­gė­dų se­niū­ni­jo­je su­reng­tą vie­šą vi­suo­me­nės su­pa­žin­di­ni­mą su po­vei­kio vi­suo­me­nės svei­ka­tai ver­ti­ni­mo ata­skai­ta vie­tos gy­ven­to­jai ne­su­si­rin­ko, jų in­te­re­sams at­sto­va­vo se­niū­nė As­ta Glo­bie­nė: „Jaut­riau­si mums klau­si­mai – triukš­mas, kva­pas, ke­liai. Bu­vau pa­ti­kin­ta, kad nei triukš­mo, nei smar­vės leis­ti­nos nor­mos ne­bus vir­šy­tos.“

Nau­jo­ji ga­myk­la pla­nuo­ja­ma vi­sai ne­to­li že­mės ūkio bend­ro­vės „Mi­ni­ja“ pa­sta­tų, ša­lia as­fal­tuo­to ke­lio. Mėš­las ir ki­ta bio­ma­sė į ga­myk­lą iš „Mi­ni­jos“ fer­mų at­ke­liau­tų vamz­džiais. „Bu­vau pa­ti­kin­ta, kad to­kio in­ten­sy­vaus kva­po, koks bū­na ter­piant sru­tas į lau­kus, ne­si­jaus“, – sa­kė se­niū­nė.

Bio­me­ta­no jė­gai­nė praė­ju­siais me­tais ati­da­ry­ta Ša­kių ra­jo­no Griš­ka­bū­džio se­niū­ni­jo­je. A. Glo­bie­nė pa­skam­bi­no ko­le­goms ša­kiš­kiams ir iš­gir­do, kad iki ga­myk­lai pra­dė­jus veik­ti kva­pas iš fer­mų bū­da­vo stip­res­nis.

„Bio­me­ta­no ga­my­ba Lie­tu­vo­je yra ga­na nau­jas da­ly­kas. Nė vie­nas ne­ži­no­me, kaip bus, jei­gu ga­myk­la bus pa­sta­ty­ta. Bet tu­ri­me įver­tin­ti tai, kad atei­na in­ves­ti­ci­jos, at­si­ras iki 10 nau­jų dar­bo vie­tų“, – kal­bė­jo se­niū­ni­jos va­do­vė.