Plungės viešosios bibliotekos nuotr.Garsiąją alpinistę pristatantis stendas įrengtas nepaprastoje vietoje. Jis stovi greta buvusio M. Oginskio dvaro prižiūrėtojo ir orkestro muzikanto Jono Petkūno namo pamatų. Būtent šiame senelių name 1943 metais V. Rutkevič ir gimė.
Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės Otilijos Juozapaitienės teigimu, apie Plungėje gimusią alpinistę mūsų mieste žino toli gražu ne daugelis.
To priežastis gana banali – paprasčiausias informacijos trūkumas. Pati O. Juozapaitienė apie V. Rutkevič sužinojo tik 2017 metais. 2018-aisiais, bibliotekos ir Savivaldybės rūpesčiu, nedidelė gatvelė, kurioje gimė ir augo būsima aukščiausių pasaulio viršūnių užkariautoja, pavadinta jos vardu. Kartu imta galvoti ir apie informacinį stendą, kuris plungiškiams ir miesto svečiams pristatytų šią asmenybę.
„Prie kiekvieno žymaus objekto yra stendas. Apie tokius dalykus žmones būtina informuoti. Taigi, pagalvojau, kodėl visų nesupažindinus su šioje vietoje gimusia garsiąja alpiniste. Suprantama, kad tokiam dalykui reikalingas finansavimas. Ėmėme rinkti lėšas. Labai tikėjomės, jog stendas atsiras. Idėjai pritarė ir Plungės turizmo informacijos centro direktorė (TIC) Sandra Kasmauskienė – TIC skyrė dalį sumos. Mano tikslas buvo paskleisti žinią apie šią asmenybę“, – apie sumanymo įgyvendinimo niuansus kalbėjo bibliotekininkė.
Plungės TIC vadovė S. Kasmauskienė „Labas, Žemaitijai“ atskleidė, kad informacinio stendo įrengimas atsiėjo maždaug pusantro tūkstančio eurų.
O. Juozapaitienė teigė pastebėjusi, kad įdėtos pastangos duoda vaisių. Bibliotekininkės sutiktiems plungiškiams alpinistės vardas jau nebe mįslė. Tokie pasikeitimai V. Rutkevič entuziastę labai džiugina.
Neseniai atsiradęs stendas – ne pirmasis bandymas pagerbti Plungėje gimusią sportininkę. Štai praėjusių metų spalį bibliotekoje buvo surengta dokumentinio filmo „Paskutinė ekspedicija“ apie V. Rutkevič peržiūra.
Dar 2017 metais Plungėje viešėjo rašytoja, knygos apie alpinistę „Vanda. Pasakojimas apie stiprybę: gyvenimą ir mirtį. Vandos Rutkevič istorija“ autorė Anna Kaminska. Pastaroji knyga tapo nemenku galvosūkiu, mat tuo metu knyga buvo išleista tik lenkų kalba. Smalsumo vedami bibliotekos lankytojai ėmė raginti ją išversti.
Visgi apie knygos išleidimą lietuvių kalba imta svarstyti tik po kelerių metų. „Gavome lietuvišką vertimą leisti patys. Tai buvo gana sudėtinga, darbai užtruko beveik trejus metus. Ieškojome rėmėjų. Kainavo vertimas, leidyba, fotografijų autorinės teisės“, – leidybos iššūkiais dalijosi O. Juozapaitienė.
E. Murauskienės archyvo nuotr.Lietuviškas leidinio variantas dienos šviesą išvydo 2023 metais. Tada prasidėjo knygos viešinimas. Ji pristatyta Plungėje, vėliau – Vilniuje, Knygų mugėje, taip pat Signatarų namuose bei Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos leidėjai taip apsilankė ir Kauno sporto muziejuje.
Įdomu tai, jog pastaroji knyga savotiškai padėjo atsirasti ir neseniai iškilusiam stendui. Anot O. Juozapaitienės, stendo įrengimui dosniau paaukoję žmonės šį leidinį gaudavo dovanų.
Galima drąsiai teigti, kad V. Rutkevič priklausė alpinistų elitui. Alpinistei pavyko įkopti į aštuonias didžiausias pasaulio viršukalnes. Plungėje gimusi sportininkė 1978 metais įkopė į Everestą. Antroji pasaulio viršūnė – K2 – moteriai pakluso 1986 metais. Deja, trečiasis pagal aukštį pasaulio kalnas Kančendžanga buvo lemtingas. V. Rutkevič žuvo 1992 metų pavasarį. Jos palaikai taip ir nebuvo rasti.












































Parašykite komentarą