
„Tokie atvejai nėra naujiena. Bjauriausia – abejingumas“, – tokio komentaro sulaukėme iš Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio, kai paprašėme išsakyti savo nuomonę dėl spalio 5-osios incidento, kai nepilnametės merginos mušė bendraamžę kitų nepilnamečių akivaizdoje. Tiesa, papildomos informacijos iš skyriaus vedėjo ir Savivaldybės administracijos spalio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdyje pageidavo ir tarybos narė Vida Bondauskienė.
Turbūt apie šį incidentą niekas nebūtų sužinojęs, jei ne spalio gale išplatintas Generalinės prokuratūros pranešimas apie atnaujintą ikiteisminį tyrimą. Tada ir paaiškėjo, kad šių metų spalį į Plungės rajono policijos komisariatą kreipėsi nepilnametės merginos mama, teigdama, kad jos dukra buvo sumušta viešoje vietoje. Pareiškime nurodyta, kad Plungės mieste, vienos mokyklos sporto aikštyne, trys pilnametystės nesulaukusios merginos tampė nukentėjusiąją už plaukų, parvertė ant žemės, mušė ir grasino. Turimais pirminiais duomenimis, šį įvykį stebėjo ir filmavo ne viena dešimtis kitų nepilnamečių.
Gautą pranešimą išnagrinėjęs Plungės rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnas įvykį kvalifikavo kaip galimą viešosios tvarkos pažeidimą, už kurį baudžiamoji atsakomybė kyla sulaukus 16 metų, todėl buvo priimtas nutarimas ikiteisminio tyrimo nepradėti, nes galimai įvykyje dalyvavę asmenys yra jaunesni, nei įstatyme nurodyta amžiaus riba.
Susipažinusi su surinkta pirmine medžiaga Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė su tokiu vertinimu nesutiko ir panaikino nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tad bus siekiama išsamiai ištirti nukentėjusiosios patirtų sužalojimų pobūdį ir mastą, įvertinti padarytą žalą, nustatyti visus įvykyje dalyvavusius asmenis, jų tikslų amžių, konkrečius jų veiksmus ir vaidmenį. Taip pat bus tikrinama versija, ar prieš nepilnametę panaudotas smurtas galėjo būti suplanuotas iš anksto, ar prie jo organizavimo galėjo prisidėti ir daugiau asmenų.
Labai dažnai tenka girdėti apie pažeidžiamas vaikų teises, o jei kalba sukasi apie nepilnamečius, tada išvis geriau nieko nežinoti. Sutikime, kad, išgirdus apie nepilnamečių žiaurumą, daugeliui sukirba mintis, kad jų nebaudžiamumas ir „gimdo“ tokius smurto atvejus.
Kaip ir minėta, kai prokuratūra išplatino informaciją, klausimų kilo ir V. Bondauskienei.
Nors Generalinė prokuratūra ir nebuvo įvardijusi konkrečios mokyklos, politikės lūpomis incidento vieta buvo atskleista – Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos sporto aikštynas.
Remdamasi turima informacija, V. Bondauskienė norėjo sužinoti, kada tiksliai apie incidentą sužinojo „Ryto“ pagrindinės ir kitų mokyklų, kurių mokiniai dalyvavo šiame įvykyje, vadovai ir Švietimo ir sporto skyrius, kokių veiksmų buvo imtasi, kaip vertinama saugumo situacija ir infrastruktūra ugdymo įstaigų sporto aikštynuose, kokių papildomų skubių pilietiškumo, empatijos ir emocinio intelekto ugdymo priemonių bus imtasi rajono mokyklose, kad būtų sprendžiama pasyvaus stebėtojo problema, kokios patyčių ir smurto prevencijos programos šiuo metu įgyvendinamos mokyklose ir kaip vertinamas jų efektyvumas ir kt.
„Šis incidentas rodo ne tik fizinio saugumo spragas, bet ir gilią sisteminę problemą, susijusią su smurto stebėtojų elgesiu, jaunimo empatijos trūkumu“, – pažymėjo politikė.
Į kai kuriuos V. Bondauskienės užduotus klausimus telefonu G. Rimeikis atsakė ir žurnalistams.
Skyriaus vedėjas nurodė, kad apie incidentą jis buvo informuotas jau kitą dieną. Tiesa, mokyklos vadovybė iš vakaro buvo girdėjusi kalbas, kad vaikai esą bijo eiti į mokyklą dėl vykusių muštynių. Spalio 6-ąją nukentėjusios merginos mama kreipėsi į mokyklą prašydama vaizdo įrašų.
„Tada mokyklos vadovybę šiek tiek nustebino tai, kad kreipiasi ne policijos pareigūnai, kaip būna įprastai, o mama. Kiek žinau, pati mokykla patarė mamai kreiptis į policiją“, – telefonu pasakojo G. Rimeikis.
Skyriaus vedėjo žiniomis, konfliktas prasidėjo prie kavinukės „Takava“. Įvykio – mušimo, stebėjimo, filmavimo – dalyviai buvo įvairių mokyklų mokiniai. Po incidento iškart sušaukta vaiko gerovės komisija, atlikti kiti veiksmai, kurie įprastai atliekami.
Kaip teigė G. Rimeikis, smurto prevencija mokyklose tikrai vykdoma. O paklaustas, kodėl jauni žmonės prarado empatiją ir linksminasi stebėdami, kaip kenčia jų bendraamžė, jis kalbėjo: „Gal čia pasekmė per Lietuvą nuvilnijusių žinių apie nepilnamečių smurtą? Bet pasakysiu ir labai nuvalkiotą frazę, kad viskas prasideda šeimoje. Juk atjautos, pagarbos kitam, empatijos pagrindai padedami ten. O mokykla tik vysto tai, kas pradėta šeimoje. Jei vaiko šeimoje to trūksta, kaip mokytojui to išmokyti? Tokie atvejai nėra naujiena. Bjauriausia – abejingumas.“
Skyriaus vedėjas pridūrė, jog šiais metais tai buvo aštuntas muštynių rajono mokyklose atvejis.













































Parašykite komentarą