DI sukurta nuotr.Migracija tapo matoma ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 2026 metų rugsėjį Lietuvoje jau buvo išnaudota visa metinė darbo pagrindu atvykstančių užsieniečių kvota – 24 706 vietos. Užsienio šalių piliečiai vairuoja transporto priemones, dirba fabrikuose, stato namus. Ar Plungė ir Rietavas patrauklūs imigrantams? Ar užsieniečiai čia atvyksta tik kuriam laikui, ar planuoja tapti vietos gyventojų kaimynais?
Plungėje įsidarbino 22, Rietave – 11 užsieniečių
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Plungės rajone įsidarbino 22 sistemoje registruoti užsienio šalių piliečiai. Iš jų 17 buvo ukrainiečiai. Dvidešimt žmonių įsidarbino neterminuotai, du – terminuotai.
Rietavo savivaldybėje per tą patį laikotarpį įsidarbino 11 registruotų užsieniečių, iš kurių devyni – Ukrainos piliečiai. Visi jie gavo neterminuotą darbą.
Palyginimui, per visus 2025 metus Plungės rajone įsidarbino 41 Užimtumo tarnyboje registruotas užsienietis, iš jų 34 – Ukrainos piliečiai. Rietave tokių žmonių buvo 15, iš jų 14 – ukrainiečiai.
Tiesa, šių skaičių negalima laikyti bendru Plungėje ir Rietave dirbančių užsieniečių skaičiumi. Užimtumo tarnyba skaičiuoja tik savo informacinėje sistemoje registruotus klientus. Todėl dalis tiesiogiai pas darbdavius įsidarbinusių užsieniečių į šią statistiką nepatenka.
Įmonėse dirbantys darbo migrantai moka mokesčius, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigia, kad administruojant socialinio draudimo įmokas ir išmokas asmens pilietybė nėra kriterijus, pagal kurį būtų formuojama įmokų ar išmokų statistika. Todėl „Sodros“ statistinėse ataskaitose tokio duomenų pjūvio nėra.
Darbų spektras – nuo maisto pramonės iki statybų
Užimtumo tarnybos duomenys leidžia pamatyti ir tai, kokius darbus renkasi arba gauna užsieniečiai.
2026 metų sausio–rugsėjo mėnesiais Plungės rajone jie darbinosi virėjais ir jų padėjėjais, valytojais, pardavėjais, ūkio darbuotojais, pagalbiniais statybos ir apdirbamosios pramonės darbininkais, gyvulininkystės ūkių darbuotojais, paukščių augintojais, mėsininkais, žuvų darinėtojais, maisto pusgaminių ruošėjais, vamzdynų ir inžinerinių sistemų montuotojais. Tarp profesijų yra ir mokytojo padėjėjo darbas.
Rietavo savivaldybėje užsieniečiai dirbo elektros linijų įrengėjais ir taisytojais, stacionariųjų įrenginių ir mašinų operatoriais, mėsininkais, žuvų darinėtojais, maisto pusgaminių ruošėjais, statytojais, pagalbiniais apdirbamosios pramonės darbininkais ir virėjų padėjėjais.
2026 metais Plungės rajone darbinosi Ukrainos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lenkijos ir Prancūzijos piliečiai. Rietave – Ukrainos ir Estijos piliečiai.
Užimtumo tarnyboje registruojasi gerokai mažiau užsieniečių
Įdomi tendencija matoma vertinant ilgesnį laikotarpį. 2022 metais Plungės rajono savivaldybėje Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 150 užsieniečių. 2023 metais jų buvo 60, 2024-aisiais – 53, 2025-aisiais – 36, o 2026 metais – 33.
Rietave pokytis taip pat ryškus: 2022 metais registruoti 48 užsieniečiai, 2023 metais – 21, 2024-aisiais – 13, 2025-aisiais – 17, o 2026 metais – 6.
Šiuos skaičius reikėtų vertinti atsargiai – jie neparodo bendro savivaldybėse gyvenančių ar dirbančių užsieniečių skaičiaus. Tačiau Užimtumo tarnybos klientų statistikoje matomas aiškus sumažėjimas, palyginti su 2022 metais, kai prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuvą pasiekė didelis karo pabėgėlių srautas.
Mokyklose – 95 užsienio pilietybę turintys vaikai
Migracijos procesai matomi ir mokyklose. 2026 metų rugsėjo 1-osios duomenimis, Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigose mokosi 86 užsienio valstybių piliečiai.
Didžiausia grupė – Ukrainos piliečiai. Jų yra 56, arba 65,17 proc. visų užsienio pilietybę turinčių mokinių. Dar 24 mokiniai yra Airijos piliečiai, keturi – Baltarusijos, po vieną – Didžiosios Britanijos ir Rusijos.
Rietavo savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokosi devyni užsienio piliečiai – visi Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Septyni jų yra Ukrainos, vienas – Airijos, vienas – Rusijos pilietis. Taigi ukrainiečiai sudaro apie 78 proc. Rietavo užsienio pilietybę turinčių mokinių. Tverų gimnazijoje tokių mokinių nėra.
Rietave naujų užsienio pilietybę turinčių mokinių šiais mokslo metais nesulaukta.
Plungės rajone užsienio pilietybę turinčių mokinių skaičius per metus sumažėjo. 2025 metų spalio 1 dieną jų buvo 105, o 2026 metų rugsėjo pradžioje – 86. Tai 19 mokinių, arba maždaug 18 proc., mažiau.
Sudėjus abiejų savivaldybių duomenis, Plungės ir Rietavo bendrojo ugdymo įstaigose šiais mokslo metais mokosi 95 užsienio pilietybę turintys mokiniai, iš kurių 63 – Ukrainos piliečiai.
Kalbos mokėjimas išlieka vienu svarbiausių sėkmingos integracijos veiksnių. Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus teigimu, kiekvienam iš kitos šalies atvykusiam ir lietuviškai nekalbančiam vaikui pradžia kelia iššūkių. Pastebima, kad jaunesni vaikai paprastai greičiau integruojasi ir išmoksta lietuvių kalbą.
Iš užsienio atvykusiems mokiniams skiriamos lietuvių kalbos konsultacijos. Tačiau dauguma užsienio pilietybę turinčių mokinių Lietuvoje gyvena ne pirmus metus, todėl kasdien bendrauti lietuviškai jiems jau nėra sudėtinga. Lengviau integruotis ir angliškai kalbantiems vaikams – anglų kalbą supranta nemaža dalis jų bendraamžių. Daugiau bendravimo sunkumų iš pradžių gali kilti rusiškai kalbantiems mokiniams.
Rietavo savivaldybė taip pat įvardija lietuvių kalbą kaip pagrindinį iššūkį. Nuo jos mokėjimo priklauso ne tik bendravimas, bet ir mokomųjų dalykų rezultatai. Atvykusiems vaikams skiriamos papildomos lietuvių kalbos pamokos, kurias veda pradinių klasių ir lietuvių kalbos mokytojos.
Savivaldybės vertinimu, vaikai apskritai integruojasi gana sėkmingai, nors iš pradžių dažniau linkę tarpusavyje bendrauti gimtąja kalba.
Lietuvoje kas penktas darbo ginčas – su užsieniečiu
Vietos situaciją papildo Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, parodantys kitą migracijos pusę – užsieniečių teisių apsaugą darbo rinkoje.
2025 metais Lietuvoje buvo išnagrinėti 8 899 prašymai dėl darbo ginčų. 2 046 iš jų buvo susiję su užsieniečiais. Tai sudarė apie 23 proc. visų išnagrinėtų darbo ginčų.
2026 metų pirmąjį pusmetį iš 4 839 išnagrinėtų prašymų 893 buvo susiję su užsieniečiais – apie 19 proc. visų ginčų. Didžioji dalis tokių atvejų susijusi su trečiųjų šalių piliečiais. 2025 metais daugiausia išnagrinėta ginčų su Baltarusijos piliečiais – 488, Tadžikistano – 380, Ukrainos – 342, Uzbekistano – 338, Kirgizijos – 161. Ryškiausia problema – darbo užmokestis. 2025-aisiais su juo buvo susiję apie 80,2 proc. trečiųjų šalių piliečių reikalavimų. Šių metų pirmąjį pusmetį ši dalis siekė apie 77,7 proc.
2026 metų pirmąjį pusmetį pirmoje vietoje jau buvo Uzbekistano piliečiai – išnagrinėti 208 prašymai. Toliau rikiavosi Baltarusijos – 175, Ukrainos – 142 ir Tadžikistano piliečiai – 132 prašymai. Valstybinė darbo inspekcija nepaminėjo nė vieno darbo ginčo, susijusio su užsieniečiais, Plungės rajone ar Rietavo savivaldybėje.
Plungės ir Rietavo duomenys neleidžia kalbėti apie vieną paprastą migracijos tendenciją – užsieniečiai yra vietos darbo rinkos ir švietimo sistemos dalis.















































Parašykite komentarą