Prieš ku­rį lai­ką Lie­tu­vo­je, kad bū­tų ap­sau­go­ti smur­tą ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je pa­ti­rian­tys as­me­nys, bu­vo įves­tas ap­sau­gos nuo smur­to or­de­ris, įpa­rei­go­jan­tis smur­tau­to­ją iš­si­kraus­ty­ti iš gy­ve­na­mo­sios vie­tos ir po­rą sa­vai­čių ne­siar­tin­ti prie au­kos. Prie­mo­nės idė­ja ge­ra, tik ji ne vi­sa­da vei­kia. Smur­tau­to­jas or­de­rio ne­pai­so, grįž­ta į na­mus, o kar­tais au­ka pa­ti jį pa­si­kvie­čia. Tie­sa, ne­re­tai to­kio­se smur­to „žai­dy­nė­se“ le­mia­mą vaid­me­nį vai­di­na iš­ger­to al­ko­ho­lio kie­kis. Spa­lio 12-ąją Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­mo Plun­gės rū­muo­se bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu už­baig­ta nag­ri­nė­ti bau­džia­mo­ji by­la – mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jas tu­rės ga­li­my­bę „at­vės­ti“.

Bab­run­go se­niū­ni­jos Bab­run­gė­nų kai­mo gy­ven­to­jas L. D. bu­vo kal­ti­na­mas tuo, kad rug­sė­jo 27-ąją sa­vo na­mų mie­ga­ma­ja­me, bū­da­mas ap­svai­gęs nuo al­ko­ho­lio (nu­sta­ty­tas 2,67 pro­mi­lės ne­blai­vu­mas), du kar­tus kumš­čiu smo­gė į vei­dą su­gy­ven­ti­nei J. K. ir ją smau­gė.

Bab­run­gė­niš­kis prieš sa­vo mo­te­rį smur­tau­ja ne pir­mą kar­tą ir už tai bu­vo teis­tas 2024 me­tais. Ta­da teis­mas jam sky­rė 4 mė­ne­sių lais­vės ap­ri­bo­ji­mo baus­mę be in­ten­sy­vios prie­žiū­ros. Vy­rui bu­vo už­draus­ta baus­mės at­li­ki­mo lai­ko­tar­piu var­to­ti psi­chi­ką vei­kian­čias me­džia­gas, jis tu­rė­jo da­ly­vau­ti smur­ti­nį el­ge­sį kei­čian­čio­se pro­gra­mo­se.

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu L. D. sa­vo kal­tę pri­pa­ži­no. Sa­kė, kad prieš po­rą die­nų iki įvy­kio jam bu­vo iš­ra­šy­tas ap­sau­gos nuo smur­to or­de­ris, bu­vo įspė­tas, kad ne­ga­li ar­tin­tis prie su­gy­ven­ti­nės, bet… Pa­sak vy­riš­kio, pa­ti J. K. pra­šė grįž­ti į na­mus. O kaip at­sa­ky­si my­li­ma­jai? Ka­dan­gi ir jis pa­ts, ir su­gy­ven­ti­nė ne­ven­gia al­ko­ho­lio, L. D. pa­rė­jo ne tuš­čio­mis – bu­vo nu­si­pir­kęs du plas­ti­ki­nius 1 lit­ro bu­te­lius alaus. Dvie­se su su­gy­ven­ti­ne jį iš­gė­rė, o kas bu­vo to­liau, ne­pa­me­na. At­min­tis su­grįž­ta tik nuo to mo­men­to, kai bu­vo at­vež­tas į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Nors ir ne­pri­si­mi­nė, ta­čiau to, kad ga­lė­jo muš­ti ir smaug­ti su­gy­ven­ti­nę, ne­nei­gė.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­sa­ko­jo, jog su L. D. gy­ve­na apie 9 me­tus. Tei­gė, kad ji su­gy­ven­ti­nio ne­kvie­tė, bet ir neiš­va­rė. Ka­dan­gi bu­vo iš­gė­ru­si, jau gu­lė­jo lo­vo­je, kai at­vy­ko L. D. Jis esą at­si­ne­šė bu­te­lį bren­džio, ir jie­du kar­tu kaž­kiek iš­gė­rė. Iš pra­džių L. D. el­gė­si pa­do­riai, vė­liau at­si­gu­lė ša­lia ir ne­tru­kus nei iš šio, nei iš to pa­si­su­ko į jos pu­sę ir tren­kė du sy­kius į no­sį, pa­skui ran­ka suė­mė už kak­lo ir pra­dė­jo smaug­ti. Išt­rū­ku­si iš vy­ro gniauž­tų J. K. iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Be­je, mo­te­ris, duo­da­ma pa­ro­dy­mus, pa­rei­gū­nus pa­ti­ki­no, kad su L. D. dau­giau ne­gy­vens, neį­si­leis į na­mus. Kaip ir mi­nė­ta, šio­je is­to­ri­jo­je ne pa­sku­ti­nė­je vie­to­je – al­ko­ho­lis. J. K. nu­sta­ty­tas 2,38 pro­mi­lės ne­blai­vu­mas.

Prieš skir­da­mas baus­mę teis­mas at­si­žvel­gė į tai, kad L. D. anks­čiau yra teis­tas už ana­lo­giš­ką nu­si­kals­ta­mą vei­ką ir iš­va­dų iš to ne­pa­da­rė, tad pri­pa­ži­no jį re­ci­dy­vis­tu.

Bab­run­gė­niš­kis pri­pa­žin­tas kal­tu dėl fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo, jam skir­ta 40 pa­rų areš­to baus­mė, ku­ri su­ma­žin­ta treč­da­liu – iki 20 pa­rų. Kaip ir anks­tes­niais me­tais, teis­mas įpa­rei­go­jo vy­rą per 9 mė­ne­sius nuo bau­džia­mo­jo įsa­ky­mo įsi­ga­lio­ji­mo da­ly­vau­ti smur­ti­nį el­ge­sį kei­čian­čio­se pro­gra­mo­se, taip pat al­ko­ho­liz­mo ir nar­ko­ma­ni­jos pre­ven­ci­jos, anks­ty­vo­sios in­ter­ven­ci­jos, re­so­cia­li­za­ci­jos ar ki­to­se pro­gra­mo­se ir kur­suo­se. Iki baus­mės vyk­dy­mo pra­džios už­draus­ta ar­tin­tis prie J. K.

Ne­su­tik­da­mas su bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu pa­skir­ta baus­me L. D. tu­ri tei­sę per 14 die­nų pra­šy­ti su­reng­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą teis­me. Šia tei­se ne­pa­si­nau­do­jus bau­džia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­ga­lio­ja ir yra ne­skun­džia­mas.