Prie po­sūkio kairėn, ku­ris ve­da link is­to­rinės Džiu­ginėnų dva­ro so­dy­bos, pir­miau­sia vi­sus užk­ly­du­siuo­sius prie ke­lio pa­si­tin­ka med­žio skulp­to­riaus Ste­po­no Ka­mi­no ir kal­vio Eval­do Rimkū­no su­kur­ta Šv. Ro­ko kop­lytėlė. Ši kop­lytėlė, pa­sta­ty­ta 2020 m. ru­denį, žy­mi pra­džią ke­liu­ko ir med­žių alė­jos frag­mentų, ve­dan­čių link me­dinės že­mai­čių dva­ri­ninkų gy­ve­nimą liu­di­jan­čios so­dy­bos.

Mėja DAU­BA­RYTĖ

Per ke­letą ki­lo­metrų nuo Tel­šių nu­to­lu­sio Džiu­ginėnų dva­ro is­to­ri­ja jau nuo XVIII a. me­na Lie­tu­vai reikš­min­gus var­dus – Že­mai­ti­jos dva­ri­ninkų Gors­kių šeimą, 1864–1866 m. so­dy­bo­je gy­ve­nu­sią ra­šy­toją Že­maitę, Že­mai­ti­jos dailės ty­rinė­toją, dai­li­ninką Ju­zefą Per­kovskį.

Džiu­ginėnų dva­ro so­dy­ba 1992 m. įtrauk­ta į Kultū­ros ver­ty­bių re­gistrą (to­liau – KVR) (uni­ka­lus Džiu­ginėnų dva­ro so­dy­bos ko­das KVR – 733). Šian­dien čia vis dar ry­man­ti so­dy­ba tu­ri re­gio­ni­nio reikš­min­gu­mo lyg­mens vals­tybės sau­go­mos ver­tybės sta­tusą.

Kaip žy­mi­ma KVR, Džiu­ginėnų dva­ro so­dy­bos komp­leksą su­da­ro po­nų na­mas, vir­tuvė, le­dainė, dar­žinė ir bu­vu­sio par­ko frag­men­tai. Šio par­ko at­mi­nimą sau­go šim­ta­me­čiai storų ka­mienų med­žiai.

Džiu­ginėnų dva­ras lai­ko­mas ir pri­va­čia miš­ria nuo­sa­vy­be – at­ski­ros komp­lek­so da­lys pri­klau­so skir­tin­giems pri­va­tiems val­dy­to­jams. Vie­nas to­kių – Tel­šių mies­to gi­das And­rius Da­cius.

Ro­dy­da­mas lanks­ti­nuką, kurį prie­š de­šimt­metį par­si­vežė iš Me­čis­lo­vo Ja­lo­vec­kio pa­ro­dos Vil­niaus na­cio­na­li­nia­me mu­zie­ju­je, A. Da­cius da­li­no­si sa­vo dva­ro da­lies įsi­gi­ji­mo is­to­ri­ja: „Par­si­ve­žiau iš pa­ro­dos lanks­ti­nuką, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tas Džiu­ginėnų dva­ras, ir pa­skui vi­sai ne­ty­čia, net ne­la­bai norė­da­mas, nu­si­pir­kau čia, Džiu­ginėnų dva­re, tris kam­ba­rius.“

Ki­ti kal­bin­ti Džiu­ginėnų dva­ro pri­vatūs sa­vi­nin­kai ne­pa­no­ro da­lin­tis sa­vo gy­ve­ni­mo šio­je so­dy­bo­je ap­lin­kybė­mis. Nors dva­ras yra pri­va­ti val­da, kaip pa­sa­ko­jo A. Da­cius, pa­sta­to is­to­ri­ja šian­dien vis dar pri­trau­kia smal­siau­sius.

A. Da­cius stebė­jo­si, kad kar­tais žmonės į dvarą užk­lys­ta ir su­ži­noję apie jį iš pir­mo­jo lie­tu­viš­ko 1972 m. iš­leis­to ke­tu­rių da­lių fil­mo „Ta­das Blin­da“. „At­ro­do, ant­ro­je se­ri­jo­je Ta­das Blin­da pa­sa­ko: „Pavėžė­siu po­nus į Džiu­ginė­nus“, – pri­si­minė gi­das.

„Užk­lys­ta čia žmonės norė­da­mi pa­ma­ty­ti, ko­kie tie Džiu­ginė­nai. Gal įsi­vaiz­duo­ja kaž­ko­kius be­pro­tiš­kai gra­žius rūmus, nors čia tik se­no­vi­nis me­di­nis že­mai­čių dva­ras“, – ap­žiū­rinė­jant vieną iš Džiu­ginėnų dva­ro kam­ba­rių, tarė A. Da­cius.

Pak­laus­tas, kiek ži­no iš­li­ku­sių dvarų Tel­šių ra­jo­ne, jis at­sakė, kad to­kių ži­no ne­daug.

Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Telšių–Tauragės te­ri­to­ri­nio sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Lo­re­ta Ba­ry­sienė in­for­ma­vo, kad Tel­šių ra­jo­ne šiuo me­tu yra še­ši į KVR įra­šy­ti sau­go­mi dva­ro so­dybų komp­lek­sai.

De­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, Pa­vir­vy­čio, Brėvi­kių dva­rai pri­klau­so vie­nam sa­vi­nin­kui, o Si­rai­čių, Džiu­ginėnų ir Tryš­kių so­dy­bos – dau­gia­sa­vi­ninkės. Bir­žuvėnų dva­ro so­dy­ba iš­sis­ki­ria iš+ Tel­šių ra­jo­ne sau­gomų dvarų – tai yra miš­ri Sa­vi­val­dybės ir pri­va­čių val­dy­tojų nuo­sa­vybė. Da­lis komp­lek­so sta­ti­nių nuo­sa­vybės tei­se pri­klau­so Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, o da­lis – įvai­riems pri­va­tiems val­dy­to­jams.

„Prik­lau­so nuo šei­mi­ninkų“

Kaip paaiš­ki­no Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tektū­ros ir pa­vel­do­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Giedrė Gu­da­vi­čienė, Sa­vi­val­dybė vyk­do Džiu­ginėnų dva­ro so­dy­bos komp­lek­so ir at­skirų jo da­lių būklės stebė­seną.

Pa­gal Sa­vi­val­dybės tu­ri­mus pa­sku­ti­nius būklės pa­tik­ri­ni­mo duo­me­nis, Džiu­ginėnų dva­ro so­dy­bos komp­lek­so da­lių būklė yra ne­vie­no­da. Ponų na­mo ir vir­tuvės būklė ver­ti­na­ma kaip pa­ten­ki­na­ma, šiuo me­tu pa­sta­tai nau­do­ja­mi gy­ve­na­ma­jai pa­skir­čiai.

Le­dainės būklė iš esmės sta­bi­li, o jos te­ri­to­ri­ja pri­žiū­ri­ma. Par­ko frag­men­tai taip pat pri­žiū­ri­mi, jų būklė ver­ti­na­ma kaip pa­ten­ki­na­ma. Sudė­tin­giau­sia yra dar­žinės būklė – ji ver­ti­na­ma kaip blo­ga, fik­suo­ja­ma blogė­jan­ti sto­go dan­gos, me­di­nių konst­ruk­cijų būklė.

Pa­si­tei­ra­vus, ar, jo ma­ny­mu, kultū­ros pa­vel­do sta­tusą tu­rin­tiems dva­rams ga­li trūkti prie­žiū­ros, A. Da­cius atsakė: „Prik­lau­so nuo šei­mi­ninkų.“

Kalbė­da­ma apie dva­ruo­se gy­ve­nan­čių pri­va­čių sa­vi­ninkų re­gu­lia­vimą, L. Ba­ry­sienė paaiš­ki­no, kad teisės ak­tai vi­siems ga­lio­ja vie­no­dai, todėl pri­va­taus dva­ro sa­vi­nin­kas tu­ri to­kias pat tei­ses kaip ir vi­si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiai.

Taip pat vyr. specialistė pa­brėžė, kad kultū­ros pa­vel­do ob­jek­to turė­to­jas pri­va­lo pra­neš­ti Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to te­ri­to­ri­niam sky­riui apie tur­tui iš­ki­lu­sią grėsmę, ku­rios pa­ts pa­ša­lin­ti ne­pajė­gia ar­ba tam ne­tu­ri rei­kia­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ar lei­di­mo.

„Pri­va­ti nuo­sa­vybė iš­lie­ka sa­vi­nin­ko tur­tu, ta­čiau kultū­ros pa­vel­do ob­jek­to sta­tu­sas nu­sta­to tam tik­rus jo nau­do­ji­mo ir tvar­ky­mo rei­ka­la­vi­mus: sa­vi­nin­kas ga­li ob­jektą nau­do­ti ir tvar­ky­ti, ta­čiau tu­ri iš­sau­go­ti jo ver­tingą­sias sa­vy­bes ir lai­ky­tis pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vimų“, – dėstė L. Ba­ry­sienė.

Jei­gu ob­jek­to sa­vi­nin­kas tin­ka­mai ne­pri­žiū­ri, tur­tas su­nyks­ta ne­grįžta­mai. To­kiu at­ve­ju, L. Ba­ry­sienės tvir­ti­ni­mu, yra tai­ko­mos ad­mi­nist­ra­cinės prie­monės: su­ra­šo­mi rei­ka­la­vi­mai pa­ša­lin­ti pa­žei­di­mus. Rei­ka­la­vimų ne­vyk­dant, teisės ak­tai nu­ma­to bau­das.

Pa­pra­šy­ta paaiš­kin­ti apie Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to veiklą pri­žiū­rint kultū­ros pa­vel­do ob­jek­tus, vyr. specialistė sakė, kad de­par­ta­men­to te­ri­to­ri­niai sky­riai vyk­do kultū­ros pa­vel­do ob­jektų stebė­seną, rea­guo­ja į pra­ne­ši­mus apie vyk­do­mus dar­bus.

Ar­chi­tektū­ros ir pa­vel­do­sau­gos sky­riaus Sa­vi­val­dybė­je vy­riau­sio­ji spe­cia­listė G. Gu­da­vi­čienė teigė, kad Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dybė da­ly­vau­ja tik­ri­nant sau­gomų ob­jektų būklę, kau­pia in­for­ma­ciją ir tei­kia ją Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tui. Sa­vi­val­dybė pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ciją taip pat ga­li da­ly­vau­ti te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo, sta­ti­nių pro­jek­ta­vi­mo ar ki­to­se pro­cedū­ro­se.

„Tai­gi pri­va­ti nuo­sa­vybė sa­vai­me neat­leid­žia kultū­ros pa­vel­do ob­jek­to val­dy­to­jo nuo pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vimų, ta­čiau Sa­vi­val­dybė nėra pri­va­taus tur­to pri­žiūrė­to­ja ar val­dy­to­ja“, – sakė vyr. specialistė ir pa­brėžė: „Jos vaid­muo yra vyk­dy­ti teisės ak­tuo­se nu­sta­ty­tas pa­vel­do­sau­gos funk­ci­jas, stebė­ti ob­jektų būklę, bend­ra­dar­biau­ti su at­sa­kin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis ir pa­gal ga­li­my­bes pri­si­dėti prie kultū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo.“

Bend­ras tiks­las – iš­sau­go­ti kultū­ros pa­veldą atei­ties kar­toms

Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to vy­riau­sio­ji spe­cia­listė L. Ba­ry­sienė, pa­klaus­ta, ar Lie­tu­vo­je už­ten­ka tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo dva­rams iš­sau­go­ti, už­tik­ri­no, kad pa­kan­ka, ir ak­cen­ta­vo: „Rei­ka­lin­gas sa­vi­ninkų sąmo­nin­gu­mas ir su­vo­ki­mas, kokį turtą tu­ri ir ko­kia jo reikšmė.“

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ Rin­ki­nių ap­skai­tos ir ap­sau­gos sky­riaus vedė­jas Do­na­tas Bar­sys įžvelgė ne­senų po­zi­ty­ves­nių at­vejų, kai Že­mai­ti­jos re­gio­ne esan­čių dvarų, ku­rių ver­ty­bes sau­go mu­zie­jus, sa­vi­nin­kai at­vyks­ta į mu­ziejų, ro­dy­da­mi su­si­domė­jimą jiems pri­klau­san­čiu kultū­ros pa­vel­du.

„Dvarų val­dy­to­jai ro­do nuo­širdų su­si­domė­jimą, mu­zie­ju­je ieš­ko ins­pi­ra­ci­jos at­gims­tan­tiems dvarų in­ter­je­rams, nau­do­toms med­žia­goms. Ieš­ko ki­tuo­se pa­na­šaus laik­me­čio dva­ruo­se nau­dotų ana­lo­gijų ir ap­skri­tai do­mi­si tur­to is­to­ri­ja“, – savą­ja pa­tir­ti­mi da­li­no­si D. Bar­sys.

Ki­ta ver­tus, at­si­ran­da sun­kumų, kai nuo­sa­vybę da­li­ja­si ke­li sa­vi­nin­kai. „Di­delė pro­ble­ma yra ob­jektų, ku­rie yra ne vie­no sa­vi­nin­ko nuo­sa­vybė, val­dy­mas. Jų prie­žiū­ra ir eksp­loa­ta­ci­ja pri­klau­so nuo kiek­vie­no sa­vi­nin­ko sąmo­nin­gu­mo, ge­ra­no­riš­ku­mo ir, ži­no­ma, mo­ku­mo“, – sakė L. Ba­ry­sienė.

Ga­liau­siai, L. Ba­ry­sienė, kalbė­da­ma apie dvarų pa­vel­do­sau­gos pro­ble­mas, kons­ta­ta­vo: „Vis dėlto bend­ras mūsų tiks­las yra iš­sau­go­ti kultū­ros pa­veldą atei­nan­čioms kar­toms, ti­kin­tis, kad at­si­ras ga­li­my­bių ir teisės aktų, pa­dėsian­čių kultū­ros ver­ty­bių sa­vi­nin­kams iš­sau­go­ti tu­rimą turtą ir jį pri­žiūrė­ti tin­ka­mai.“

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ is­to­rikė Ja­ni­na Bu­ce­vičė teigė, kad, ka­dan­gi dva­rai ne­res­tau­ruo­ti ar­ba gy­ve­na ke­le­tas sa­vi­ninkų, tai kultū­ros ren­gi­niai šiuo me­tu juo­se sa­vi­ninkų ini­cia­ty­va be­veik ne­vyks­ta. Išs­ky­rus, kaip sakė J. Bu­ce­vičė, Tel­šių mies­to gi­do A. Da­ciaus ini­cia­ty­vas Džiu­ginėnų dva­re. Taip pat Brėvi­kių dva­re Že­mai­čių kultū­ros drau­gi­jos Tel­šių pa­vie­to ir vi­suo­menės ini­cia­ty­va, ne­prieš­ta­rau­jant dva­ro sa­vi­nin­kui, jau ke­le­rius me­tus vyks­ta Va­sa­rio 16-osios minė­ji­mai.

„Vi­suo­menė per ma­žai ži­no apie dva­rus, jų kultūrą ir reikšmę, nes so­viet­me­čiu dva­rai bu­vo išs­tum­ti iš vi­suo­menės ir tik da­bar pa­ma­žu pri­si­me­na­mi. Tam rei­kia di­de­lių in­ves­ti­cijų, tur­tingų vers­li­ninkų, dvarų sa­vi­ninkų ir vi­suo­menės sąvei­kos, su­pra­ti­mo“, – pa­brėžė J. Bu­ce­vičė.

Iššū­kiai dvarų sa­vi­nin­kams

Kaip teigė G. Gu­da­vi­čienė, Sa­vi­val­dybės ver­ti­ni­mu, did­žiau­si iššū­kiai pri­va­tiems dvarų sa­vi­nin­kams yra ne­ma­žos to­kių kultū­ros pa­vel­do pa­statų prie­žiū­ros ir tvar­ky­mo iš­lai­dos, būti­nybė lai­ky­tis pa­vel­do­sau­gos rei­ka­la­vimų.

Si­tua­ci­ja dar su­dėtin­gesnė, kai vie­nas pa­sta­tas ar dva­ro komp­lek­sas tu­ri ke­lis sa­vi­nin­kus. „Tuo­met ne vi­sa­da leng­va su­si­tar­ti dėl darbų, jų apim­ties ir fi­nan­sa­vi­mo. Dėl to kai ku­rie ob­jek­tai tvar­ko­mi eta­pais, o da­lis darbų ati­de­da­ma“, – pa­stebė­jo vyr. spe­cia­listė.

Pak­laus­ta, ko­kią pa­galbą Sa­vi­val­dybė nu­ma­to dvarų sa­vi­nin­kams, pri­si­de­dant prie dvarų tvar­ky­mo ir iš­sau­go­ji­mo, G. Gu­da­vi­čienė at­sakė, kad Sa­vi­val­dybė ga­li kon­sul­tuo­ti kultū­ros pa­vel­do ob­jektų sa­vi­nin­kus dėl ga­limų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių.

Taip pat vei­kia da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo prie­monė kultū­ros pa­vel­do sta­ti­nių išorės ir ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bams. Ši prie­monė ak­tua­li ir Tryš­kių dva­ro so­dy­bai, nes ji pa­ten­ka į Tryš­kių mies­te­lio is­to­rinės da­lies te­ri­to­riją, sakė G. Gu­da­vi­čienė. Ji taip pat nu­rodė, kad kultū­ros pa­vel­do ob­jektų sa­vi­nin­kai ga­li kreip­tis į Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­mentą dėl teisės ak­tuo­se nu­ma­ty­tos fi­nan­sinės pa­ra­mos ar iš­laidų kom­pen­sa­vi­mo.

Kalbė­da­ma apie Sa­vi­val­dybės pla­nus dėl Tel­šių ra­jo­ne esan­čių dvarų iš­sau­go­ji­mo, G. Gu­da­vi­čienė pa­ti­ki­no, kad Sa­vi­val­dybė to­kių planų tu­ri: „Šiuo me­tu dau­giau­sia dėme­sio ski­ria­ma Bir­žuvėnų dva­ro so­dy­bai: ren­gia­mi ir pla­nuo­ja­mi at­skirų dva­ro ob­jektų – tvar­to, le­dainės ir par­ko – tvar­ky­mo ir pri­tai­ky­mo pro­jek­tai.“

Vis dėlto vyr. spe­cia­listė pri­dūrė: „Ats­ki­ros Sa­vi­val­dybės pro­gra­mos, skir­tos pri­va­tiems dva­rams tvar­ky­ti ar fi­nan­suo­ti, šiuo me­tu nėra.“