Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.

Jogauduose, prie pat Tauragės–Plungės–Mažeikių kelio, yra vieta, pro kurią pravažiuojant akis nejučia stabteli ties pievose besiganančiais grakščiais danieliais. Jų šeimininkas, buvęs plungiškis Česlovas Šarkauskas čia, miškų apsuptyje, pastatė ir įrengė erdvią kaimo turizmo sodybą.

Gyvenimą kūrė gamtoje

Č. Šarkauskas – senjoras, aktyviai dalyvauja Plungės senjorų klubo veikloje, su bendraminčiais dažnai vyksta į ekskursijas, nors dailiai sutvarkytoje sodyboje darbo visuomet užtenka: reikia prižiūrėti didžiulę teritoriją, pjauti žolę, rūpintis tvenkiniais, pastatais, gyvūnais ir daugybe kitų dalykų, kurių iš pirmo žvilgsnio net nepastebi.

Šarkauskų šeimos kelias į šią vietą prasidėjo tuomet, kai užaugo ir iš namų išėjo vaikai – sūnus Gediminas ir dukra Raimonda. Atsirado daugiau laisvo laiko, todėl sutuoktiniai nusprendė kurtis gamtos apsuptyje. „Maniau, bus paprasčiau, o iš tikrųjų tiek darbo atsirado…“ – dabar šypsodamasis sako Česlovas.

Ir tikrai – vos pažvelgus į sodybos teritoriją tampa aišku, kad už gražios aplinkos slypi daugybė kasdienių darbų, kuriuos kažkas turi nudirbti. Bet šis nuostabus gamtos kampelis vertas tų pastangų. Sodybą iš trijų pusių supa miškas, netoliese tyvuliuoja mažai kam žinomas Luokos ežeras, o pačioje sodyboje – net keli gražiai suformuoti tvenkiniai. Tai viena tų vietų, kur gali pasijusti toli nuo civilizacijos, nors iš tiesų esi visai šalia kelio, kuriuo nuolat juda gyvenimas.

Pirmasis statinys – namelis vidury tvenkinių

Vienas pirmųjų Česlovo statinių buvo nedidelis namelis tarp tvenkinių, į kurį veda tiltelis. Viduje yra židinys, jauki vieta pasisėdėjimui, palypėjus laipteliais yra ir kur prigulti pamiegoti. Mažąjį namelį puošia ant medinių lentelių įrėmintos sudžiovintos didžiulių žuvų galvos – Česlovo žvejybos trofėjai, primenantys apie ne vieną įspūdingą laimikį.

Šis kampelis ypač tinka tiems, kurie pavargo nuo nuolatinio triukšmo, skubėjimo ir netylančių telefono skambučių. Atsisėdi prie vandens, žiūri į medžius, klausaisi gamtos garsų ir nereikia nieko daugiau. Puiki vieta meditacijoms, pamąstymams, o gal romantiškam pasimatymui.

Aušros DIRVONSKIENĖS nuotr.

Vėliau priešais namelį išaugo visa kaimo turizmo sodyba. Joje įrengta didelė pokylių salė, pirtelė, jaukūs kambariai. Čia galima apnakvindinti iki 56 žmonių, o pamaitinti – apie šimtą. Sodyboje yra du didesni kambariai ir daugybė mažesnių, kuriuos svečiai renkasi pagal savo norus: vyresni žmonės dažniau mėgsta mažesnius, o jaunimas mieliau įsikuria didesniuose kambariuose.

Visą šią aplinką Šarkauskai kūrė patys, derindami medį, geležį ir akmenį, ieškodami ne blizgesio, o jaukumo. Todėl sodyboje nėra jausmo, kad esi tiesiog išnuomotame pastate – labiau atrodo, jog užsukai į gerų žmonių ilgai kurtus namus.

Sodyboje visiems yra ką veikti

Čia gamta taip arti, kad kartais net sunku suprasti, kur baigiasi sodyba ir prasideda miškas. Česlovas visur yra prisodinęs įvairių gėlių, žydinčių krūmų. Tvenkiniuose žydi lelijos. „Jos atsirado kaip iš niekur, aš jų nesodinau“, – sakė šeimininkas. Prie krantų teko įrengti tinklelius dėl karpių, kurie, ieškodami įvairių vabaliukų, ima knisti krantus ir šie slenka į vandenį.

Žvejybos mėgėjams čia taip pat yra ką veikti. Į tvenkinius yra prileista įvairiausių žuvų, įrengta pavėsinė.

Su Česlovu sodyboje ranka rankon dirba netoliese, Truikių kaime, gyvenanti dukra Raimonda. Ji rūpinasi svečių aptarnavimu, darbuojasi virtuvėje kartu su virėja, pati kepa duoną – ne pagal greitą šiuolaikinį receptą, o senoviniu būdu, su raugu, kai tešlai reikia laiko, kantrybės ir rankų darbo.

Į šeimos veiklą įsitraukę ir jos sūnūs Rokas bei Gabrielius – jie prikimba prie lauko darbų, padėdami seneliui, taip pat bendrauja su svečiais, padeda patiekti maistą.

Į sodybą žmonės atvyksta ne tik švęsti vestuvių, jubiliejų ar kitų švenčių. Kai kurie apsistoja kelioms dienoms, kiti – visai savaitei. Šeimininkai mielai aprodo jiems įdomesnes vietas ir gamtos objektus.

Č. Šarkauskas rūpinasi ir apie 50-ies danielių banda. Juos vyras ėmėsi veisti dar 2020 metais, tą liudija prie įėjimo į aptvarą iškabinti sertifikatai. Važiuojant keliu galima pamatyti, kaip šie gyvūnai ramiai vaikšto palei tvorą, skabo eglių šakeles arba ilsisi pievoje. Jie tapę neatsiejama sodybos kraštovaizdžio dalimi. Žmonės gali užsisakyti gardžios danielių mėsos, tad Česlovui tenka išmanyti ir žvėrienos išpjaustytojo darbą.

Darbščių rankų sodybos šeimininkas sako kadaise manęs, jog gyventi gamtoje bus paprasčiau. Dabar, pažvelgus į jo išpuoselėtą sodybą, galima pasakyti kitaip: gal ir ne paprasčiau, bet prasmingiau.