Taip, tokios transformacijos vyksta su plungiškių vadinamu centriniu miesto stadionu. Prieš penkerius metus, 2021-ųjų sausio 28 dieną, Plungės Mykolo Oginskio dvaro teritorijoje, netoli autobusų stoties, buvo perkirpta simbolinė Aktyvaus poilsio ir pramogų zonos atidarymo juostelė. O tada kaip didžiausio išganymo pradėta laukti, kol prabėgs penkerių metų laikotarpis. Pagaliau išbyrėjo paskutinė smėlio laikrodžio smiltelė, ir panašu, kad buvęs stadionas vėl virs stadionu.
Praėjusią savaitę vykusiame Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdyje Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė pristatė politikams sprendimo projektą dėl pritarimo įgyvendinti investicijų projektą „Plungės miesto futbolo stadiono statyba“.
Kaip sakė skyriaus vedėja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė kvietimą teikti paraiškas dėl savivaldybės sporto infrastruktūros objektų rekonstravimo ir statybos. Jos priimamos tik iki rugpjūčio 17 dienos 20 val. Paraiškas galima teikti tik tiems objektams, kurie turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. O tai reiškia, jog jau reikia turėti ir techninį projektą. Jei atitinkamiems Savivaldybės administracijos skyriams pavyktų įveikti iššūkius, tada paraiška būtų teikiama.
Nors liaudies išmintis byloja, jog nereikia sakyti „op“ neperšokus griovio, tačiau dar net nežinant, pavyks suspėti laiku ar ne, bus pateikta paraiška ar ne, prabilta ir apie pinigus, t. y. prisidėjimą iš Savivaldybės biudžeto. O jis nemenkas – 51 proc. nuo visos tinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos. Tiesa, tam tikslui negalės būti panaudotos valstybės biudžeto lėšos, įskaitant Sporto rėmimo fondą, Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ir (arba) valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšas tam pačiam savivaldybės sporto infrastruktūros objektui sukurti ar atnaujinti. Žinoma, be šio prisidėjimo, dar reiks padengti netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamas išlaidas, kurių nepadengs projekto finansavimas.
Sėkmės atveju suma būtų tikrai nemenka, nes preliminari projekto vertė – ne mažesnė kaip 1 100 000 eurų.
Skaitytojams priminsime, kad, praėjus kiek mažiau nei mėnesiui po laisvalaikio zonos atidarymo, pradėjo lįsti rangovų paliktas brokas. O vėliau dar paaiškėjo, jog kartu su laisvalaikio zonos perdavimo–priėmimo aktu buvo surašytas ir defektų aktas, kuriame buvo numatyta, kokius trūkumus rangovas privalo ištaisyti. Einant garantijos terminui į pabaigą, o gal jam pasibaigus, pradėjo lįsti ir dar viena bėda – blogai paklotas drenažas, todėl stadionas, gavęs daugiau lietaus, virsta viena didele pelke.
Natūralu, jog, bėgant metams, viskas dėvisi, bet tikėtina, jog prisiminus, kad Aktyvaus poilsio ir pramogų zonos sukūrimas kainavo 2 481 767,14 euro, opozicijos lyderiui Mindaugui Kaunui ir kilo klausimas, kaip buvo apskaičiuotas milijonas. Teisybės dėlei turime pasakyti, kad daugiausia laisvalaikio zonos sukūrimas buvo finansuotas Europos Sąjungos fondų lėšomis.
Atsakydama į užduotą klausimą, Ž. Vaitkuvienė minėjo, jog futbolo sporto atstovai vykdė preliminarias apklausas, vyko į objektą, vertino ir skaičiavo.
Žinoma, kalbėti apie konkrečias sumas bus galima tik parengus investicijų projektą, suprojektavus statinį ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras.
Beje, kaip pažymėjo Ž. Vaitkuvienė, mažesnės apimties projekto administracija net nebūtų galėjusi teikti. Kad futbolininkams trūksta vietos treniruotėms, kalbama jau seniai. Svajota ir apie dengto futbolo maniežo įrengimą, tad, kaip ir buvo galima nuspėti, prieštaraujančių nebuvo. Tik išsakytas pageidavimas gauti išsamią sąmatą, kai tokia bus.
Parašykite komentarą