
Buvo laikas, kai banko skyrius mieste ir miestelyje buvo toks pat savaime suprantamas dalykas kaip paštas ar poliklinika. Bankams pradėjus keltis į skaitmeninę erdvę, filialus imta uždarinėti. Ir nuo tada mažesnių savivaldybių, tarp jų ir Rietavo, gyventojams, ypač senjorams, neturintiems pakankamai skaitmeninių įgūdžių ar galimybių naudotis elektronine bankininkyste, finansinės paslaugos tapo sunkiai prieinamos. Todėl Lietuvos banko pozicija, kad technologinė pažanga neturėtų didinti socialinės atskirties, ir raginimas komerciniams bankams pagerinti fizinį paslaugų prieinamumą dešimtyje šalies savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus, skamba itin viltingai.
Technologinė pažanga padidino atskirtį
Lietuvos bankas siekia didinti finansinių paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Kalbama ne tik apie platesnį bankomatų tinklą, bet ir apie galimybę gyventojams gauti gyvas konsultacijas ir tiesiogiai darbuotojų teikiamas paslaugas. Pasak centrinio banko, technologinė pažanga neturėtų didinti socialinės atskirties ar palikti dalies visuomenės nuošalyje.
Komerciniai bankai pabrėžia, kad klientų srautai fiziniuose skyriuose nuolat mažėjo, todėl jų išlaikymas tapo nuostolingas. Didžioji dalis kasdienių operacijų šiandien atliekama mobiliosiomis programėlėmis ar interneto banke, todėl investicijos nukreipiamos į skaitmeninių paslaugų plėtrą ir saugumą.
Tačiau ne visi žmonės gali ar nori sekti paskui juos. Mažesnių savivaldybių gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, šiandien vis dažniau atsiduria paradoksalioje situacijoje – atlyginimai, pensijos, išmokos, pašalpos pervedamos į banko sąskaitas, tačiau norint gyvai pasikonsultuoti su banko darbuotoju tenka vykti dešimtis kilometrų.
Senjorai, bendraudami su darbuotoju, jaučiasi saugesni
„Pirmyn ir atgal važiuoti vos ne pusšimtį kilometrų – tai ne tik degalų išlaidos, bet ir laiko sąnaudos. O jeigu nevairuoji automobilio… Autobusai veža nemokamai, bet važiuoja vos kelis kartus per dieną. Nuvažiavęs ryte turi kelias valandas laukti, kol galėsi grįžti, tad banko reikalams tvarkyti tenka skirti visą pusdienį. Būtum jaunesnis, belaukdamas apeitum parduotuves, laikas tiek neprailgtų, o senatvėje, kai kojos kiekvieną žingsnį jaučia, ieškai, kur prisėsti, ir sėdi, kol maršrutinis atvažiuoja. Be to, norėdamas į „Swedbank“ filialą patekti ir gauti paslaugą turi iš anksto užsiregistruoti – aš einu pas jaunesnius kaimynus ir prašau, kad jie už mane tai padarytų“, – problemomis, kylančiomis prireikus finansinių paslaugų, dalijosi rietaviškė Stanislava.
Moteris pasakojo mokanti naudotis internetu, tačiau rimtų reikalų su technologijomis nesprendžianti. Nesinaudoja ir elektronine bankininkyste, nes baiminasi internetinių aferistų. „Dabar internete vieni sukčiai. Iš žmonių visas santaupas išvilioja, o apgauti seną žmogų visai nesunku – jie geba ir banku, ir „Sodra“, ir net policija apsimesti. Paspaudei ne tokią nuorodą ir… ne tik daktarams, bet ir laidotuvėms pinigų nebeturi“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad internetas – tik jauniems.
Rietaviškės senjorės situacija iliustruoja atskirtį, kurioje dėl bankų atitolimo nuo klientų yra atsidūrusi nemaža dalis mažesnėse savivaldybėse gyvenančių žmonių.
Finansinės paslaugos šiandien yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Be banko sąskaitos sudėtinga gauti darbo užmokestį, pensiją ar socialines išmokas, atsiskaityti už paslaugas ar naudotis daugeliu valstybės teikiamų elektroninių paslaugų. Dėl to vis daugiau ekspertų kelia klausimą, ar banko paslaugos neturėtų būti vertinamos kaip visuomenei būtina paslauga, kurios prieinamumas turi būti užtikrintas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.
Pirmadienį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pranešė, kad šalies komerciniai bankai yra pasirengę teikti „gyvas“ paslaugas žmonėms dešimtyje šalies savivaldybių, kuriose šiuo metu nėra nė vieno banko skyriaus.
Pokyčiai planuojami Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Šakių, Prienų rajonų, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse.
Savivaldybė pageidautų, kad banko specialistas Rietave dirbtų kasdien…
Skelbta, kad bankų atstovai jau kreipėsi į šias savivaldybes dėl bendradarbiavimo, tad susisiekėme su Rietavo savivaldybės meru Antanu Černeckiu ir pasidomėjome, kokie pokyčiai žadami Rietave.
Meras patvirtino turėjęs pokalbį su „Swedbank“ atstovais. Aptarta, kokiose patalpose galėtų būti įrengta vieta banko darbuotojui. „Geriausia būtų, kad banko darbuotojas dirbtų „Maximos“ pastate esančiose patalpose, kur anksčiau veikė banko filialas, kur yra įrengti bankomatai. Vieta pačiame miesto centre, patogiai pasiekiama. Jeigu jiems šis variantas netiks, esame pasiruošę pasiūlyti ir kitas patalpas. Seniai kalbame, kad Rietave gyventojai turi gauti banko paslaugas, kad žmonėms nereikėtų dėl „užlūžusios“ kortelės į kitus miestus lėkti“, – dėstė A. Černeckis.
Bankai skelbia, kad veiklos modelis – steigti nuolatinius banko padalinius ar tik darbo vietas, kur tam tikromis savaitės dienomis atvažiuos darbuotojai – kiekvienoje savivaldybėje bus pasirinktas įvertinus gyventojų skaičių ir paslaugų poreikį. Meras A. Černeckis neslėpė Savivaldybės pozicijos – vietos valdžia norėtų, kad banko darbuotojas Rietave dirbtų kiekvieną darbo dieną.
…ir bankomato Tveruose
Rietavo savivaldybė bankui yra išsakiusi ir norą, kad Tverų miestelyje būtų įrengtas bankomatas. Miestelis nutolęs nuo centro beveik 20 kilometrų, tad seniūnijos žmonėms būtų patogu turėti galimybę pasiimti ir įnešti pinigus vietoje. Tačiau bankas neskuba dalyti pažadų.
„Klausimas dėl bankomato Tveruose liko neatsakytas. Pavyks ar nepavyks jį išspręsti – dar neaišku. Kaip galutinai nežinome ir to, kada fizinės „Swedbank“ paslaugos bus pradėtos teikti Rietave“, – apie laukiamus pokyčius kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Lietuvos banko atstovų teigimu, planuojama, kad bankų skyriai savivaldybėse bus atidaromi iki šių metų pabaigos, o iki kitų metų pirmojo ketvirčio projektas turi būti užbaigtas įgyvendinti.












































Parašykite komentarą