
Skola išaugo nuo 50 iki 300 eurų: tokia situacija buvo pristatyta Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijos posėdyje. Nors klausimai ir pasiūlymai buvo pateikiami dėl esą netinkamo gyventojų informavimo apie susidariusias skolas, tačiau vėliau paaiškėjo, kad apie „vieną gyventoją“ kalbėjęs politikas Remigijus Juška iš tiesų turėjo omenyje savo paties atvejį.
Nuo 50 iki 300 eurų
Per Antikorupcijos komisijos posėdį politikas R. Juška kolegoms pasakojo, kad gyventojas turėjo 50 eurų skolą uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“, o gautą vieną įspėjimą apie skolos sumokėjimą pražiopsojo ar praleido. Vėliau, kaip tęsė R. Juška, bendrovė perdavė skolininkų sąrašą skolų išieškojimo įmonei. Ji taip pat parašė vieną elektroninį laišką gyventojui. Skolininkas vėl nepaskaitė laiško, o skolų išieškojimo įmonė už savo paslaugas papildomai priskaičiavo 250 eurų.
Nors Antikorupcijos komisijos nariai čia neįžvelgė korupcijos, R. Juška darė prielaidą, kad vandentiekio įmonei gali būti naudinga prikaupti skolų ir vėliau jas perduoti skolų išieškojimo įmonėms.
Nors komisijos posėdyje politikas iki galo neatviravo, tačiau vėliau paaiškėjo, kad skolininkas yra ne kas kitas, o jis pats.
Pats Tarybos narys teigė nenorėjęs tokioje vietoje spręsti savo asmeninių problemų. Posėdžio metu jis siūlė įpareigoti UAB „Telšių vandenys“ labiau bendradarbiauti su skolininkais – siųsti daugiau laiškų, naudoti kelis kanalus, pavyzdžiui, informuoti registruotu laišku ar trumpąja SMS žinute.
„Vieno įspėjimo mažai – nepakankamai bendradarbiaujama su skolininkais“, – komentavo R. Juška. Nors jis kalbėjo, kad skolą vis dėlto reikia sumokėti bet kokiu atveju, tačiau dėl praleisto ar nepastebėto laiško suma gali ryškiai padidėti.
Pasiteiravus, ar Tarybos narys jau sumokėjo skolą, jis komentuoti atsisakė. „Kalba yra bendra, kad su visais žmonėmis būtų tinkamai elgiamasi. Jie turėtų gauti pakankamai įspėjimų, kad neatsidurtų tokioje situacijoje kaip aš“, – nurodė R. Juška.

UAB „Telšių vandenys“ paaiškino tvarką
Bendrovės direktorius Saulius Urbonas pažymėjo, kad įmonė visada siekia sudaryti palankias sąlygas klientams laiku atsiskaityti už paslaugas ir tik joms nepadėjus skolos perduodamos ikiteisminiam išieškojimui.
„Kiekvieną mėnesį visi klientai gauna mokėjimo pranešimus jiems pasirinktu būdu – SMS žinute, elektroniniu paštu arba paprastu paštu. SMS žinutėje nurodoma mokėtina suma, mokėjimo terminas ir pateikiama išmanioji nuoroda momentiniam apmokėjimui. Elektroniniu paštu siunčiamas PDF formato mokėjimo pranešimas su brūkšniniu kodu ir išmaniąja mokėjimo nuoroda“, – apie esamą tvarką informavo S. Urbonas.
Kaip aiškino jis, jeigu klientas už suteiktas paslaugas neatsiskaito 3 mėnesius ar ilgiau, jam išsiunčiamas papildomas įspėjimas elektroniniu paštu, o jei elektroninio pašto adresas nėra nurodytas – paprastu paštu.
„Įspėjime suteikiamas papildomas terminas skolai sumokėti ir informuojama, kad nesumokėjus skolos asmens duomenys bus perduodami skolos išieškojimą vykdančiai įmonei. Pasibaigus šiam terminui ir nesulaukus apmokėjimo pradedamas skolos išieškojimo procesas. Taigi nuo papildomo įspėjimo išsiuntimo iki skolos perdavimo paprastai praeina ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų. Perdavus skolą, tolesnius veiksmus su skolininku vykdo skolų išieškojimo bendrovė, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir savo vidaus procedūromis“, – komentavo bendrovės direktorius.
S. Urbonas įsitikinęs, kad šiuo metu taikomos informavimo priemonės užtikrina pakankamą informacijos prieinamumą ir suteikia klientams visas galimybes laiku atsiskaityti. O dėl registruotų laiškų siuntimo idėjos vadovas sakė, kad tai reikštų papildomas administracines ir pašto išlaidas, kurios atsispindėtų bendrovės sąnaudose.
Teigti, kad klientai informuojami tik vieną kartą, S. Urbono manymu, būtų netikslu. „Klientams, kurių įsiskolinimas siekia 3 mėnesius ar daugiau, papildomai siunčiamas atskiras įspėjimas, suteikiant papildomą terminą skolai padengti. Prieš perduodant skolą išieškojimui klientai jau būna gavę ne vieną priminimą apie prievolę atsiskaityti“, – tvirtino UAB „Telšių vandenys“ vadovas.
Nuo skolų perdavimo nepraturtėjama
Pasiteiravus S. Urbono dėl politiko R. Juškos išsakytos prielaidos dėl neva galimų naudingų susitarimų tarp bendrovės ir skolų išieškojimo įmonės, direktorius nurodė, kad bendrovė negauna jokios finansinės naudos iš skolų perdavimo. „UAB „Telšių vandenys“ su kiekvienu perduodamu skolų paketu sudaro atskirą reikalavimo perleidimo sutartį. Sėkmingai išieškojus skolą, vandentiekio įmonė gauna tik pagrindinės skolos sumą. Bendrovė negauna jokio papildomo atlygio ar vadinamojo sėkmės mokesčio“, – paaiškino S. Urbonas.
Dėl šios priežasties, direktoriaus teigimu, bendrovė yra ekonomiškai suinteresuota, kad klientai atsiskaitytų kuo anksčiau ir skolų išieškojimo procedūrų neprireiktų.
S. Urbonas taip pat pateikė duomenis, kiek pastaruoju metu būta skolininkų. 2026 m. gegužės 31 d. duomenimis,
„Telšių vandenys“ turėjo 16 892 galiojančias sutartis vartotojų ir abonentų, kurie naudojosi geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir paviršinių nuotekų surinkimo paslaugomis. Iš jų 2 315 klientų buvo pradelsę atsiskaityti už suteiktas paslaugas 30 kalendorinių dienų ir daugiau.
Šių pradelsusių atsiskaityti klientų bendra skola sudarė apie 87,5 tūkst. eurų, o didžiausia paslaugų naudotojo skola – apie 1 850 eurų. Ilgiausias pradelstas terminas – daugiau kaip vieneri metai.













































Parašykite komentarą