Trečiadienį Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vyko į Plungėje, A. Jucio gatvėje, esantį lopšelį-darželį „Saulutė“. Gaisro šioje ikimokyklinėje įstaigoje nebuvo, bet ugniagesių pagalbos prireikė išprašant iš teritorijos nekviestas gyventojas.
Birželio 10-ąją, kiek po vidurdienio, maždaug 12.50 val., pastebėtas vapsvų lizdas. Piktosios viešnios buvo įsikūrusios pastogėje ties vaikų žaidimų aikštele.
Ugniagesiai nedidelį vapsvų lizdą nuėmė panaudoję parankines priemones. Jis įdėtas į maišą ir atiduotas atsakingiems ugdymo įstaigos darbuotojams.
Širšės ir vapsvos – plėviasparnių klasei priklausantys vabzdžiai, turintys geluonį. Jos yra agresyvios ir pavojingos, o ypač aktyvios tampa šiltuoju metų laiku.
Šie vabzdžiai nevengia įsikurti arti žmonių, dažnai lizdus susisuka pastatuose.
Specialistai pataria širšių ir vapsvų lizdo neliesti, netrankyti ir jokiu būdu patiems nemėginti jų naikinti dieną, nes suerzintos jos puola.
Jeigu nekviestos viešnios įsikūrė nuošalioje vietoje, saugiausia lizdo neliesti ir palaukti rudens, kol gyventojos išmirs, bet, jeigu vabzdžiai kelia didelę grėsmę, pagalbos reikėtų kreiptis į profesionalus.
Atsidūrus veiksmo epicentre, svarbiausia išlaikyti visišką ramybę: vengti staigių judesių, nemosikuoti rankomis ir nebandyti jų mušti, nes tai išskiria pavojaus feromonus, kurie pritraukia kitas širšes ir vapsvas. Geriausia lėtai atsitraukti arba pasislėpti uždaroje patalpoje.
Vabzdžių įgėlimai labiausiai pavojingi alergiškiems žmonėms. Teigiama, kad, mokslininkų skaičiavimais, nuo širšių, bičių ir vapsvų įgėlimo kasmet miršta nuo 3 iki 50 žmonių iš 100 milijonų gyventojų.
Širšių ir vapsvų visiškai neveikia uodus ir kitus vabzdžius atbaidančios priemonės.
Šie vabzdžiai savo namus dažniausiai „stato“ iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių. Sulipdyto lizdo sienelės vizualiai panašios į popierines. Lipdyti lizdus pradeda motinėlės, o vėliau statybos darbus iš jų perima išsiritusios vapsvos darbininkės.
Parašykite komentarą