Freepik nuotr.Kiekvienas neblaivus vairuotojas – tai potencialus žudikas. Nors žuvusiųjų keliuose statistika rodo gerėjančias tendencijas (nuo daugiau nei 1 000 žuvusiųjų 1990-aisiais iki 159-ių 2024 metais), negalima atsipalaiduoti.
2013–2023 metais eismo įvykiuose žuvo 1 952 žmonės. Iš jų net 702-i (36 proc.) gyvybes pasiglemžė neblaivūs eismo dalyviai.
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas 2013–2023 m. laikotarpio tyrimas, analizuojantis mirtinų eismo įvykių aukų autopsijų duomenis, pateikia dar negailestingesnį vaizdą: beveik kas trečias žuvęs eismo dalyvis mirties momentu buvo neblaivus. Vidutinė jų alkoholio koncentracija kraujyje siekė beveik 2 promiles. Ypač šiurpina duomenys apie žuvusius pėsčiuosius – jų vidutinis girtumas siekė net 2,45 promilės.
Dažnai diskutuojame, kas kaltas: infrastruktūra, greitis (kuris lemia 40 proc. mirčių) ar vairavimo kultūra. Tačiau šių problemų centre – žmogaus sąmoningumas.
Policija dirba savo darbą – pernai per 88 dienas prevencinių priemonių metu nustatyti 1 275 neblaivūs vairuotojai. Pats esu stabdomas reguliariai: užpernai ir pernai pareigūnai mano blaivumą tikrino po 11 kartų, šiemet kol kas – du. Visada nuliai.
Intensyvi kontrolė yra būtina, bet ji nepadės, kol patys toleruosime „tik vieną taurelę“ ar abejingai stebėsime, kaip girtas draugas sėda prie vairo.
Neblaivūs vairuotojai – tai sugriauti likimai, prarastos gyvybės ir neįkainojama žala visuomenei. Kol kiekvienas iš mūsų nepradėsime žiūrėti į neblaivų vairuotoją ne kaip į „įkliuvusį“, o kaip į realią grėsmę mūsų ir mūsų artimųjų gyvybei, tol skaičiai, deja, išliks tragiški. Laikas nustoti teisinti neatsakingumą statusu ar žinomumu. Kelyje visi esame lygūs, o kaina už klaidą – ne tik atimtos teisės, bet ir kitų žmonių ateitis.






Parašykite komentarą