Sauliaus NARKAUS nuotr.

Prieš kiek dau­giau nei mė­ne­sį ra­jo­no po­li­ti­kai pri­ta­rė, kad Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kar­tu su lat­viais ir ki­tais par­tne­riais iš Lie­tu­vos įgy­ven­din­tų pro­jek­tą „Is­pa­ni­nio ario­no kont­ro­lės ir uti­li­za­vi­mo prie­mo­nės vie­tos bend­ruo­me­nė­se“. Dar anks­čiau pa­raiš­ką gau­ti pa­ra­mą in­va­zi­nėms rū­šims nai­kin­ti ir jų gau­sai re­gu­liuo­ti bu­vo pa­tei­kęs Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus. Plun­giš­kiai jau tur­būt pa­ste­bė­jo prie My­ko­lo Ogins­kio rū­mų be­si­su­kio­jan­čius ve­jos pjo­vi­mo ro­bo­tus.

Kaip „Labas, Žemaitijai“ sa­kė Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­ber­tas Šim­kus, vie­na iš in­va­zi­nių šliu­žų nai­ki­ni­mo pla­no prie­mo­nių – žo­lės pjo­vi­mas. Taip pat – jų rin­ki­mas, dar mo­lius­ko­ci­dų, spe­cia­lių gau­dyk­lių nau­do­ji­mas.

„Žo­lės pjo­vi­mas uži­ma ne­ma­žai lai­ko, nes plo­tai di­džiu­liai. Tad įsi­gi­jo­me du ro­bo­tus, ku­rie nu­pjau­tų tiek tarp žir­gy­no ir rū­mų, tiek iš pie­ti­nės pu­sės, kad dar­buo­to­jai ga­lė­tų dė­me­sį kreip­ti į ato­kes­nius plo­tus“, – kal­bė­jo mu­zie­jaus va­do­vas.

Pa­sak R. Šim­kaus, įver­ti­nus tu­ri­mus plo­tus, neat­me­ta­ma, jog atei­ty­je iš ki­to pro­jek­to ar iš mu­zie­jaus už­dirb­tų pi­ni­gų bus įsi­gy­ta dar dau­giau ve­jos pjo­vi­mo ro­bo­tų. Ži­no­ma, jei tik pa­si­tei­sins ką tik įsi­gy­tie­ji.

„Šliu­žų tu­ri­me ne­ma­žai, tai ir nau­do­ja­me įvai­rius jų nai­ki­ni­mo bū­dus. Ži­no­te, nė­ra taip pa­pras­ta, juk kiek­vie­nas fi­nan­sa­vi­mas tu­ri tam tik­ras są­ly­gas, ku­rias pri­va­lo­me vyk­dy­ti. Pa­vyz­džiui, tu­ri­me šliu­žus san­dė­liuo­ti, spe­cia­liai pir­ko­me šal­dik­lį. Pas­kui rei­kia juos ati­duo­ti uti­li­za­vi­mui. Taip pat esa­me įsi­gi­ję ne­ma­žai mo­lius­ko­ci­dų, ir ar­ti­miau­siu me­tu prie įė­ji­mų į par­ką at­si­ras in­for­ma­ci­jos sten­dai, kad da­ly­vau­ja­me pro­jek­te ir vyk­do­me tam tik­ras prie­mo­nes. Ži­no­ma, tu­rė­tu­me su šliu­žais ko­vo­ti ne tik mes, bet ir ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai. Juk is­pa­ni­niai ario­nai nė­ra tik lo­ka­liai gy­ve­nan­tys pa­ra­zi­tai, jie oku­puo­ja vis dau­giau te­ri­to­ri­jų“, – svars­tė R. Šim­kus.

Mu­zie­jaus di­rek­to­rius kal­bė­jo, kad ro­bo­tai vie­nu me­tu ga­li nu­pjau­ti apie 2 ha plo­tą, va­ro­mi vi­sais ke­tu­riais ra­tais, grei­tai įsi­krau­nan­tys. „Jie kaip dar­bo įran­kiai – ge­ri. Ži­no­ma, mes taip pat tu­ri­me per­si­žiū­rė­ti per­va­žia­vi­mo ta­kus, erd­ves“, – pri­dū­rė R. Šim­kus.

Dar vie­na pa­si­tei­si­nan­ti ir, R. Šim­kaus žo­džiais ta­riant, la­biau­siai re­ko­men­duo­ja­ma šliu­žų nai­ki­ni­mo prie­mo­nė yra an­tys bė­gi­kės. Tad juo­kais pa­klau­sė­me, gal mu­zie­jus pla­nuo­ja įsi­gy­ti to­kių an­ty­čių. „Kiek ži­nau, tai vie­nin­te­lė rū­šis, ku­ri min­ta in­va­zi­niais šliu­žais, bet… Mums bū­tų su­dė­tin­ga su ga­ny­mu“, – šyp­so­jo­si mu­zie­jaus di­rek­to­rius.

Skai­ty­to­jams pri­min­si­me, kad kar­tu su lat­viais da­ly­vau­da­ma pro­jek­te Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja už gau­tą fi­nan­sa­vi­mą pla­nuo­ja reng­ti mo­ky­mus Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tams ir vie­tos bend­ruo­me­nei, į mo­ky­mus kvies­tis eks­per­tus. To­kiuo­se ren­gi­niuo­se gy­ven­to­jams bus da­li­ja­mos šliu­žų rin­ki­mo ir nai­ki­ni­mo prie­mo­nės (ki­bi­rai, mai­šai, pirš­ti­nės, gau­dyk­lės, mo­lius­ko­ci­dai). Taip pat bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė gy­ven­to­jams per­duo­ti su­rink­tą šliu­žų bio­ma­sę, o Sa­vi­val­dy­bė or­ga­ni­zuos jos tvar­ky­mą ir uti­li­za­vi­mą.

Ka­dan­gi žo­lės pjo­vi­mas yra vie­na veiks­min­giau­sių prie­mo­nių ko­vo­jant su šliu­žais, pla­nuo­ja­ma įsi­gy­ti tris ve­jos pjo­vi­mo trak­to­riu­kus ir vie­ną ve­jos pjo­vi­mo ro­bo­tą. Tech­ni­ka bus ati­duo­ta mies­to ir prie­mies­čio se­niū­ni­joms (Nau­so­dis, Bab­run­gas ir Stal­gė­nai), ku­rio­se pa­ste­bė­ta di­džiau­sia is­pa­ni­nių ario­nų po­pu­lia­ci­ja.