EL­TOS nuo­tr.

Lau­kia karš­tas me­džiok­lės se­zo­nas

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį pra­ne­šė, kad per šį, ką tik pra­si­dė­ju­sį, me­džiok­lės se­zo­ną bus lei­džia­ma su­me­džio­ti dau­giau vil­kų. Per­nai šis li­mi­tas sie­kė 307, šie­met pa­di­din­tas iki 318-os vil­kų.

Toks spren­di­mas esą priim­tas at­si­žvel­gus į moks­li­nin­kų, suin­te­re­suo­tų or­ga­ni­za­ci­jų ir ins­ti­tu­ci­jų nuo­mo­nes.

„Šie­met li­mi­tas šiek tiek di­des­nis nei per­nai, ta­čiau ap­skai­čiuo­tas taip, kad šios rū­šies po­pu­lia­ci­jos ap­sau­ga vis dar iš­lik­tų sau­gio­se ri­bo­se“, – sa­vo spren­di­mą ko­men­ta­vo mi­nist­rė.

Vil­kų me­džiok­lės se­zo­nas pra­si­dė­jo spa­lio 15 die­ną ir truks iki ko­vo 31-osios, ne­bent mi­nė­tas pil­kių skai­čius bus su­me­džio­tas anks­čiau. Ta­da ir jų me­džiok­lės se­zo­nas baig­sis anks­čiau lai­ko.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to Že­mės ūkio aka­de­mi­jos duo­me­ni­mis, šiuo me­tu Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­na ne ma­žiau kaip 82 vil­kų šei­mos. Prieš tre­jus me­tus jų su­skai­čiuo­ta dau­giau – 91-a.

Ma­žė­jant vil­kų, kar­tu ne­žy­miai ma­žė­ja ir jų da­ro­ma ža­la ūkiams. An­tai 2025 me­tais už vil­kų pa­da­ry­tą ža­lą vi­so­je Lie­tu­vo­je iš­mo­kė­ta 144,7 tūkst. eu­rų kom­pen­sa­ci­jų, 2024 m. – 224 tūkst. eu­rų, 2023 m. – 230,2 tūkst. eu­rų.

Pa­na­šios ten­den­ci­jos ma­to­mos ir mū­sų kraš­tuo­se. Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus duo­me­ni­mis, per­nai bu­vo su­ra­šy­ta 11 me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų pa­da­ry­tos ža­los ūki­niams gy­vū­nams ap­žiū­ros ak­tų. Nus­ta­ty­ta, kad vil­kai ra­jo­ne su­dras­kė 79 gy­vu­lius: 76 avis, dvi kar­ves ir vie­ną ver­šiu­ką. Ža­la įver­tin­ta 29 286,58 eu­rų. Ji at­ly­gin­ta Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos lė­šo­mis.

Šie­met Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­rius su­ra­šė 3 me­džio­ja­mų­jų gy­vū­nų pa­da­ry­tos ža­los ūki­niams gy­vū­nams ap­žiū­ros ak­tai. Pir­muo­ju iš­puo­liu praė­ju­sią ge­gu­žę vil­kai su­dras­kė ver­šiu­ką, spa­lio pra­džio­je nuo jų nas­rų kri­to te­ly­čai­tė. Ža­lai at­ly­gin­ti dėl šių dvie­jų iš­puo­lių skir­ta 1 550 eu­rų.

O nau­jau­sias vil­kų iš­puo­lis fik­suo­tas praė­ju­sią sa­vai­tę Vieš­to­vė­nų kai­me. Po vil­kų ap­si­lan­ky­mo ūky­je pa­si­ges­ta 11-os avių, ža­la dar skai­čiuo­ja­ma.

Rie­ta­vo sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je dėl vil­kų iš­puo­lių šie­met nu­gai­šo vie­na kar­vė, dvi ož­kos, net 11 ėria­ve­džių ir 12 avių, 7 avi­nai. Nuos­to­liai įver­tin­ti 6 900 eu­rų.

„Pa­dau­gė­jus vil­kų iš­puo­lių Rie­ta­ve, pa­juo­kau­da­vom, kad vil­kai pa­li­ko Plun­gės miš­kus ir pa­trau­kė į Rie­ta­vo pu­sę. Bet da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja ro­do, kad spė­lio­nės ne­pa­sit­vir­ti­no – ar­ba jie nie­kur ne­bu­vo išė­ję, ar­ba ap­si­žiū­rė­jo Rie­ta­vo apy­lin­kė­se, pa­ma­tė, kad ten nė­ra tiek lais­vai ga­no­mų gy­vu­lių, ir grį­žo į mū­sų miš­kus“, – nau­jau­sius vil­kų iš­puo­lius ko­men­ta­vo Plun­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­ja Ai­ri­da Mont­vy­die­nė.

Kvie­čia pa­lai­ky­ti ini­cia­ty­vą

Me­džio­to­jams ruo­šian­tis pra­dė­ti nau­ją se­zo­ną, gam­ti­nin­kai vis gar­siau kal­ba apie tai, kad kas­met au­gan­tis vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas griau­na na­tū­ra­lią pu­siaus­vy­rą gam­to­je ir kas­met vis la­biau sun­ki­na ir taip ne­leng­vą pil­kių si­tua­ci­ją. Atk­rei­pia­mas dė­me­sys ir į tai, kad ma­žė­jant vil­kų silps­ta jų šei­mos ir bū­tent dėl to daž­nė­ja iš­puo­liai prieš ūkiuo­se lai­ko­mos gy­vu­lius – šie tam­pa leng­vu gro­biu pa­vie­niams ar ne­di­de­lė­mis gru­pe­lė­mis me­džio­jan­tiems vil­kams.

Iš La­ba­no­ro ki­lęs miš­ki­nin­kas, bio­lo­gas ir geo­lo­gas And­re­jus Gai­da­ma­vi­čius skai­čiuo­ja, kad šie­met Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos nu­sta­ty­tas 318-os vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tas yra net 10 kar­tų di­des­nis nei bu­vo prieš 12 me­tų.

„Toks bea­to­dai­riš­kas vil­kų nai­ki­ni­mas neišsp­ręs ūki­nin­kų pro­ble­mų. Di­džio­ji da­lis vil­kų, ku­riuos nu­šaus per šį se­zo­ną, per sa­vo gy­ve­ni­mą net ne­ma­tė avies, ta­čiau jų kai­lis at­si­durs ant me­džio­to­jų sie­nos – kaip jų pui­ky­bės tro­fė­jus“, – iro­ni­zuo­ja gam­ti­nin­kas.

A. Gai­da­ma­vi­čius ra­gi­na Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją ūki­nin­kams pa­dė­ti iš­mo­kant kom­pen­sa­ci­jas, tei­kiant pa­ra­mą pre­ven­ci­nėms prie­mo­nėms ir vyk­dant švie­ti­mą, o ne šau­dant ir ar­dant vil­kų šei­mas, kas, pa­sak gam­ti­nin­ko, ke­lia dar di­des­nę ri­zi­ką na­mi­nių gy­vu­lių au­gin­to­jams.

Gam­ti­nin­kas in­ter­ne­te pa­skel­bė pe­ti­ci­ją, ku­ria rei­ka­lau­ja tai­kaus sam­bū­vio su lau­ki­ne gam­ta, pe­rei­nant nuo se­zo­ni­nės vil­kų me­džiok­lės prie jų me­džiok­lės išim­ti­nais at­ve­jais.

Neilgt­ru­kus po pe­ti­ci­jos pa­skel­bi­mo A. Gai­da­ma­vi­čius pa­si­džiau­gė, kad per ma­žiau nei pa­rą ją pa­si­ra­šė 2 tūkst. as­me­nų. Pa­si­džiau­gęs lie­tu­vių ak­ty­vu­mu, gam­ti­nin­kas tei­gė pa­ra­šus rink­sian­tis ir to­liau, o kai bus su­rink­ta 10 tūkst., pe­ti­ci­ją su pa­ra­šais per­duo­sian­tis ap­lin­kos mi­nist­rei, rei­ka­lau­da­mas at­šauk­ti nu­sta­ty­tą di­des­nį vil­kų su­me­džio­ji­mo li­mi­tą.

EL­TOS nuo­tr.

Laz­da tu­ri du ga­lus

Tai­kaus sam­bū­vio su vil­kais idė­ją iš­kė­lęs vy­ras sa­vo pa­sky­ro­je ra­šo, kad prieš du de­šimt­me­čius vil­kų me­džiok­lės li­mi­tai bu­vo skai­čiuo­ja­mi de­šim­ti­mis, šian­dien – šim­tais. Ir be­da pirš­tu į me­džio­to­jų pu­sę, ku­rie per se­zo­ną pa­pras­tai neį­vyk­do nu­sta­ty­to li­mi­to, ta­čiau kas­met vis rei­ka­lau­ja jį di­din­ti. An­tai per praė­ju­sį, 2025–2026 me­tų, se­zo­ną bu­vo leis­ta su­me­džio­ti 307 vil­kus, ta­čiau su­me­džio­ti tik 275. Pa­na­ši si­tua­ci­ja bu­vo ir me­tais anks­čiau, kai bu­vo nu­sta­ty­tas 341-o vil­ko li­mi­tas, ta­čiau su­me­džio­ta 318.

A. Gai­da­ma­vi­čius kri­ti­kuo­ja ir vil­kų mo­ni­to­rin­gą at­lie­kan­čius moks­li­nin­kus, ku­rie skai­čiuo­ja vil­kų šei­mas, bet ne­kal­ba apie tai, kad vie­no­je šei­mo­je ga­li bū­ti ir du, ir de­šimt pil­kių.

Gam­ti­nin­kas ke­lia hi­po­te­zę, kad nuo 2018 me­tų vis di­di­na­mos me­džiok­lės ap­su­kos su­skai­dė iki tol bu­vu­sias stip­rias vil­kų šei­mas į ma­žes­nes gru­pes, dau­gė­ja ir pa­vie­nių vil­kų, to­dėl moks­li­nin­kų at­lie­ka­mi su­me­džio­tų gy­vū­nų ge­ne­ti­niai ty­ri­mai iš­kreip­tai ro­do, ne­va vil­kų šei­mų dau­gė­ja.

„Mil­ži­niš­kos me­džiok­lės kvo­tos lems vil­kų so­cia­li­nės struk­tū­ros griū­tį ir dar di­des­nę ža­lą ūki­nin­kams. Juk dau­giau­sia rū­pes­čių jiems pri­da­ro ne stip­rios vil­kų šei­mos, ga­lin­čios na­tū­ra­liai mai­tin­tis me­džio­da­mos lau­ki­nius ka­no­pi­nius žvė­ris, o ma­žos šei­mos ir pa­vie­niai vil­kai, ku­rie dėl me­džiok­lės ne­te­ko sa­vo šei­mos ir ga­li­my­bės sėk­min­gai me­džio­ti įpras­tą gro­bį“, – ra­šo ak­ty­vus vil­kų gy­nė­jas ir pri­du­ria, kad nė­ra rei­ka­lo rink­tis tarp vil­ko ir ūki­nin­ko. Esą daug svar­biau iš­mok­ti gy­ven­ti taip, kad bū­tų vie­tos vi­siems.

Sau­gu­mo sa­los vil­kams – na­cio­na­li­niai par­kai

Už žmo­gaus ir gam­tos tai­kų sam­bū­vį vie­šo­jo­je erd­vė­je daž­nai pa­si­sa­ko ir Že­mai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rius Ra­mū­nas Ly­dis. Žurnalistų pa­klaus­tas, ku­rią sto­vyk­lą pa­lai­ko vil­kų klau­si­mu, jis sa­ko pri­ta­rian­tis siū­ly­mui kuo ma­žiau kiš­tis į gam­to­je vyks­tan­čius pro­ce­sus. Ta­čiau su­pran­tan­tis ir tai, kad žmo­gaus veik­la, jo po­rei­kiai iš es­mės pa­kei­tė na­tū­ra­lius gam­ti­nius pro­ce­sus.

„Vil­kas, kaip gy­vos eko­sis­te­mos da­lis, yra la­bai rei­ka­lin­gas. Idea­lio­mis są­ly­go­mis vil­kų po­pu­lia­ci­jos dy­dis pri­si­tai­ky­tų prie tik­ro­jo eko­sis­te­mos tal­pu­mo. Tad gam­ti­niu po­žiū­riu vil­kų, kaip ir ki­tų lau­ki­nių gy­vū­nų, me­džiok­lė yra ne­bū­ti­na ir ne­rei­ka­lin­ga. Ta­čiau žmo­gaus veik­la iš es­mės pa­kei­tė na­tū­ra­lius gam­ti­nius pro­ce­sus. Me­džiok­lė, že­mės ūkis, ur­ba­ni­zuo­tų te­ri­to­ri­jų plėt­ra di­di­na spau­di­mą vi­soms gam­to­je gy­ve­nan­čioms rū­šims, įskai­tant ir vil­kus. Ta­čiau eg­zis­tuo­ja ir žmo­nių eko­no­mi­niai po­rei­kiai, sa­vo tur­to ap­sau­gos iš­šū­kiai. Dėl dau­ge­lį me­tų be­si­tę­sian­čio žmo­gaus ki­ši­mo­si į na­tū­ra­lius gam­ti­nius pro­ce­sus ir ki­lo po­rei­kis re­gu­liuo­ti plėš­rū­nų po­pu­lia­ci­ją“, – tei­gia R. Ly­dis.

Pa­sak jo, džiu­gu, kad Lie­tu­vo­je yra sa­vo­tiš­kų sa­lų – na­cio­na­li­nių par­kų, kur vil­kai ne­me­džio­ja­mi, ne­bent bū­na iš­duo­da­mas spe­cia­lus lei­di­mas „išim­ti“ ko­kį pro­ble­mi­nį vil­ką.

„Tu­ri­me vil­ties, kad to­kios prie­mo­nės leis Lie­tu­vos miš­kuo­se ir lau­kuo­se ma­ty­ti gra­žuo­lius vil­kus, ku­rie me­džio­da­mi re­gu­liuo­ja be­brų po­pu­lia­ci­ją, pa­ša­li­na pa­si­li­go­ju­sius šer­nus, el­nius ar ki­tus gy­vū­nus“, – vi­lia­si ŽNP va­do­vas.