Pa­si­ti­kę mus vil­ka­viš­kie­čiai pir­miau­sia ap­ro­dė aso­cia­ci­jos veik­lai tu­ri­mas pa­tal­pas. Bu­vo nuo­šir­džiai smal­su ma­ty­ti, kad tai ne vie­nas ka­bi­ne­tas, o ke­le­tas: erd­vus ka­bi­ne­tas val­dy­bos dar­bui, veik­lų pla­na­vi­mui; jau­kus ka­bi­ne­tas su­si­ti­ki­mams ir ne­trik­do­mam po­kal­biui su on­ko­lo­gi­niu pa­cien­tu ar su jo ar­ti­mu; at­si­pa­lai­da­vi­mo kam­ba­rys su ma­sa­ži­niais krės­lais ir te­le­vi­zo­riu­mi; su­si­ti­ki­mams pla­tes­nia­me na­rių ra­te skir­ta erd­vė. Fo­jė su­sta­ty­ti aso­cia­ci­jai do­va­no­ti tre­ni­ruok­liai. Šias pa­tal­pas aso­cia­ci­jai be jo­kio nuo­mos mo­kes­čio sky­rė vie­tos Sa­vi­val­dy­bė.

Nuo­šir­džiai džiau­gė­mės to­kiu Vil­ka­viš­kio val­džios at­sto­vų su­pra­tin­gu­mu, tuo pa­čiu nu­liūs­da­mi, nes iki šiol mū­sų aso­cia­ci­ja gy­ve­na tik vil­ti­mi atei­ty tu­rė­ti to­kias pa­tal­pas ir Plun­gė­je, nors Plun­gės ra­jo­ne vei­kia­me jau ket­vir­tus me­tus, pa­dė­da­mi vė­žio li­gos pa­lies­tiems kraš­tie­čiams, reng­da­mi ren­gi­nius, pa­lai­ky­da­mi su­dė­tin­gos li­gos ke­lio­nė­je ke­liau­jan­čius pa­cien­tus ir jų ar­ti­muo­sius.

Ap­žiū­rė­jo­me bi­čiu­lių pa­tal­pas ir pri­sė­do­me po­kal­biui, pa­si­da­li­no­me, kaip se­ka­si abiem aso­cia­ci­joms, ir ap­si­kei­tė­me sim­bo­li­nė­mis do­va­nė­lė­mis. Bend­ram drau­giš­kam ra­te­ly­je ne­trū­ko juo­ko, šyp­se­nų, ap­si­ka­bi­ni­mų, mai­šė­si že­mai­tiš­ka ir su­val­kie­tiš­ka šnek­ta.

Pa­sis­tip­ri­nę pus­ry­čiais, iš­vy­ko­me į Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rą, ku­ria­me mū­sų jau lau­kė biu­ro va­do­vė Lau­ra Sa­daus­kie­nė. Smal­sa­vo­me ir bend­ra­vo­me, su­si­pa­ži­no­me su biu­ro veik­la, ko­kias veik­las siū­lo vie­tos gy­ven­to­jams, kaip ak­ty­viai jo­se da­ly­vau­ja on­ko­lo­gi­nę diag­no­zę tu­rin­tys žmo­nės, koks gra­žus bend­ra­dar­bia­vi­mas vyks­ta su on­ko­lo­gi­nių li­go­nių aso­cia­ci­ja „Vil­tis“.

Įam­ži­nę pri­si­mi­ni­mui šį su­si­ti­ki­mą, iš­vy­ko­me pa­žin­ti Vil­ka­viš­kio mies­tą. Dė­ko­ja­me mū­sų bi­čiu­liams už pui­kią eks­kur­si­ją – apė­jo­me, ap­va­žia­vo­me ir pa­ma­tė­me la­bai daug, be­veik vi­są Vil­ka­viš­kio mies­tą. Ap­lan­kė­me vys­ku­pi­jos pa­sta­tą, ku­ria­me šian­dien vei­kia siu­vi­mo įmo­nė, ap­žiū­rė­jo­me vie­ną iš gra­žiau­sių Vil­ka­viš­kio baž­ny­čių – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ap­si­lan­ky­mo ka­ted­rą, pa­si­džiau­gė­me bend­ruo­me­nės su­kur­to­mis žo­ly­nų de­ko­ra­ci­jo­mis, nu­si­drie­ku­sio­mis ap­link ka­ted­rą. Apei­ta pa­grin­di­nė mies­to aikš­tė, pa­va­din­ta Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus var­du, ap­žiū­rė­ti ki­ti mies­to ob­jek­tai, pa­bu­vo­ta gar­sio­jo­je Vil­ka­viš­kio au­to­bu­sų sto­ty­je.

At­sis­vei­ki­nę su Vil­ka­viš­kiu, nu­vy­ko­me į Pae­že­rių dva­rą, ka­dai­se bu­vu­sią di­di­kų re­zi­den­ci­ją. Dva­ras mus pa­si­ti­ko sa­vo ra­my­be, šim­ta­me­čiais me­džiais, kve­pian­čiu ro­žy­nu, dviem tven­ki­niais ir vis­ką su­pan­čiu par­ku. Tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­si­ner­ti ir į ma­dos is­to­ri­ją, mat šiuo me­tu dva­re eks­po­nuo­ja­ma Alek­sand­ro Va­sil­je­vo kos­tiu­mų pa­ro­da „Pa­ry­žiaus sti­lius: Cha­nel, Gi­ven­cy, Bail­man ir Yves Sain Lau­rent“.

Pui­kus dva­ras Su­val­ki­jos kraš­te su sa­vo ar­chi­tek­tū­ra, te­ri­to­ri­ja.

Iš Pae­že­rės dva­ro ger­bia­mas Ka­zys Ba­gu­šis, bu­vęs il­ga­me­tis aso­cia­ci­jos „Vil­tis“ va­do­vas ir šios or­ga­ni­za­ci­jos ašis, mus ly­dė­jo to­liau. Nu­vy­ko­me į Ky­bar­tų (Vir­ba­lio) ge­le­žin­ke­lio sto­tį, ap­žiū­rė­ję ją nu­vy­ko­me ir į vie­tą, ku­rio­je, pra­si­dė­jus ka­rui, sie­ną kir­to tuo­me­tis Lie­tu­vos pre­zi­den­tas An­ta­nas Sme­to­na.

Dar tu­rė­jo­me pro­gą pa­bu­vo­ti Viš­ty­čio re­gio­ni­nia­me par­ke, pa­si­vaikš­čio­ti šio mies­te­lio gat­ve­lė­mis, o atė­ję prie Viš­ty­čio eže­ro sku­bė­jo­me pa­brai­dy­ti jo van­de­ny­se, pail­sin­ti nu­var­gu­sias ko­je­les. Šis eže­ras – di­džiau­sia Su­val­ki­jos kraš­to puoš­me­na. Į jį su­te­ka 15 upe­lių, to­dėl van­duo skaid­rus, šva­ri pa­kran­tė.

Na, o už­su­kę į mu­zie­jų „Me­ta­lo fan­ta­zi­ja“ dar kar­tą įsi­ti­ki­no­me, kad žmo­gaus fan­ta­zi­ja yra be­ri­bė. Čia eks­po­nuo­ja­ma dau­giau nei 800 uni­ka­lių dir­bi­nių iš me­ta­lo, ku­rie bu­vo pa­smerk­ti per­dir­bi­mui ar su­nai­ki­ni­mui, bet at­gi­jo nau­jam gy­ve­ni­mui įvai­rio­mis me­niš­ko­mis for­mo­mis.

Nep­raei­tas ir ne­pra­leis­tas nė vie­nas įdo­mes­nis Vil­ka­viš­kio kraš­to kam­pe­lis. Nu­vy­ko­me net į kryž­ke­lę, kur su­si­ker­ta tri­jų vals­ty­bių ri­bos: Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir Ru­si­jos, pa­ma­ty­tas vė­jo ma­lū­nas, di­dy­sis ak­muo, ku­rį dar va­di­na Pun­tu­ko bro­liu.

Esa­me nuo­šir­džiai dė­kin­gi mū­sų bi­čiu­liams – Su­val­ki­jos kraš­to Vil­ka­viš­kio on­ko­lo­gi­nių li­go­nių aso­cia­ci­jos „Vil­tis“ na­riams už to­kį tu­ri­nin­gą su­si­ti­ki­mą, pa­žin­tį, is­to­ri­jos ving­ry­bių ir įspū­džių la­vi­ną, vai­šin­gu­mą, dė­me­sį, ku­rį par­si­ve­žė­me iš drau­giš­ko­jo Vil­ka­viš­kio.

Prieš iš­si­skir­da­mi su ger­bia­mu K. Ba­gu­šiu ir ki­tais aso­cia­ci­jos na­riais neat­sis­vei­ki­no­me – ma­lo­niai lauk­si­me jų sa­vo gim­to­jo­je Že­mai­ti­jo­je. Drau­gys­tė ir bend­rys­tė, pa­tir­čių mai­nai, pa­lai­ky­mas, nau­jos pa­žin­tys – pa­ska­ta dar­buo­tis to­liau, tei­gia­mos emo­ci­jos, ku­rių pa­ty­rė­me su kau­pu, dar il­gai bus ap­ta­ria­mos, pri­si­me­na­mos.

Prie ke­lio­nės iš­lai­dų pri­si­dė­jo į ją vy­ku­sios aso­cia­ci­jos na­rės, ta­čiau di­džio­ji da­lis iš­lai­dų bu­vo pa­deng­tos iš gau­tos jū­sų pa­ra­mos, ku­ria pri­si­de­da­te prie mū­sų or­ga­ni­za­ci­jos veik­los pa­stip­ri­ni­mo – nuo­šir­dus jums AČIŪ.

Vida GASAUSKIENĖ