Vilmos MOSTEIKIENĖS nuotr.Genutė Ročienė pasakojo: „Tą cementinį arklį padarė Stasys Petkus iš Stanelių. Mes esam giminės, jis daug gražių dalykų yra padaręs (Plungėje yra daugiau S. Petkaus darbų – aut.) Ši pievelė prieš namą dar buvo beveik tuščia, tai sūnus sugalvojo padaryti staigmeną. Vieną vakarą žiūrime: įvažiuoja su kranu. Tas arklys juk sunkus! Kaimynė pasakojo tą vakarą pagalvojusi: „Jetau, tas vaikas toks rimtas ir va, pavogė arklį, atvežė pas tėvus pakavoti. Su kranu išlaipino tą arklį, čia pastatė. Rytą atsikeliu – arklys tebestovi kaip stovėjęs. Ėjau žiūrėti, tada pamačiau, kad netikras!“
Arklį reikia kasmet perdažyti. O kaip bus arklys be ratų? Nei penki, nei devyni… Kinkymus a.a. kaimynė Stanienė atidavė, ratus pats gaspadorius Pranas Ročius pasidirbino – mėgsta vis ką nors rakinėti. Yra padaręs ir daugiau ratų, mažesnių ratelių. Kieme anksčiau stovėjo ir jo padirbintas drakoniukas su rateliais, bet vėliau iškeliavo į Žlibinus.
Gulbės – irgi S. Petkaus padarytos. „Tų lenkiškų, dirbtinių, „pripūstų“ aš nemėgstu. O mūsų gulbės padarytos žmogaus rankomis, sunkios, natūralios. O tie lenkiški baibokai – jokio grožio“, – kalbėjo Genutė.
Vilma MOSTEIKIENĖ
Plungės viešoji biblioteka














































Parašykite komentarą