„Žemaičio“ nuotr.Pritaikytų Latvijos patirtį
Po minėto tarpinstitucinio pasitarimo savo kassavaitinėje apžvalgoje rajono meras Audrius Klišonis akcentavo, kad laikinuose būstuose gyvenantys gyventojai kelia išties nemažai problemų. Nuomininkai dažnai nesilaiko tvarkos bei girtauja, ramybę drumsčia ir į šiuos būstus neretai atklystantys pašaliniai asmenys.
Susitikime dalyvavę Socialinės paramos skyriaus, Plungės krizių centro, „Plungės būsto“ bei kitų įstaigų atstovai nutarė, jog būtina parengti taisykles, kurios leistų pažaboti tokius ramybės drumstėjus.
Po šio pasitarimo žurnalistų kalbintas rajono meras A. Klišonis pabrėžė, jog minėtuose A. Vaišvilos bei V. Mačernio gatvių bendrabučiuose įvairaus pobūdžio pažeidimai yra tapę kone kasdienybe.
Mero teigimu, su šia problema būtų galima kovoti pasitelkiant Latvijos patirtį: „Mūsų Savivaldybės administracijos atstovai svečiavosi Jelgavoje. Ten esančiuose panašaus tipo bendrabučiuose įvestos taisyklės numato, jog gavus tris nusiskundimus gyventojas yra iškeldinamas. Manau, kad ir mums reikėtų sugriežtinti dabar galiojančią tvarką, nes per mažas reiklumas žmones tiesiog skatina piktnaudžiauti.“
Skolas tenka ir nurašyti
„Labas, Žemaitija“ pasidomėjo, kokios gi konkrečios problemos egzistuoja minėtuose bendrabučiuose. Anot „Plungės būsto“ vyresniosios specialistės Gintarės Surblienės, šiuose daugiabučiuose namuose Savivaldybei nuosavybės teise priklauso 30 bendrabučio tipo būstų. Iš jų 17 yra A. Vaišvilos g. esančiame bendrabutyje, 13 – V. Mačernio gatvės. Įmonės atstovė pabrėžė, kad minėti butai neatitinka socialiniam būstui keliamų reikalavimų, dėl to nuomojami laikinam apsigyvenimui, kai žmogus neturi kur apsistoti, kai laukia eilėje socialinio būsto.
Ne paslaptis, kad ne visi nuomininkai laiku atsiskaito su Savivaldybe už nuomą. A. Vaišvilos gatvės bendrabutyje anksčiau gyvenusių arba dabar iš Savivaldybės išsinuomotame būste gyvenančių asmenų skola Savivaldybei siekia 3 500 eurų, V. Mačernio gatvėje – apie 6 500 eurų.
Paklausta, kaip vyksta skolų išieškojimas, G. Surblienė pasakojo, kad iš pradžių bandoma su skolininkais susitarti gražiuoju, siūloma sudaryti skolos grąžinimo grafiką. Jei tai negelbėja, imamasi teisminio skolos išieškojimo.
Bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai skolą tenka nurašyti kaip beviltišką, mat antstolis informuoja, kad negali išieškoti įsiskolinimo.
Linos RUIBIENĖS nuotr.Patalpos reikalauja priežiūros
Kita problema minėtuose bendrabučiuose – remonto reikalaujančios bendrosios patalpos: laiptinės, koridoriai, virtuvės, vonios kambariai.
„Plungės būsto“ atstovė sutiko, kad minėtoms patalpoms itin reikalingas remontas, nes patys pastatai – gana seni, be to, dažnai keičiantis gyventojams pasitaiko visokių incidentų, turto sugadinimo ar suniokojimo.
„Pastaraisiais metais šiuose bendrabučiuose pagal poreikį buvo atliekami įvairūs bendro naudojimo patalpų priežiūros ir remonto darbai: šalinti avariniai gedimai, elektros bei vandentiekio ir nuotekų sistemų gedimai. Taip pat atliekame kosmetinius Savivaldybės būtų remontus po nuomininkų išsikraustymo, kad būstas būtų tinkamai paruoštas perduoti kitam gyventojui“, – paaiškino G. Surblienė.
Pasak jos, planuojant būsimus darbus, prioritetas teikiamas tiems gedimams ir remonto darbams, kurie yra būtini užtikrinant gyventojų saugumą ir tinkamas gyvenimo sąlygas.
Vis dėlto minėtų bendrabučių gyventojai, norintys gyventi ramiai ir tvarkingai, teigia esantys pamiršti tiek „Plungės būsto“, tiek Savivaldybės. Apie nepavydėtinas V. Mačernio gatvės 49-ojo namo realijas praėjusiais metais pasakojusi šio daugiabučio namo gyventoja žurnalistams aprodė daug metų neremontuotas virtuvės ir vonios kambario patalpas, kurių sienas „puošia“ pelėsis, o vonioje nuo lubų neretai žliaugia vanduo. Moteris teigė pavyzdingai mokanti visus mokesčius „Plungės būstui“, tačiau dėka nuolat lėbaujančių kaimynų turinti gyventi apgailėtinomis sąlygomis.













































Parašykite komentarą